Nauja valdžia, nauji planai – ką darys su sofos ūkininkais. Vienas ir aspektų, kuris nuolat minimas diskutuojant apie žemės ūkį, tai vadinamieji sofos ūkininkai. Žmonės, kurie deklaruoja valdas, tačiau jose nieko neaugina. Tiesiog pjauna žolę ir gauna ES paramą. „ES tendencijos keičiasi ir kalbama apie didesnę gamybą, kurią palaiko tiesioginės išmokos. Jos mokamos kai ūkininkui dėl įvairių reikalavimų sumažėja pajamos. Kaip galima gauti pajamas jei nieko negamini? Lietuvoje mes turime 230 tūkst. hektarų, kurie tiesiog mulčiuojami (kai žolė nupjaunama ir susmulkinama red. past.), kuriems per metus išmokama 40–50 mln. eurų. Šias lėšas galime skirti realiai dirbantiems smulkiems ir vidutiniams ūkiams sustiprinti“, – dėsto konservatorius Seimo narys Kazys Starkevičius, įvardinamas kaip vienas iš pretendentų į žemės ūkio ministrus. Plačiau
Pasėlių draudimas – kaip gauti paramą ir kada tai apsimoka. Kai kuriems žemdirbiams pasėlių draudimas – būtina rizikos dėl ekstremalių gamtos stichijų valdymo priemonė. Be to, pasak jų, gali likti nuogas ir basas, jeigu nepalankūs gamtiniai reiškiniai suniokotų pasėlius. Žemės ūkio ministerija ragina žemdirbius drausti augalus bei pasėlius ir pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Draudimo įmokos kompensuojamos pagal priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo iššalimo įmokų daliai kompensuoti priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Jas galima teikti savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Plačiau
Ar tikrai 100 tūkst. ūkininkų palikta likimo valiai? Žemės ūkio ministerija nustebinta viešų Vido Juodsnukio priekaištų, esą ateinančio sunkmečio akivaizdoje 100 tūkst. smulkiųjų ūkininkų palikta likimo valiai. Tai labai panašu į pramaną. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Juodsnukis žiniasklaidoje pareiškė, kad valdžios požiūris į šeimos ūkį yra nusikalstamas, nes neparuoštos metodikos, kad kiekvienas ūkininkas gautų reikalingą paramą, kad reikia buhalterinę apskaitą tvarkyti, norint parodyti galimus nuostolius, nes tik tada išmokamos pašalpos ar parama. Pasak V. Juodsnukio, valstybė labai nesąžiningai elgiasi didelės dalies, t. y maždaug 100 tūkst. Lietuvos ūkininkų atžvilgiu. Plačiau
Postų dėlionė: kas bus žemės ūkio ministru? Trims partijoms pasirašius valdančiosios koalicijos sutartį, prasidėjo spėlionės, kam atiteks ministrų portfeliai. Žemdirbių bendruomenėje verda diskusijos – kas galėtų būti naujasis žemės ūkio ministras? Antradienį vakare pasirodė informacija, kad valdančiąją koaliciją subūrusios partijos preliminariai sutarė, kokiomis proporcijomis galėtų pasiskirstyti ministerijų vadovų postai. Teigiama, kad bent du ministrų portfeliai turėtų atitekti Liberalų sąjūdžiui, trys – Laisvės partijai. Vis dėlto į premjerus teikiama konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė apie konkrečias asmenybes nekalba ir kelintą kartą ragina nespėlioti nei proporcijų, nei konkrečių pavardžių. Plačiau
„Nepasiklysti popieriuose“ ūkininkams padeda nemokamos konsultacijos. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos ūkininkai, žemės ir miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės kviečiamos pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritimi „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Priemonės nauda neabejoja anksčiau ja pasinaudojęs Vilkaviškio rajono ūkininkas Arvydas Šlivinskas: „Tikrai geras dalykas.“ Plačiau
Norite modernizuoti ūkį? Teikite paraiškas! Gera žinia visiems, kas savo ūkyje nori pasistatyti naujas, modernias patalpas ar modernizuoti senas: nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 20 709 772 Eur paramos lėšų. Paraiškas agentūra priima iš fizinių ir juridinių asmenų, norinčių modernizuoti ūkius pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiemet tai jau antrasis šių paraiškų teikimo etapas, truksiantis iki gruodžio 30 d. Šiuo paraiškų rinkimo etapu parama bus skiriama tik pareiškėjams, kurie pateiktame projekte numatė investicijas skirti naujų gamybinių pastatų ir (arba) statinių statybai arba esamų rekonstravimui ar kapitaliniam remontui ir šioms investicijoms finansuoti prašo paramos. Plačiau
Valdžia keičiasi – ko laukti ūkininkams? Praūžus Seimo rinkimams prasidėjo naujos valdančiosios koalicijos dėlionė, pasipylė programiniai pasiūlymai. Kartais pateikiama labai radikalių idėjų, tik, deja, dažniausiai net neįsigilinus į realią situaciją. Tai ypač akivaizdu, kai kalbama apie žemės ūkį. Valdančiąją koaliciją formuoti ketinančių partijų atstovai užsimena, kad reikia radikalių permainų, tačiau kol kas nesutaria, į kurią pusę traukti vežimą. Europos Sąjungos (ES) išmokos, mokesčiai, lengvatos – tradicinės ginčų sritys. Taip pat nesutariama dėl pačios žemės ūkio paskirties – ar jis laikytinas perspektyviu verslu ir svarbia ekonomikos šaka, ar grėsme aplinkai ir žmonėms, kurią reikia visaip riboti. Plačiau
Ar leisti Lietuvoje perdirbti kanapes gali priklausyti nuo PSO. Lietuvoje nerimsta aistros dėl vadinamo giluminio pluoštinių kanapių perdirbimo – leidimo gaminti kur kas daugiau produktų nei dabar ir ne tik iš pluošto, bet ir sėklų. Tačiau sprendimas leisti ar neleisti užsiimti šia veikla gali ateiti iš netikėtos organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) planuoja persvarstyti narkotinių medžiagų reglamentą. Jei būtų priimti laukti sprendimai, atsivertų kelias ir Lietuvoje plėsti gamybą. Pataisomis siūloma leisti produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei. Plačiau
