Iš pandemijos krizės išlipti padėjo ne pramonė, bet žemės ūkis. Nepaisant to, kad šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais bendras šalies eksportas sumažėjo 6,2 proc., žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,1 proc., skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Iš Lietuvos pirmus tris šių metų ketvirčius eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4301 mln. eurų, o importuota – už 3047 mln. eurų. Teigiamas prekybos balansas, anot Žemės ūkio ministerijos, šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais sudarė 1254 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 40,1 proc. Plačiau
Ūkininkų lyderiai išsakė, ko tikisi iš naujo ministro. Praėjusią Seimo kadenciją Žemės ūkio ministerijai vadovavo trys labai skirtingi ministrai. Kaip ir kiekvienas iš mūsų, taip ir jie turėjo tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių. Tačiau tai – ne paguoda ir ne pasiteisinimas. Iš specifinės ūkio šakos, koks yra žemės ūkis, ministro, turime teisę tikėtis daug daugiau, nei iš bet kurios kitos srities ministro, nes žemės ūkis – tai tarsi valstybė valstybėje. Šioje specifinėje ūkio srityje kiekviena padaryta klaida labai brangiai kainuoja. LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) nariai išsakys savo viltis ir palinkėjimus. Pradedame nuo LR ŽŪR vadovų. Plačiau
Euro zonos ūkio atsigavimas gali būti „nestabilus“, įspėja ECB vadovė. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde įspėja, jog, nepaisant „padrąsinančių“ naujienų apie vakciną nuo koronaviruso, euro zonos ekonomikos atsigavimas po pandemijos gali būti „nestabilus“. „Kol bus pasiektas reikiamas visuomenės imuniteto lygis, tebegalime susidurti su pasikartojančiais viruso plitimo spartėjimo ir apribojimų griežtinimo ciklais“, – pareiškė ji trečiadienį įvykusiame virtualiame forume centrinės bankininkystės klausimais. „Atsigavimas gali nebūti tolygus, jis gali būti gana nestabilus, gali tai sustoti, tai atsinaujinti, ir priklausys nuo vakcinos platinimo tempo.“ Plačiau
Net ir kooperatyvas vienas lauke – ne karys: susijungė ir pieną parduoda trise. Ko gero, pienininkystė yra ta žemės ūkio sritis, kurioje konkurencija yra pati didžiausia: pieno kaip žaliavos Lietuvoje trūksta, tad pavienius ūkininkus vilioja ir perdirbimo įmonės, ir kiti jo supirkėjai. Tam, kad produktų gamybos įmonėms užtektų žaliavinio pieno, jo perkama ir Latvijoje, ir Estijoje. Nes gamybos jų pajėgumai yra gerokai didesni, nei Lietuvoje primelžiama pieno. Mūsų šalyje dauguma jo tiekėjų yra stambūs ūkiai bei žemės ūkio bendrovės. Tik 20 proc. viso pieno kiekio tiekia keletas rinkoje esančių kooperatyvų, iš kurio pusę – „Pienas LT“. Dar 10 proc. pieno superka kooperatyvų pavadinimą turinčios, bet akcinių bendrovių pagrindais dirbančios įmonės. Jos veikia kaip tarpininkai tarp žemdirbių ir pieno perdirbimo įmonių. Plačiau
Gyvenimas kaime turi privalumų. Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai. „Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi Kotryna Meidė. – Kai su vyru nutarėme imtis ūkininkavimo, artimieji mūsų nei stabdė, nei skatino. Atvirai pasakius, niekas ir netikėjo, kad mudviejų ketinimai rimti. Visi manė – pabandysime ir viską mesime.“ Du vaikučius auginanti Meidų šeima įsikūrė Anykščių rajone. „Persikeldami gyventi į šią sodybą ir patys nemanėme, kad taip greitai imsimės ūkininkavimo. Manėme, susitvarkysime namą, o paskui kažkaip bandysime prie sodybos esančią žemę įdarbinti. Tačiau viskas prasidėjo vienu metu. Ir namus įsirenginėti, ir ūkį kurti pradėjome“, – pasakoja 27 metų ūkininkė Kotryna. Plačiau
Atšalus orams įsigalioja draudimas tręšti laukus. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir tręšti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Primename, kad laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip, rašoma pranešime. Gyvulius auginantys asmenys dažnai susiduria su problema – kaip tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų mėšlą. Plačiau
Lietuviai rado dvi naujas pelningas daržoves. Mažtant tokių tradicinių daržovių kaip burokėliai ir kopūstai paklausą, jų vietą užima kitos daržovės, kurias jau sėkmingai išmoko auginti ir mūsų ūkininkai. Kokybe nebenusileidžiam ir vakariečiams. „Lietuviai atranda salierų stiebus. Aš pats šią daržovę atradau tik šiais metais. Kokybė puiki, niekuo nenusileidžia itališkiems ar ispaniškiems. Kiekvieną sezoną jų kiekiai vis didėja“, – pasakoja Nerijus Pranckus, didmeninės prekybininkės vaisiais ir daržovėmis „Litbana“ pirkimų vadovas. Didmenoje kilogramas salierų kainuoja nuo 0,8-1 Eur/kg. Be to, pasak prekybininko tai nėra lepi daržovė ir jos priežiūra bei rinkimas kur kas paprastesnis nei mėtos ar baziliko. Plačiau
Sėmeninių linų augintojai tiki: plotai dar augs. Šiemet linų deklaruota kone dvigubai daugiau negu pernai – net 788 ha, o pernai buvo 452 hektarai. Sėmeninių linų augintojai sako, kad plotų didėjimo tendencija yra visai tikėtina ir dėl to „kaltas“ populiarėjantis sveiko gyvenimo būdas. Širvintų r., Bagaslaviškyje gyvenantis Bronislavas Liubomiras Vošteris įsitikinęs: sėmeninių linų plotai didėja ir didės, nes auga jų poreikis ne tik maistui, bet ir pašarams. Aišku, koją mūsų linų augintojams kiša didelis sėmenų importas iš Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano. Tačiau pirkėjai, vertinantys kokybę ir šviežumą, linkę rinktis lietuviškus linų produktus – aliejų, sėmenis ir jų išspaudas. Plačiau
