Ūkininkai derliumi patenkinti, tik liūdina nesąžiningos kainos. Baigiantis rudeniui ūkininkai skaičiuoja pelną. Nors juokaujama, kad jiems niekada nebūna gerai, šiemet žemdirbiai savo derliumi patenkinti. Kalbame su keletu rajono ūkininkų apie tai, kaip jie vertina praėjusį sezoną. Ūkininkams tenka išmanyti ne tik augalų, žemių subtilybių, bet ir marketingą. Augalininkyste besiverčiantis Ramūnas Vėjelis pasakojo, jog derlius yra neblogas. Paskutiniai trys metai ūkiui buvo itin sunkūs: kentėjo sausrą, o paskui – liūtis. Todėl šie metai pasirodė itin geri. R. Vėjelis pritarė, jog kainų svyravimai iš tikrųjų sukelia nepatogumų. Grūdus arba reikia parduoti iš anksto, nežinant derliaus kiekio, arba laikyti ir laukti. Žinoma, kas turi sandėlius ir gali sau leisti grūdą išlaikyti, po naujų metų, bus laimingesni, skaičiuodami didesnį pelną. Pats Ramūnas Vėjelis yra linkęs savo derlių parduoti tik tada, kai jau mato realiai. Plačiau
Reikalaus fotografuoti nenuimtą derlių – kad nebeimituotų ūkininkavimo. Iš devynių Kretingos rajone patikrintų ūkių tik dviejuose nenustatyta pažeidimų. Net septynių ūkių savininkai imituoja ūkininkavimą, siekdami valstybės finansinės paramos. Tokia problema esti visoje Lietuvoje, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) imasi griežtesnių priemonių. Vienas iš svarstomų būdų – fotografuoti laukus dar nenuėmus derliaus ir nuotraukas siųsti kontroliuojančioms institucijoms. „Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – reikalavimų nesilaikymas, neretas deklaruoja, kad augina daržoves, o iš tiesų tai tik imituoja: apsodina minimalų plotą arba jo visai neapsodina, apleidžia apaugti piktžolėmis ir siekia už juos gauti susietosios paramos išmokas“, – sako ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas. Plačiau
Kas toji D.Miniataitė, I.Šimonytės kandidatė tapti žemės ūkio ministre? Ingridai Šimonytei ieškant kandidato į žemės ūkio ministrus, šią savaitę lyg perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo Dalios Miniataitės pavardė. Pranešimai apie jos kandidatūrą buvo netikėti tiek politiką stebintiesiems, tiek pačiai D.Miniataitei. Vis dėlto menkai visuomenėje žinoma specialistė yra užėmusi itin aukštų pareigų Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ir smarkiai prisidėjo prie Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. „Aš tikrai negalvojau, kad kada nors būsiu ministre, juolab, kad paprastai tų kandidatų būna ir daug, ir norinčių, ir visokių kitokių“, –15min sakė beveik trisdešimtmetį ministerijoje dirbanti 59-ių D.Miniataitė. I.Šimonytę ji pažįsta nuo tada, kai abi buvo valstybės tarnautojos. Praėjusiame dešimtmetyje jos vienu metu buvo Žemės ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos sekretorės, tad tekdavo dalyvauti bendruose posėdžiuose. Plačiau
Išstoję iš ES britai žemės įsigyti Bendrijos šalyse galės. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, šios šalies valstybės piliečiams ir organizacijoms žemės įsigijimo tvarka Lietuvoje nesikeičia. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia pastaruoju metu sulaukianti klausimų, ar Jungtinei Karalystei nutraukus narystę ES, jos subjektai tebegali įsigyti žemės mūsų šalyje. NŽT primena, kad žemę Lietuvoje gali įsigyti ne visi užsieniečiai ir užsienio subjektai, o tik tie, kurie atitinka įstatymuose nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į juos, NŽT teigimu, Jungtinės Karalystės subjektai žemę Lietuvoje ir toliau galės įsigyti tomis pačiomis sąlygomis, kurios galiojo iki jos išstojimo iš Europos Sąjungos. Plačiau
Ukraina apkarpė šių metų grūdų derliaus įvertį. Ukrainos ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio ministerija sumažino šių metų grūdų derliaus preliminarų įvertį 3 mln. tonų iki 65 mln. tonų. „Šiais metais Ukrainos žemdirbiai prikūlė mažiau grūdų ir aliejinių augalų sėklų. Manoma, kad grūdų derlius sieks 65 mln. tonų“, – pabrėžė viceministras Tarasas Vysockis. Pasak jo, grūdų poreikis Ukrainoje siekia 20-21 mln. tonų per metus. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai Ukrainoje prikulta 75,1 mln. tonų grūdų – 7,1 proc. daugiau nei užpernai. Per praėjusius žemės ūkio metus (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) šalis eksportavo 57,2 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 13,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tai buvo naujas visų laikų Ukrainos grūdų eksporto rekordas, pagerinęs ankstesnių žemės ūkio metų rezultatą, kuris taip pat buvo rekordinis. Plačiau
Kaip iš anksto nustatyti avinų veislinę vertę? Šiemet padidėjusi avių supirkimo kaina ir paklausa avių augintojus skatina tobulėti ir ieškoti būdų, kaip užauginti kuo geresnės kokybės gyvulius. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas Kairys pastebi, kad dar ne taip seniai dalis augintojų buvo įsitikinę, kad avis užtenka pavasarį išginti į ganyklas ir rudenį parsivaryti: „Tačiau šiais laikais tokia nuostata netinka, avis reikia prižiūrėti, duoti kombinuotųjų pašarų, laižomosios druskos, užsiimti ligų profilaktika, tik tada gali tikėtis, kad ūkis bus rentabilus.“ Plačiau
