Agroverslas: pandemijos iššūkiai ar galimybės? Pandemija daugeliui sričių tapo rimtu iššūkiu, vis dėlto šiemet į virtualią erdvę persikėlusio renginio „Agro-maisto forumas 2020“ rengėjai kvietė agroverslo sektoriaus atstovus diskutuoti, ar pandemija gali atverti ir galimybių, kiek tam gali pasitarnauti skaitmeninės technologijos. „Žemės ūkyje paskutinius tris metus, ko gero, jau ir buvo krizė: derliai buvo rekordiškai žemi, dėl nepalankių gamtinių sąlygų žemės ūkis jau buvo pakankamai sudėtingoje situacijoje. Labai džiugu, kad šių metų derlius leidžia daryti visai kitokias prognozes, matyti žymiai perspektyvesnę ateitį kitiems ir dar kitiems metams, o tai turėtų leisti ūkiams žymiai geriau vystytis“, – penktadienį virtualiame forume kalbėjo D. Dailidė. Vis dėlto, anot E. Šakio, ūkininkai po sunkių praėjusių metų dar nėra visiškai atsigavę, bėdų našta tebėra, nors finansiniai rezultatai neblogi, o šiemet užauginti rekordiniai derliai. Plačiau
Pandeminė krizė paspartins pokyčius žemės ūkio ir maisto pramonėje. Su COVID-19 susijusios krizės metu žemės ūkio ir maisto pramonė pasirodė esanti viena iš atspariausių sunkios situacijos sąlygomis. Tačiau pandemijos sąlygotas sukrėtimas pareikalavo papildomų veiksmų ir paspartino jau anksčiau šiame sektoriuje pastebėtų tendencijų vystymąsi – tokių kaip skaitmenizavimas, labiau sąmoningi vartotojų pasirinkimai ir pirmenybės suteikimas vietiniams produktams, teigiama „Food Foresight: Impact of COVID-19 on the agri-food sector in Central and Eastern Europe” ataskaitoje, kurią parengė „EIT Food“, bendradarbiaujant su konsultavimo įmone „Deloitte“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Suprasdami, kaip paklausos pokyčiai veikia žemės ūkio ir maisto pramonę, suprasime, kokia ateitis laukia maisto gamintojų ir prekybininkų. Ataskaitoje apibendrinome pagrindines pandemijos sąlygotas tendencijas ir aptarėme, kokią riziką ir galimybes šios tendencijos sukuria“, – sako Gediminas Minkus. Plačiau
Ukraina grūdų eksportą naujais žemės ūkio metais sumažino 11 proc. Ukraina per naujų žemės ūkio metų penkis mėnesius (liepos-lapkričio mėnesiais) eksportavo 21,08 mln. tonų grūdų – 11 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Anot Žemės ūkio ministerijos, kviečių eksportas sumenko 1,3 mln. tonų iki 11,83 mln. tonų, miežių – padidėjo 0,22 mln. tonų iki 3,7 mln. tonų, kukurūzų – sumažėjo 1,6 mln. tonų iki 5,2 mln. tonų. Per praėjusius žemės ūkio metus Ukraina eksportavo 57,2 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 6,8 mln. tonų, arba 13,5 proc., daugiau nei ankstesniais metais. Tai buvo naujas visų laikų Ukrainos grūdų eksporto rekordas, pagerinęs ankstesnių žemės ūkio metų rezultatą, kuris taip pat buvo rekordinis. Plačiau
„Auga group“ pajamos šiemet augo 33 proc. iki 62,38 mln. eurų. Vienos didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga group“ pajamos per devynis šių metų mėnesius augo 33 proc. iki 62,38 mln. eurų. Augalininkystės segmento pardavimo pajamos šiemet augo 70 proc. iki 27,89 mln. eurų, pienininkystės – 7 proc. iki 8,17 mln. eurų, grybininkystės – 8 proc. iki 22,93 mln. eurų, galutiniam vartojimui skirtų produktų segmento pajamos augo 84 proc. iki 3,36 mln. eurų. Grupė šiemet pasirašė susitarimus su finansų institucijomis dėl paskolų refinansavimo ir papildomų limitų suteikimo. Bendra pasirašytų sutarčių suma siekia 38,1 mln. eurų – 11,6 mln. eurų daugiau, nei ankstesni paskolų limitai. Plačiau
Nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių ūkiams – lengvatinės paskolos. Ūkininkai ir ūkiai, per pastaruosius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo antradienio galės kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Šią priemonę administruoja Nacionalinė plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Iš viso paskoloms numatyta 2,7 mln. eurų lėšų, o vienas ūkio subjektas gali gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą. ŽŪM duomenimis, rugsėjo pradžioje pradėjus įgyvendinti finansinę priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, iki šiol dėl lengvatinių paskolų kreiptis galėjo tik šiemet nuo šalnų nukentėję ūkininkai ir ūkiai. Plačiau
Būdų kvapams mažinti yra, tik reikia išsirinkti. Nuo 2024 m. gyvulių fermos ir paukštynai, esantys netoli gyvenamosios aplinkos, pagal griežtinamą Higienos normą privalės kone dvigubai sumažinti kvapų intensyvumą. Kaip, kokiomis priemonėmis valdyti iš paukštynų sklindančius kvapus, diskutuota Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) nariams skirtame seminare „Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje“. Kvapų valdymo priemonės gali būti biologinės, fizikinės-cheminės, poveikį kvapų sklaidai turi ir paukščių mitybos veiksniai. Apie tai kalbėjo KTU ir VDU mokslininkai. KTU Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius pristatė fizikinių-cheminių technologijų taikymą kvapų sklaidos procesui valdyti paukštynuose. Tai iš tiesų sudėtingi ir brangūs būdai, tačiau dideli paukštynai be naujausių technologijų netolimoje ateityje greičiausiai neišsivers. Plačiau
Kinija siekia padidinti apsirūpinimą savais grūdais. Nors Kinijos žemės ūkio ministerija teigė, kad vietinių grūdų gamyba šį sezoną pasieks naują visų laikų rekordą, o prezidentas Ksi Džinpingas (Xi Jinping) savo ruožtu skatino maisto švaistymo mažinimo kampaniją, 2020-aisiais šalies grūdų importas smarkiai išaugo, praneša leidinys „South China Morning Post“. Susirūpinimas grūdų atsargomis Kinijoje kelia karčių prisiminimų. Buvęs šalies lyderis Mao Zedunas dar 1958 m. pradėjo žemės ūkio politiką „Grūdai – kaip pagrindinė kryptis“, kuria siekta visiško grūdų tiekimo saugumo tarptautinės izoliacijos akivaizdoje, tačiau ši politika tik sustiprino badą ir kaimo skurdą. Plačiau
