Šiemet ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų. Šiemet Lietuvos ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų. COVID-19 neturėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai, – tokį didelį draudimo išmokų augimą lėmė siautėjusi gamta. Nepaisant stipriai išaugusio nuostolingumo Lietuvoje, daugiau kaip 100 tūkst. ūkininkų vienijantis tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) suvaldė žemdirbius užklupusias rizikas ir pasiekė subalansuotų metinių rezultatų ir prognozuoja gerus 2021-uosius, rodo šio fondo metiniai duomenys. Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.). Plačiau
Jaunieji ūkininkai raginami laikytis įsipareigojimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad projektų vykdytojai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir kuriems buvo patvirtinta parama, turėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų, numatytų priemonės įgyvendinimo taisyklėse. NMA atkreipia jaunųjų ūkininkų dėmesį į įsipareigojimą, susijusį su kuriamo ūkio specializacijos išlaikymu. Kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse, projektui skiriami atrankos balai pagal atrankos kriterijų, kai „kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrusis ūkis. Plačiau
STT: siūlomos valstybinės žemės sklypų paskirties pakeitimo procedūros turi būti tobulinamos. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pakartotinai įvertino šiuo metu Seime svarstomus Žemės įstatymo pakeitimus, susijusius su be aukciono išnuomotos valstybinės žemės paskirties pakeitimo procedūromis. Nustatyta, kad siūlomi pakeitimai galimai neužtikrintų viešojo intereso bei skaidraus, racionalaus ir maksimaliai efektyvaus valstybinės žemės naudojimo bei jo kontrolės, kas ateityje nepakankamai užtikrintų valstybės, kaip žemės savininkės, proporcingos ir adekvačios naudos gavimo iš valstybinės žemės sklypų naudojimo, sakoma STT pranešime. Plačiau
Atsikovoti importo užimtą rinką vieni ūkininkai nepajėgs. Maistas turėtų būti vaistas, tačiau dabar dažnaijis tampa tik šlamštu.Maisto produktų gausybė, o biologiškai vertingų medžiagų – badas. Ar šią paradoksalią pasaulinio masto problemą išspręs dabar populiarinamos trumposios maisto tiekimo grandinės? Lietuvoje mokslininkai, žemdirbiai, gamintojai vis dažniau nagrinėja maisto kelią nuo lauko iki stalo. O senesnės kartos kaimo gyventojai išmintingai šypsosi ir pastebi, kad dabar tenka atkūrinėti tai, kas buvo sugriauta. D.Vaitelis pabrėžė, kad smulkūs ūkiai linksta nuo gausių reikalavimų naštos, tai didina gamybos savikainą, išbrangina produkciją. „Ūkininkui sudėtinga tuos reikalavimus įgyvendinti, o vartotojui daugiau kainuoja. Tada priekaištauja, kad Lietuvos ūkininkai nemoka išauginti pigiau, kaip tai daro lenkai. Betgi pas lenkus viskas kitaip. Ten išmokos 3 kartus didesnės, pridėtinės vertės mokestis daug mažesnis“, – vardijo ekologinio ūkio savininkas. Plačiau
Dar vienas galvosūkis žemdirbiams. Ūkininkams svarstant, kaip reikės prisitaikyti prie žaliojo kurso, iššūkiai nesibaigia. Pasirodęs taksonomijos reglamentas, siekiantis klasifikuoti veiklas pagal tvarumą, kelia nerimą ir klausimus, kiek tai turės įtakos kasdieniams darbams. Šis klausimas svarstytas praėjusį penktadienį vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo nuotoliniame posėdyje. Pasak LŽŪBA direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko, deklaruojama, kad šis reglamentas skirtas finansinėms institucijoms, siekiant padėti apsispręsti, kokios investicijos yra tvarios, o kokios – ne. Plačiau
S. Gentvilas: su žaliuoju kursu Aplinkos ministerija tapo esmine. Naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad aplinkosaugai tampant prioritetu visose ūkio ir žmonių gyvenimo srityse, jo vadovaujama ministerija bus viena svarbiausių. Daug Aplinkos ministerijos prižiūrimų sričių glaudžiai siejasi ir su žemės bei miškų ūkiu. Naujienų agentūrai BNS duotame interviu aplinkos ministras sakė, kad planuojamas pasirašyti Nacionalinis susitarimas dėl miškų pažabos politikų ir verslo siekį kasmet keisti miškų ūkio valdymo sąlygas – norima, kad miškai būtų labiau saugomi, tačiau ir medienos verslas išliktų aprūpintas. Plačiau
Moksliniams tyrimams finansuoti bus išmokėta 700 tūkst. Eur paramos. Vykdantiems žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslinius tyrimus bei taikomąją veiklą Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) iki metų pabaigos išmokės 700 tūkst. Eur nacionalinės paramos. Taip pat šiais metais beveik 125 tūkst. Eur nacionalinės paramos turėtų pasiekti ir tarptautinius mokslinius projektus vykdančius pareiškėjus. Avansinės išmokos mokslinių tyrimų projektų vykdytojus pasiekė dar 2020 m. sausio mėnesį, o likusi paramos dalis bus išmokėta artimiausiomis dienomis dar šiais metais. Mokslinius tyrimus vykdančius paramos gavėjus iš viso per šiuos metus pasieks 700 tūkst. Eur nacionalinės paramos. Į paramą galėjo pretenduoti mokslo ir studijų institucijos ir mokslinių tyrimų institutai arba mokslininkų grupės, susivienijusios vykdyti projektą. Plačiau
Rusijos grūdų derlius šiemet – beveik dešimtadaliu solidesnis nei pernai. 2020 metais Rusija prikūlė 132,9 mln. tonų grynojo svorio grūdų – 9,6 proc. daugiau nei pernai, pranešė nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Šių metų grūdų derlius Rusijoje – antras pagal dydį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Didžiausias jis buvo 2017-aisiais – 135,5 mln. tonų. Cukrinių runkelių derlius šiemet sumenko 40,5 proc. iki 32,4 mln. tonų, saulėgrąžų – 13,7 proc. iki 13,3 mln. tonų, bulvių – 10,9 proc. iki 19,7 mln. tonų, daržovių – 2 proc. iki 13,8 mln. tonų. Šie „Rosstat“ derliaus duomenys yra negalutiniai ir bus tikslinami mažiausiai kartą. Pernai Rusijoje prikulta 121,2 mln. tonų grūdų – 7 proc. daugiau nei užpernai. Plačiau
