Navickas: artimiausiu metu nebus siūloma naikinti lengvatą žemdirbių dyzelinui. Žemės ūkio ministras žada, kad artimiausiu metu nebus siūloma naikinti lengvatos žemdirbių dyzelinui. Tačiau Kęstutis Navickas sako, kad diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad lengvatos naikinimas pakenks ir ūkininkams, ir visiems vartotojams, nes kils produktų kainos. Jis siūlo lengvatą diferencijuoti. „Artimiausioje (Seimo – BNS) sesijoje nebus teikiama (iniciatyva naikinti lengvatą žemdirbių dyzelinui – BNS)“, – Seimo Kaimo reikalų komitete praėjusią savaitę teigė ministras. Tačiau, pasak jo, tai nereiškia, kad apie tai nebus diskutuojama. Tuo metu A. Svitojus pabrėžė, kad kol Europos Sąjungoje (ES) taikoma panaši lengvata, jos Lietuvoje naikinti negalima. „Negalime bloginti savo sąlygų, jeigu ES naudoja. ES ir taip naudoja didesnes paramas: tiesioginės išmokos ūkininkams dukart-triskart didesnės hektarui, maisto produktams PVM mažesnis – Lietuvoje 21 proc., o kitose šalyse – 5-9 proc. Reikia mums žiūrėti kompleksiškai, nes jeigu kažką pajudinsime, nukentės visas sektorius“, – kalbėjo A. Svitojus. Plačiau
Kalvarijos ūkininkui išseko jėgos – ryšis atsisveikinti su karvėmis. Griežtėjantys reikalavimai smulkius pienininkystės ūkius stumia link bedugnės krašto. Tokių ūkių šeimininkai prisipažįsta esantys piktesni ir atviresni. Pažangų pienininkystės ūkį pasienyje su Lenkija įkūręs 30-metis Karolis Viganauskas tikino šimtu procentų apsisprendęs pasibaigus įsipareigojimams atsisakyti galvijų. Tuščią karvių fermą, ko gero, vyrui beliks paversti sandėliu, kuriame laikys nukultus grūdus ir ūkio reikmenis. K.Viganausko ūkio fermoje vasario mėnesį mūkė per 50 galvijų, tarp jų–40piendavių.30 iš jų melžiamos, o 10 karvių paskutinį žiemos mėnesį dar buvo užtrūkusios. Taip pat auginami veršeliai. Visais ūkio gyvuliais šeimininkui reikėjo kasdien laiku pasirūpinti. Už kilogramą parduodamo pieno ūkininkui supirkėjai vasarį mokėjo 21,5 eurocento.Jaunas vyras ūkininkauja kartu su savo tėvais, samdomų žmonių neturi. Plačiau
Grūdų eksportas sausį – 3,4 karto didesnis nei prieš metus. Lietuvos grūdų eksportas sausį buvo 3,4 karto didesnis nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Kaip nurodoma leidinyje „Agrorinka“, Lietuvos grūdų ir rapsų supirkimo įmonės šių metų sausio mėnesį eksportavo 269,69 tūkst. tonų. Iš jų kviečių eksportas sudarė beveik 99 proc. (266,52 tūkst. tonų). Palyginti su 2020 metų analogišku laikotarpiu, kviečių eksportas 2021 metų sausį buvo 3,7 kartais didesnis. Kviečiai eksportuoti į Latviją, Ispaniją, Nigeriją, Alžyrą ir Pietų Afrikos Respubliką (vidutinė kaina – 208,22 euro už toną). Avižų išvežimas sausį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, sumažėjo beveik 80 proc. ir sudarė 534,17 tonos. Jos išvežtos į Latviją, Lenkiją ir Italiją (vidutinė kaina – 158,53 euro už toną). Plačiau
Kuriamos pažangios elektroninės paslaugos. Šalyje daugėjant erdvinių duomenų naudotojų, Žemės ūkio ministerija siekia užtikrinti, kad šiuos duomenis būtų galima gauti kuo paprasčiau ir greičiau. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto metu buvo sukurtos naujos elektroninės paslaugos. Europos Sąjungos šalys narės yra įpareigotos nemokamai teikti visuomenei geografinių (erdvinių) duomenų – ortofotografinių vaizdų, oro bei vandens taršos ar meteorologinių duomenų, skaitmeninių žemėlapių objektų (kelių, upių, administracinių ribų, žemės dangos ir kt.) – paieškos ir peržiūros elektronines paslaugas. Lietuvos erdvinės informacijos portalas (LEI portalas) yra mūsų šalies informacinė sistema, užtikrinanti patogią prieigą prie valstybės erdvinių duomenų bei jų pagrindu kuriamų elektroninių paslaugų. Žemės ūkio ministerija yra LEI portalo valdytoja, o VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ – jo tvarkytojas. LEI portalo adresas internete geoportal.lt jau yra tapęs bendriniu pavadinimu, gerai žinomu visiems erdvinių duomenų naudotojams. Plačiau
Renkamos paraiškos įgyvendinti inovacinius projektus. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) jau renkamos paraiškos gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“. Paraiškos pradėtos rinkti nuo kovo 1 d., o jas parengti ir pateikti agentūrai Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės galės iki pat metų pabaigos – 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal KPP veiklos sritį remiamas bendros ūkininkų, miško valdytojų, mokslininkų, žemės ir miškų ūkio konsultantų ir kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių veiklos kūrimas ir vystymas, kai taikant žinias ir inovacijas siekiama plėtoti konkurencingą ir tvarų žemės ir miškų ūkį. Vystant numatytas veiklas turi būti siekiami šie kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida, aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas. Plačiau
Žiema laukuose dar nesudėliojo savo scenarijaus. Šiltėjant klimatui daugėja ekstremalių situacijų, kurių ūkininkams nepavyks išvengti ir ateityje. Žemdirbiai supranta, kad prie to turės prisitaikyti. Šiųmetė žiema, nors ir buvo šalta, specialistų ir pačių ūkininkų įsitikinimu, nesunaikins nei kenkėjų, nei ligų ar piktžolių. Daržininkai ir uogininkai vis garsiau kalba apie naujus kenkėjus – invazinius šliužus, kurių pastaraisiais metais vis daugėja. Pomidorus ir paprikas Anykščių rajone auginanti Emilija Ivanova pasakojo, kad šliužai jos ūkyje padaro nemenkų nuostolių. „Jie išgraužia skylutes, dėl to pomidorai ir paprikos pradeda pūti. Tikiuosi, kad šiais metais po šaltos žiemos jų šiek tiek sumažės“, – mintimis pasidalijo pašnekovė. To paties rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė pastebi, kad šliužams patinka drėgni ir šilti orai. „Šliužai vienais metais buvo įnikę į braškyną. Tuomet jie „nučiulpė“ visas uogas. Tam, kad šliužų populiacija sumažėtų, turėtų sugrįžti lietuviškos žiemos. Viena šalta žiema problemų neišspręs. Norėtųsi, kad šiemet jų būtų šiek tiek mažiau“, – sakė agronomės išsilavinimą turinti moteris. Plačiau
Kaip prisijaukinti ekologinį ūkininkavimą ir dar uždirbti? Kokia ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos, subsidijavimo galimybės, ką apsimoka auginti ekologiškai, o ko ne, kokias veisles, dirvožemio gerinimo priemones, techniką ir inžinerinius sprendimus geriausia rinktis. Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškota bendrovių „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ surengtoje virtualioje konferencijoje. Tardamas sveikinimo žodį „Linas Agro“ prekybos vadovas Sigitas Rymko pabrėžė, kad būtina kalbėtis ir dalintis informacija apie ekologinį ūkininkavimą, kuris yra labai svarbi žemės ūkio sritis. „Mūsų įmonė šioje srityje dirba jau dešimtmetį – ne tik superkame ekologiškus grūdus, bet ir siūlome įvairias ekologines dirvožemio gerinimo priemones. Tad paskatinti vieno ekologiškai ūkininkaujančio ūkininko ir nusprendėme pasidalyti savo patirtimi bei įžvalgomis“, – sakė S. Rymko, išreikšdamas viltį, kad mūsų šalies ekologiniai plotai, kurie proporcine išraiška gerokai mažesni nei kaimynų estų ar latvių, ateityje didės. Plačiau
