Vyriausybės plane – dirvožemis, jaunieji ūkininkai, gyvūnų gerovė...Vyriausybė trečiadienį paskelbė darbų plano projektą, jame numatyta dvylika vadinamųjų misijų. Tarp žemės ūkyje planuojamų darbų – melioracijos, dirvožemio, eksporto, kooperacijos, trumpųjų maisto grandinių ir kitos temos. Vyriausybės teigimu, trys pagrindiniai jos prioritetai – žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas. „Pirmasis susijęs su klimatui neutralios ekonomikos atsiradimu, pokyčiais žemės ūkyje, transporto srityje. Skaitmeninėje darbotvarkėje keliame sau tikslą atverti kuo daugiau duomenų ir kuo daugiau sprendimų priimti jais remiantis, nustoti tobulinti skirtingų institucijų kuriamas elektronines sistemas, o suderinti jas taip, kad teiktų naudą verslui ir valstybei“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Plačiau
ESO ragina ūkininkus pasinaudoti taikomomis lengvatomis. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informuoja, kad ūkininkai gali naudotis jiems numatyta lengvata. Pateikę informaciją apie pajamas už praėjusius metus, klientai gali rinktis mokėti už galios dedamąją tik tris mėnesius ir už elektrą atsiskaityti pagal buitiniams klientams taikomus tarifus. Norėdami pasinaudoti lengvata, privaloma pateikti dokumentus, kad kliento pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc. pajamų. Tokiu atveju ESO ūkininkams taikys buitinių klientų tarifus ar galios dedamosios lengvatą, kurią numato Elektros energetikos įstatymas. Kasmet sulaukiama apie 5 tūkst. ūkininkų prašymų gauti lengvatas. Plačiau
ŽŪM žada nukentėjusiems ūkininkams paramą: sumų kol kas neįvardija. Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta kaip gelbėti į sunkią padėtį patekusius paukštynus ir kiaulių auginimo įmones bei daržininkystės ir sodininkystės sektorių. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad paramos dydžiai bus įvardinti kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje. Paukštininkai ir kiaulininkai, patiriantys nuostolius dėl kritusių kainų ir lenkų gamintojų spaudimo, prašė 20 mln. eurų paramos. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, kaip teigia, informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka užaugintus mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis ir stabdo paukščių supirkimą. Pasak jų, tokį sprendimą lėmė tai, kad nukentėjo pandemijos metu, tačiau nesulaukia valstybės paramos, rašoma bendrovių pranešime. Plačiau
Nėra mineralinio azoto tyrimų – nebus ir rekomendacijų. Orai šyla, džiūsta dirvos. Neilgai trukus žemdirbiams reikės tręšti žiemkenčius ir žolynus azoto trąšomis. Tik štai klausimas, kokią trąšų normą rinktis, kol kas be atsakymo – mineralinio azoto dirvožemyje tyrimams lėšų neskirta. Atrodo, kad prie visus Lietuvos regionus apimančių tyrimų ir jais paremtų tręšimo rekomendacijų pripratusiems žemdirbiams šį pavasarį teks nusivilti, nes Žemės ūkio ministerijos planuose lėšų mineralinio azoto stebėsenai neliko. Kiekvieną pavasarį kyla greito ir tikslaus atsakymo reikalaujantis klausimas: ar daug nitratų yra dirvožemyje ir kokia azotinių trąšų norma tręšti augalus? Jei mineralinio azoto dirvoje randama daug, tuomet trąšų galima sutaupyti, o jei jo atsargos po žiemos sumažėjusios, tada trąšų reikės daugiau ir azoto normą teks didinti 20–40 kg/ha. Plačiau
Paaiškino, kaip ekologinis ūkininkavimas prisideda prie darnaus vystymosi: nauda – ne tik žmogui. Kuo toliau, tuo vis plačiau kalbama, kad ekologinis ūkininkavimas yra naudingas ne tik žmogui, bet ir gamtai. Tokiu būdu prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų. „Ekologiškas produktas, visų pirma, yra kokybiškas ir saugus žmogui. Taigi prie darnaus vystymosi prisidedama, siekiant užtikrinti gyventojų geresnę mitybą, sveikesnę gyvenseną. Be to, ekologinis ūkininkavimas saugus gamtai – ekologiški produktai gaminami taupiai, naudojant išteklius, išsaugant dirvožemio derlingumą, tausojant aplinką. Taigi taip prisidedama prie kitų darnaus vystymosi tikslų – kurti tvarų žemės ūkį, turėti sveiką aplinką, mažinti klimato kaitos padarinius“, – pokalbį pradeda VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė. Plačiau
Pratęsiamas pereinamasis laikotarpis ūkininkaujantiems vietovėse, netekusiose mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso. Už reikalavimus atitinkantį plotą vietovėse, kurios, 2018 m. apibrėžus vietoves su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, šiemet bus tęsiamas pereinamasis laikotarpis ir mokama minimali 25 Eur/ha metinė kompensacinė išmoka. Tam pritarta Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Programos valdymo komiteto posėdyje. Šis sprendimas aktualus net 69 seniūnijoms, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 500 276 ha. Šioms vietovėms buvo taikomas 3 metų trukmės (2018–2020 m.) pereinamasis laikotarpis ir mokėta 25 Eur/ha metinė kompensacinė išmoka. Išmokos ūkininkaujantiems buvusiose mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse turėjo būti mokamos iki 2020 m. ir ne ilgiau kaip ketverius metus. Plačiau
Ūkininkai šiemet galės pildyti ir popierinį, ir elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą. Žemės ūkio ministerija pakeitė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles. Atšaukus reikalavimą pildyti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo apskaitos žurnalą tik elektroniniu būdu, ūkininkai, kaip ir anksčiau, jį galės pildyti ir popieriuje. Taisyklių pakeitimas įsigalios nuo balandžio 5 d. AAP naudojimo apskaitos žurnalo pildymo pareiga profesionaliems šių produktų naudotojams nėra naujas reikalavimas – ji buvo nustatyta ir galiojanti. Augintojai turėjo pildyti šį žurnalą popieriuje, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba per elektroninę bankininkystę. Žurnalas turėjo būti užpildytas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo. Plačiau
Prašo paramos nuo Covid–19 nukentėjusiems žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriams. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdyje, prieš mėnesį, buvo nagrinėtas klausimas dėl COVID-19 įtakos atskiriems žemės ūkio sektoriams. Kadangi ŽŪR vienija gamintojų, perdirbėjų, amatininkų, verslininkų ir profesines organizacijas, kurie šalyje tebesitęsiant sudėtingai situacijai dėl taikomo karantino režimo susiduria su finansiniais sunkumais, itin svarbu laiku suteikti būtiną pagalbą, kuri šiuo neapibrėžtu laikotarpiu padėtų jiems išlikti rinkoje bei išlaikyti darbo vietas. ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad šis pandeminis bei karantino laikotarpis itin sunkus daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės bei kiaulininkystės sektoriams. Augintojai savo ūkiuose elgiasi atsakingai ir nuo pandemijos pradžios imasi visų saugumo priemonių, kurios didina produkcijos savikainą. Plačiau
Daugiau naujienų rasite čia.
