Saugodami gyvulius nuo karščio streso, ypatingą dėmesį skirkite užtrūkusioms karvėms. Gera jų savijauta padeda pasiekti geresnius rezultatus kitų laktacijų metu bei didina tikimybė atsivesti sveiką ir stiprų veršelį.
Floridos universitetas (JAV) ir Geoffrey Dahl atliko tyrimą, kurio metu siekė įvertinti karščio streso pasekmes užtrūkusioms karvėms.
„Vos karvės užtrūko, mes jas nugabenome į karščio stresui palankią aplinką ir ten laikėme kol jos apsiveršiavo. Per šešių savaičių laikotarpį, karvių kūno temperatūrą pakilo vidutiniškai vienu laipsniu. Tokia būsena tęsėsi visą užtrūkinimo laikotarpį. Tai yra, per šešias savaites karvių kūno temperatūra niekada nepasiekė įprastos ribos“, – pasakojo G.Dahl.
Įvertinus rezultatus, tyrėjai pastebėjo, kad užtrūkinimo laikotarpiu karščio stresą patyrusios karvės kitoje laktacijoje davė gerokai mažiau pieno, dėl sumažėjusio pieną gaminančių ląstelių skaičiaus.
Įvertinus situaciją dideliuose ūkiuose paaiškėjo, kad karštais mėnesiais užtrukintos karvės turėjo daugiau problemų susijusiu su mastitu bei kvėpavimo ligomis.
Dar vienas neigiamas karščio streso padarinys užtrūkusioms karvėms – jos anksčiau nei numatyta atsiveda veršelius.
„Kai karvė jaučia karščio stresą, suprantama, kad taip pat jaučiasi ir veršelis esantis jos gimdoje. Todėl nereikia stebėtis, kad tokiu metu gimę veršeliai gimsta lengvesni ir lėčiau auga“, – teigė G. Dahl.
Veršeliai gali pasižymėti ir blogesne imunine sistema, blogesniu medžiagų pasisavinimo iš krekenų. Šie gyvuliai dažniau yra brokuojami, o jeigu sulaukia pirmos laktacijos – duoda mažiau pieno nei tos karvės, kurių motinos prieš apsiveršiavimą nepatyrė karščio streso.
Parengta pagal: dairyherd.com
