Ožkos pienas vadinamas balzamu, grąžinančiu prarastas jėgas ir išgydančiu daugelį ligų. Tačiau gerti jį reikia ką tik pamelžtą, nes ir per trumpą laiką jis praranda nemažai vertingų ypatybių. Manyčiau, jog kiekvienam vertėtų pabandyti šio baltojo eliksyro. Ožkos pienas labai vertinamas daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, Šveicarijoje (pieninių veislių ožkų tėvynėje) buvo sanatorijų, kuriose įvairias ligas gydė tik ožkos pienu ir kalnų oru.
Žymus mokslininkas Avicena veikale „Gydymo mokslo kanonai“ ožkos pieną vertina kaip geriausią produktą ne tik vaikams, bet ir senyvo amžiaus žmonėms. Todėl galima teigti, kad ožkos pienas – ne tik maistingas, bet ir vaistas. Be to, šis baltasis eliksyras atitinka ir senovės graikų mąstytojo, filosofo ir gydytojo Hipokrato teiginį, jog „maistas turi būti gydomąja priemone, o ne gydomoji priemonė turi būti maistas“.
Ožkos pienas maistinėmis ypatybėmis (pagal aminorūgščių sudėtį) panašus į moters pieną. Jame esantys baltymai sudaryti iš gerai subalansuotų aminorūgščių. Ožkos piene esanti gliukozė ir laktozė (pieno cukrus) – lengvai įsisavinamos, o riebalų lašeliai daug smulkesni negu karvės pieno. Todėl ir riebų ožkos pieną žmogaus žarnynas greitai pasisavina. Palyginti su karvės pienu, jame daugiau kalio, kalcio, fosforo. Ožkos piene mažai natrio, taigi jis tinka sergantiems inkstų ligomis bei turintiems padidėjusį arterinį kraujospūdį. Atsparumą įvairioms ligoms didina gausesnis B1, B2 (gydo nemigą ir virškinimo trakto sutrikimus), taip pat C ir kitų vitaminų kiekis. Be to, ožkos piene yra šešis kartus daugiau kobalto, kuris svarbus kraujo gamyboje.
Ožka geriau perdirba pašarų karotiną į vitaminą A, kurio jos piene yra 2-3 kartus daugiau negu karvės piene. Todėl ožkos pienas būtinas naujagimiams, kurių dar ne visiškai išvystyta skydliaukė ir sunkiau įsisavinamas karotinas. O karvės piene dalį vitamino A sudaro karotinas. Ir ne tik tai. Ožkos piene esantys baltymai (niacinas ir tiaminas) apsaugo augančius vaikus nuo viduriavimo ir dalyvauja visuose žmogaus gyvybiniuose procesuose nuo gimimo iki mirties. Pats naudingiausias yra šviežias ožkos pienas. Jo negalima kaitinti iki aukštesnės negu 470C temperatūros, nes, pakaitinus iki 540C, suyra specifiniai baltymai enzimai (fermentai).
Ožkos pienas yra nepakeičiamas po sunkių lėtinių ligų ir tinka vegetarams bei alergiškiems žmonėms, sergantiems egzema, bronchine astma, migrena, kolitu, karštlige, skrandžio ir dvylikapirštės opomis, kepenų, tulžies pūslės ligomis, ateroskleroze, vidurių užkietėjimu ir kitais negalavimais. Antialerginės pieno ypatybės pasireiškia tuo, kad didžiuma pieno baltymų natūraliu pavidalu (alergizuojamas veiksnys) neprasiskverbia prie žarnyno sieneles – mat jie išsiskaido į sudėtines dalis.
Įrodyta, kad nuo karvės pieno organizme gaminasi daug gleivių, o geriant ožkos pieną, to nebūna. Be to, ožkos neserga leukoze, o tuberkulioze ir brucelioze užsikrečia retai. Ir dar. Karvės pieno reakcija yra silpnai rūgštesnė, ožkos – šarminė, taigi jos pieneliu galima išsigydyti padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Be to, šviežias ožkos pienas yra nepakeičiama kosmetinė priemonė.
Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.
Parengė dr. B.Zapasnikienė.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
