Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna susitiko su socialiniais partneriais galutinai sutarti dėl ES susietosios paramos dalies, skirtos gyvulininkystės sektoriui, paskirstymo.
Pusė veršelių išvežama
„Pieninių galvijų buliukų auginimas mėsai iki šiol buvo už paramos ribų. Tačiau, žiūrėdami į ateitį, negalime palikti jų be paramos. Kaip žinia, šiuo metu iš Lietuvos į kitas šalis išvežama apie 50 proc. veršelių, kuriuos galėtume auginti, kurti pridėtinę vertę, pašarų bazę, darbo vietas, – akcentavo ministras. – Be paramos negali būti palikti mėsiniai galvijai ir mišrūnai. Turime skatinti mėsinę gyvulininkystę ir taip gerinti mėsos kokybę, pratinti vartotoją prie kokybiškos mėsos“.
Ministras atkreipė dėmesį, kad susietoji parama turi būti apskaičiuota labai argumentuotai, nes skaičiai bus teikiami Europos Komisijai (EK), kuri viską tikrins, tad šis darbas buvo pavestas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI).
Apskaičiuotos išmokos
LAEI atstovas Artiomas Volkovas pristatė išmokų už pieninių ir mėsinių galvijų bulius skaičiavimo metodiką. Galimos išmokos buvo apskaičiuotos remiantis mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės ūkių, kurie augina pieninių galvijų bulius mėsai, duomenimis. Skaičiuota, kiek jie patiria išlaidų, kiek gauna pajamų, taip pat atsižvelgta į EK rekomendacijas. Pieninių galvijų buliams galėtų būti skirta apie 500 Lt/vnt., išmoka, o mėsiniams galvijams – apie 600 Lt/vnt. Preliminariai 15 mln. Lt būtų skiriama pieninių galvijų buliams ir 45 mln. Lt – mėsiniams galvijams remti. Taip būtų paskirstyta mėsiniams galvijams auginti tenkanti parama.
Socialiniai partneriai tokiam sprendimui pritarė. Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras atkreipė dėmesį, jog pieno ūkiai pajamų gauna ir iš pieno, ir iš mėsos, tuo tarpu mėsinės galvijininkystės ūkiai – tik iš mėsos, o supirkimo kainos gyvulių augintojų netenkina.
Siūlė vienytis dėl kainų
Ministras pastebėjo, jog vertina visą gyvulininkystės šaką, o ne tik atskiras jos sritis, todėl mano, kad jos neturėtų būti supriešinamos. Tiek dėl pieno, tiek dėl mėsos žaliavos kainų reikėtų labiau sutelktos bendros žaliavų gamintojų pozicijos. „Reikia kooperacijos ir vieningos pozicijos, kad žaliavų gamintojai galėtų derėtis su perdirbėjais dėl supirkimo kainų. Ministerija čia nedaug ką gali padaryti“, – pabrėžė ministras prof. V. Jukna.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis kėlė klausimą, ar nebūtų galimybės mėsinių galvijų dar paremti ir pereinamojo laikotarpio nacionaline parama (toliau – PNLP). ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Karolis Anužis paaiškino, jog dėl PLNP yra pateiktas poreikis už 2014 m. skirti 117 mln. Lt. „Jei Vyriausybė tokią sumą patvirtintų, tuomet būtų svarstoma, kurioms žemės ūkio sritims parama reikalinga labiausiai“, – apibendrino K. Anužis.
Už mėsinį galviją – brangiau
Susitikime sutarta mėsinių galvijų sričiai skirti 40 proc. visų gyvulininkystei skiriamų susietosios paramos lėšų, iš jų mėsiniams galvijams – 75 proc., pieninių galvijų buliams – 25 proc. paramos lėšų. Pagal šį paskirstymą 2015 m. susietosios paramos išmoka už pieninių galvijų bulių turėtų siekti 509 Lt, už mėsinį galviją – 616 Lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Daugiau apie pieninių galvijų ūkius
