Kaip situaciją pieno sektoriuje situaciją vertina agroverslo atstovai? Ar krizė turi įtakos jų veiklai? Kokią mato perspektyvą artėjant kvotų panaikinimui?
„Dotnuvos projektai“
„UAB Dotnuvos projektai“ projektų vadovas Dalius Aksenavičius, tvirtina, jog norint atlaikyti konkurencijos iššūkius, ypač po šių metų pieno kvotos panaikinimo visoje Europoje, reikės didinti pienininkystės ūkių našumą, efektyvumą. Tai daryti vers ir dar vienas iššūkis – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Visos šios priežastys vers ir Lietuvos ūkininkus didinti gamybos efektyvumą, mažinti sąnaudas. Didelė dalis gyvulininkystės ūkių mūsų šalyje dar nėra automatizuoti, todėl manome, kad dabar pats laikas pasiūlyti rinkai modernią įrangą. Remdamiesi užsienio šalių patirtimi galime drąsiai teigti, kad daugiausia galimybių efektyviai ūkininkauti suteikia robotizuotas melžimas. Išanalizavę dabar rinkoje esančių melžimo robotų asortimentą, nusprendėme lietuviams ūkininkams pasiūlyti „BouMatic Robotics“, – sako D. Aksenavičius.
KWS Saat AG
Vokietijos sėklininkystės koncerno KWS Saat AG, prekiaujančio ankstyvaisiais kukurūzų hibridais silosui bei grūdams, atstovas Lietuvoje Kastytis Patiejūnas sako, kad jaučia pienininkystės ūkių susirūpinimą dėl pieno sektoriaus problemų. „Pagal susidariusią situaciją ūkiai bando rasti taupesnių sprendimų, tai jaučiama ir pagal užsakomos sėklos kainą“, – tvirtina K. Patiejūnas.
Koncernas pienininkystės ūkiams šias metais siūlo labai ankstyvus ir ankstyvus kukurūzų hibridus. „Stengdamiesi reaguoti į sudėtingą situaciją pieno rinkoje, turime du kainų segmentus. Tiek pigesni, tiek brangesni hibridai išsiskiria dideliu krakmolingumu, aukšta energijos koncentracija, didele burbuolės dalimi bendrame augalo svoryje. Ūkiams, auginantiems daugiau kukurūzų pašarui, siūlome auginti kelis skirtingos brandos hibridus: ankstyvieji hibridai gelbės aukšta pašaro kokybe ir po vėsios vasaros, o vėlyvesnieji – išsiskirs didesniu kokybišku derliumi po šiltesnės vasaros“, – pataria K. Patiejūnas.
„Konkordija“
Bendrovės „Konkordija“ direktorius Audrius Globys pastebi, kad kainų krizė apsunkino šalies pieno gamintojų padėtį ir jie priversti dar labiau optimizuoti savo išlaidas. Vis dėlto bendrovė kol kas nejaučia žymaus pardavimų sumažėjimo. „Manau, kad taip yra dėl gero produktų kokybės ir kainos santykio. Tie ūkininkai ir bendrovės, kurios išbandė KNZ asortimentą, supranta, už ką moka. Turime pirkėjų, kurie mūsų produktus perka jau daugiau kaip 10 metų“, sako A. Globys.
Ši bendrovė nuo 1994 m. prekiauja olandų koncerno AKZO NOBEL SALT įvairiais druskos produktais Lietuvoje, Kaliningrade ir Baltarusijoje. Lietuvos ūkininkams parduoda Olandijoje pagamintus KNZ druskos laižalus su mineralais, vitaminais, mikro ir makro elementais.
„Magnum veterinarija“
Dainius Bartusevičius, bendrovės „Magnum veterinarija“ generalinis direktorius taip pat tikina, kad pieno supirkimo kainų krizė bendrovės pardavimams didelės įtakos nedaro, nes ir iki sunkmečio ūkiai naudojo tik būtiniausius medikamentus.
„Kol ūkininkas ar bendrovė turi gyvulių, tol juos gydo, bando apsaugoti, sveikatingumo programoms taupyti tikrai nepradeda. Didžiausia problema, kad po kiekvienos krizės nemažas procentas žemdirbių nustoja auginti gyvulius. Šiuo metu, daugelis pieno gamintojų bando mažinti išlaidas pašarų sojos, rapso išspaudų ir pašarinių priedų sąskaita, nes tai sudaro iki 60 proc. žaliavinio pieno savikainos. Deja, dažniausiai po tokio taupymo pieno savikaina ne tik kad nesumažėja, bet dar išauga dėl pablogėjusios gyvulių sveikatos, padidėjusio brokavimo, suprastėjusios reprodukcijos“, – pastebi Dainius Bartusevičius.
„Gameta“
Kol kas stambių pieno ūkių savininkai netaupo ir veislinės medžiagos sąskaita. Donata Uchockienė, UAB „Gameta“ direktorė, teigia, kad išlaidos veislinei medžiagai yra labai mažas skaičiukas bendrame ūkio išlaidų stulpelyje. Šios bendrovės klientai per metus realizuoja 5-10 tūkst. t pieno. Pardavus 10 tūkst. t pieno, per metus gaunama apie 3 mln. eurų pajamų.
„Mūsų klientai modernūs, stambūs pieno ūkiai. Aukščiausios veislinės vertės bulių reproduktorių sėklos įsigijimo išlaidos tokiuose ūkiuose per metus siekia apie 35 tūkst. eurų. Taigi, viena svarbiausių investicijų per metus „suvalgo” tik apie 1 proc. už pieną gautų pajamų. Krizės fone šis santykis šiek tiek pasikeičia, tačiau išlaidos veislinei medžiagai bendrame išlaidų stulpelyje toli gražu nėra pirmame dešimtuke“, – teigia D. Uchockienė.
„Agroinfo“
Pieno ūkių savininkų nuotaikas puikiai jaučia ir bendrovės „Agroinfo“, konsultuojančios ir prekiaujančios gyvulininkystės produktais ir fermų įranga, direktorius Mindaugas Eidukaitis.
Bendrovės direktorius tvirtina, kad nė vienas plėtros projektas, prie kurio šiuo metu dirba „Agroinfo“ nėra stabdomas. „Pieno ūkiai skaičiuoja savo galimybes, laukia paraiškų priėmimo ir ruošiasi naujiems startams. Žinoma labai gaila, kad tie naujojo finansinio rėmimo laikotarpio ir tuo pačiu investavimo startai turi vykti tokiu sunkiu metu. Ne vienas mūsų klientas skundžiasi, kad pajamos nedžiugina, tačiau supranta, kad būtina daryti išlaidas, o šiandieninės investicijos į plėtrą pajamas pradės duoti po metų ar dviejų“, – neslepia pašnekovas.
