Holšteinai (veislės kodai – 24, 32). Tai viena labiausiai visame pasaulyje paplitusių pieninio tipo galvijų veislių.
Šios veislės susiformavimui didelės įtakos turėjo Olandijos juodmargiai. Dar XBII a. Olandijos juodmargių veislės galvijų buvo įvežta į Ameriką ir Kanadą. Jie buvo veisiami tarpusavyje ir naudojami vietiniams galvijams gerinti. Taip, naudojant naujas dirbtinio apsėklinimo ir embrionų transplantacijos technologijas, XIX a. pabaigoje susiformavo nauja galvijų veislė, pavadinta Holšteino fryzais.
1871 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta šios veislės galvijų asociacija. Pirmoji kilmės knyga išleista 1890 m. Šios veislės karvės vidutiniškai sveria 680-700 kg, buliai – 1000-1200 kg. Iš karvės vidutiniškai primelžiama po 7200 kg 3,8% riebumo ir 3,2% baltymingumo pieno. Holšteinai būna juodmargi ir žalmargi. Juodmargiai pasaulyje labiau paplitę.
Į Lietuvą pirmieji Holšteinų buliai buvo įvežti 1972-1979 m. Lietuvoje Holšteinų galvijai naudojami Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumui gerinti. 1995 m. buvo įkurta Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (HGAGA), kuri 2003 m. išplėtė savo veiklą ir pasivadino Lietuvos galvijų veisėjų asociacija. Ši asociacija vykdo holšteinų ir holšteinizuotų galvijų veislininkystės programą ir veda šių galvijų kilmės knygą. Asociacija yra Europos holšteinų ir žalmargių holšteinų konfederacijos bei Pasaulio holšteinų federacijos narė. Iš juodmargių holšteinų karvių, kurių Lietuvoje 2006 m. buvo 3219, vidutiniškai primelžiama po 6926 kg 4,25% riebumo ir 3,36% baltymingumo pieno. Žalmargių holšteinų populiacijoje tais pačiais metais buvo 547 karvės, kurios davė po 7234 kg 4,10% riebumo ir 3,34% baltymingumo pieno.
Parengė dr. V. Razmaitė,
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas
Daugiau apie pieninių galvijų veisles
