Ką tik pasibaigę 2017-ieji Lietuvos ir viso pasaulio pieno ūkius paskatino žengti dar vieną didelį žingsnį į priekį. Kol nauji išradimai, neįtikėtini sprendimai ir dar didesnis rūpestis galvijo gerove privertė žavėtis šios srities profesionalų sprendimais, kitos pieno ūkio naujovės kėlė mūsų juoką ar net pyktį. Prisiminkime, kas svarbiausio pieno pasaulyje nutiko 2017-aisiais metais.
Parduota brangiausia pasaulyje telyčia
Kaip manote, kiek verta brangiausia pasaulyje telyčia? 1 000 eurų? O gal 10 000 eurų? Sausio mėnesį Australijoje 2 mėnesių holšteinų veislės telyčia vardu Lighting Ridge-CMD Jedi Gigi-Imp-Et buvo parduota už 250 000 JAV dolerių (o tai yra apie 213 000 eurų)! Ne ką mažiau stebina ir embriono, iš kurio gimė ši telyčia, kaina. Galvijų veisikas Dekleinas Patnetas įsigydamas 4 embrionus iš vienos JAV genetikos bendrovės už juos sumokėjo apie 17 000 eurų, o tai yra po 4 250 eurus už vieną embrioną.
Nepigi investicija netruko atsipirkti, o vos kelių mėnesių telyčia grįžo ten, kur ir užsimezgė jos gyvybė, mat mažąją fermos gyventoją įsigijo JAV įskurusi genetikos bendrovė.
Bandyta suprasti karvių kalba
Gali būti, kad jau labai greitai nebeteks spėlioti, ką karvės nori mums pasakyti. Australijoje gyvenanti mokslininkė Aleksandra Green 2017-aisiais pradėjo netradicinį tyrimą pavadinimu „cow-moo-nication“ (šis pavadinimas labai panašus į anglišką žodį „communication“, reiškiantį bendravimą, komunikaciją), kurio metu stengiasi suprasti telyčių kalbą. Nors tyrimo pabaigos dar teks palaukti, mokslininkė teigia jau nustačiusi, kad karvių atskirtis turi įtakos galvijų balso tembrui. Jeigu atskirtos nuo bandos karvės vis tiek gali matyti savo bandos drauges, jų balso tembras būna žemas, o tai reiškia, kad jos nepatiria didelio streso.
Ausų įsagai vietoje daviklių
Jau įprastus rujų stebėjimo daviklius ant galvijų kaklo keičia naujovė – įsegami auskarai. Juos pasauliui 2017-aisias pristatė Izraelio bendrovė SCR ir už šį sprendimą jau pelnė pieno ūkio valdymo inovacijos apdovanojimą pasaulinėje parodoje. Maži ir lengvi ausų įsagai galvijų prižiūrėtojams perduoda visą svarbiausią informaciją apie karvių rujas, patiriama stresą, sveikatos problemas, šėrimą ir bendrą gerovę, taip tarsi patvirtindami, kad pasaulis eina į priekį, o vis daugiau informacijos telpa vis mažesniuose įrenginiuose.
Plaukiojančios fermos
Nors dėl nesibaigiančių liūčių visa Lietuva šį rudenį tarsi gyveno ant vandens, Olandų galvose kilo mintis pienines karves ant vandens apgyvendinti visam laikui. Olandijos uostuose ketinama įrengti 40 metrų ilgio ir 32 metrų pločio baržas, kuriuose gyventų po 40 karvių. Iš jų kiekvieną dieną tikimasi primelžti 1 500 kilogramų pieno. Idėjai pasiteisinus, ateityje galvijų baržose turėtų padidėti iki 200 vienetų, o primelžto pieno kiekis siektų 5 000 litrų per dieną (po 25 litrus iš karvės).
Ne ką mažiau nei pati idėja stebina ir planuojamas baržos dizainas. Grindys turėtų būti išklotos dirbtine žole, fermoje švies LED lemputės, o karvių šlapimas per grindis susigers į hermetinę saugyklą ir bus panaudotas vietoje amoniako trąšų. Plaukiojančiame ūkyje surinktą mėšlą ketinama perdirbti į biokurą.
Galvijų grožio konkursai
Nors dauguma ūkininkų karves vertina pagal jų sveikatą ir duodamo pieno kiekį bei kokybę, kitiems svarbiausia jų grožis, o norint išrinkti patį žaviausią gyvulį, netgi rengiami specialūs konkursai. 2017-aisiais ši atrakcija vyko Prancūzijoje, o gražiausia karve buvo išrinkta šešiametė juodmargė Finė. Gyvulio šeimininkas užsienio žiniasklaidai juokavo, kad, kaip ir dera šio titulo savininkei, juodmargė prižiūri savo kūno linijas, yra labai išranki pašarams ir renkasi tik aukščiausios kokybės ėdesį. Visgi tikroji pergalės priežastis, pasak jo, galėjo būti puikus gyvulio charakteris ir lyderės savybės, mat į ją lygiuotis nori visos ūkyje gyvenančios karvės.
Pasaulį vis labiau gąsdina sviesto kainos
Nors pieno supirkimo kainos nuolat kyla ir krenta, pasaulis jau keletą mėnesių stebisi sviesto krize. Šio riebaus pieno gaminio kaina nuolat stiebiasi į naujas aukštumas, o žmonės priversti galvoti, kuo gaminiuose keisti šį produktą. Šios tendencijos pastebėtos dar metų viduryje, o vos prasidėjus rudeniui sviesto kaina Lietuvoje jau buvo pakilusi 40,1 proc. Tiesa, panašios tendencijos matomos ne tik mūsų šalyje. Kaimyninėje Latvijoje sviestas per metus pabrango 87 procentais, iki 5,89 euro už kilogramą. Ateinančių metų prognozės dar nėra aiškios, tačiau jeigu kainos ir toliau kils taip sparčiai, ryškiaspalvį sviestą galėsime vadinti naujuoju savo auksu.
Už karvės gyvybę – 192 tūkstančiai parašų
Nors ispanai garsėja korida ir kovomis su buliais, ne ką menkesnio jų entuziazmo gali sulaukti ir kova dėl vienos karvės gyvybės. Katalonijos regione susivieniję ispanai surinko beveik 200 000 parašų siekdami išgelbėti miriop pasmerktą ketverių metų karvę Margaritą. Į nepavydėtina situaciją ji pateko dėl įstatymų netobulumo ir žmonių aplaidumo. Pasirodo, dar visai mažą Margaritą dabartiniam jos šeimininkui padovanojęs draugas nepagalvojo sutvarkyti reikiamų veterinarinių dokumentų. Tai sužinojusi valdžia buvo negailestinga – galvijo savininkas privalo sumokėti 3 000 eurų baudą ir atsikratyti gyvulio. Laimei, neabejingu žmonių dėka internete ėmė sklisti peticija, raginanti išsaugoti karvės gyvybę, o patys aktyviausi 300 akcijos dalyvių surengė piketą, ragindami valdžią atsitraukti. Jų dėka Margarita buvo išgelbėta, o ispanai pasauliui įrodė, kad svarbi kiekviena karvė.