Pasirūpinkite, kad veršeliai nepatirtų šalčio streso.
Veršelių energijos poreikis, kai jie laikomi nešildomuose nameliuose, žiemos mėnesiais padidėja dėl patiriamo šalčio streso.
Yra keletas šėrimo strategijų, kaip optimizuoti veršelių augimą žiemos mėnesiais:
– jeigu naudojate pieno pakaitalą, jo riebumas turi būti ne mažiau 20%, sausosios medžiagos kiekis pieno pakaitale padidinamas nuo 12% iki 16%;
– per dieną šerkite ne du, o tris kartus, o per vieną šėrimą sušerkite didesnį pieno kiekį kaip įprastai. T.y. maždaug 10-15 % daugiau nei vasaros laikotarpiui arba, kitaip tariant, po 0,5 l daugiau kiekvienam girdyme ryte, per pietus ir vakare;
– mažų veislių veršeliai (džersiai) per dieną turėtų suvartoti mažiausiai 0,6 kg sausos medžiagos ir 0,14 kg riebalų. Didesnių veislių veršeliams atitinkamai reikėtų 0,9 kg sausosios medžiagos ir 0,23 kg riebalų per dieną;
– pieno miltelių normą žiemos mėnesiais reikia padidinti iki 150 g 1 l vandens;
– taip pat reikia nepamiršti veršeliams pasiūlyti aukštos kokybės starterio ir vandens, neribojant jų kiekio, veršelis pats suės, kiek jam reikia.
Žinoma geriausias variantas – tai kelių šių strategijų derinimas.
Patarimai, kaip pasirūpinti veršelių nameliais žiemą:
– nameliai turi būti pastatyti tinkamoje vietoje. Pažiūrėkite, ar yra tinkamas nuolydis, ar pagrindas bus visada sausas, įsitikinkite, kad vyraujantys vėjai nepūs į namelio priekį, jei reikia įsigykite specialias nuo vėjo apsaugančias užuolaidas;
– geriausiai, kai guolis veršeliui paruoštas iš šiaudų ir yra nuolat sausas. Netinka neorganiniai pakratai, pavyzdžiui, smėlis. Žinokite, kad dėl drėgnos veršelio gulėjimo vietos jis labai daug netenka kūno šilumos;
– jei naudosite veršelių „paltukus“, patikrinkite, ar jie švarūs, sausi, nesupeliję.
Nepraraskite gero augimo starto
Teisingai laikant ir šeriant veršelius prieš nujunkymą, jie turi gerą augimo startą. Šio privalumo reikia neprarasti ir po nujunkymo. Telyčios paprastai suėda apie 2,5% kūno svorio pašarų. Aukštos kokybės subalansuotais pašarais telyčios privalo būti šeriamos laikotarpiu po nujunkymo. Didelių veislių telyčioms reikia vidutiniškai apie 0,77 kg pašaro per dieną, mažesnių veislių – 0,6 kg per dieną, kad 13 mėnesių amžiaus šie galvijai pasiektų reikiamą svorį.
Tik neperšerkite kukurūzo silosu, kuris padidina riziką susirgti medžiagų apykaitos ligomis ir gali sukelti gimdymo komplikacijas veršiavimosi metu.
Patalpas, kuriose laikomos telyčios, prieš žiemos mėnesius reikia įvertinti kritiškai, sutvarkant oro apykaitos sistemą. Dažnai žiemą kvėpavimo problemos telyčioms kyla dėl nepakankamų arba per didelių oro mainų. Patariama nuolat stebėti galvijų kvėpavimą ir kosulį. Net jeigu tik kelios telyčios kosėja, nereikia numoti į tai ranka, o iš karto imtis vėdinimo sistemos modifikacijos.
Jei telyčios laikomos žiemą lauke, reikia pasirūpinti neužšalančiais vandens šaltiniais ir kad prieiga prie jų nebūtų slidi.
Būtent žiemos mėnesiai yra tinkamiausi įvertinti ir išbrokuoti netinkamas, perteklines telyčias.
Pabaigai keletas išvadų. Žiemos mėnesiais turi būti siekiama veršelius apgyvendinti švariuose, sausuose nameliuose, kad jie nepatirtų šalčio streso ir būtų užkirstas kelias susirgti kvėpavimo takų ligomis. Veršelių ir telyčių šėrimas žiemą taip pat turi būti peržiūrėtas, siekiant suteikti reikiamą energijos kiekį augimo tempams išlaikyti.
