Karvių produktyvumas apie 60 proc. priklauso nuo tinkamo jų šėrimo. Labai svarbu, kad karvės su pašaru gautų kuo daugiau maisto medžiagų, reikalingų jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, svoriui priauginti, pienui produkuoti ir reprodukcijai.
Kiek ir kokių medžiagų karvei reikia per parą, priklauso nuo jos svorio, pieno kiekio, riebumo, amžiaus, laktacijos mėnesio, kūno būklės ir kt.
Karvės savo genetines galimybes gaminti pieną visiškai išnaudoja tik tuo atveju, kai racione yra optimalus kiekis visų maisto medžiagų. Jei paros davinyje ilgesnį laiką trūksta kurių nors medžiagų, organizmo atsargos išsenka, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja produktyvumas, karvė suliesėja. Per gausiai šeriamos karvės nutunka, sumažėja apetitas, pereikvojami pašarai, o pieno gamybos genetinis potencialas iki galo neišryškėja.
Racionaliausiai karvės šeriamos atsižvelgus į nustatytas normas. Toks karvių šėrimas vadinamas normuotu. Pašarų racionų balansavimas yra būtinas pienininkystės ūkyje, o jų koregavimas turi vykti nuolat: pradėjus šerti naujais pašarais (atidarius naujas pašarų saugyklas, nusipirkus įvairių išspaudų ar kitų pašarų), gavus atsakymus apie bandos produktyvumo kontrolės rezultatus. Būtent šie rezultatai rodo, ar tinkamai sudarytas šėrimo racionas.
Ūkyje be specialisto pagalbos sudaryti optimalų maksimalią produkciją ir karvių sveikatą garantuojantį racioną nelengva. Tam reikalingos ne tik techninės priemonės (šėrimo programos), bet ir geras teorinis šio reikalo išmanymas, praktinė patirtis.
Raciono sudėtinės dalys balansuojamos atsižvelgiant į komponentų maistinę vertę: sausąsias medžiagas (SM), žaliuosius riebalus, žaliuosius pelenus, žaliuosius baltymus, ląstelieną, ADF, NDF, mikro, makroelementus ir kt.
Racionus galima sudaryti vienai karvei ar atskiroms jų grupėms, atsižvelgiant į laktacijos periodą. Plačiau
