VL žurnalistė Jolita Žurauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje (VA) vyko konferencija „Veršelis – ūkio ateitis“. Joje dalyvavę galvijų augintojai, veterinarijos gydytojai ir gyvulininkystės specialistai klausėsi mūsų šalies ir Vokietijos bei Latvijos pranešėjų, dalijosi praktiniais patarimais. Pasak LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedros profesoriaus Broniaus Bakučio, veršelių augintojai privalo susipažinti su mokslo ir technologijų naujovėmis.
Ir valyti, ir dezinfekuoti
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis kalbėjo apie veršelių priežiūrą ir jų laikymo sąlygas. Jis patarė augintojams ypač daug dėmesio skirti veršiavimosi patalpai, kuri turi būti švari, sausa, pakreikta kokybiškais šiaudais. Pasak gyvulininkystės specialisto, stovai, gardai, įrenginiai ir indai, naudojami veršeliams auginti, turi būti tinkamai valomi bei dezinfekuojami. Tada juose neatsiras ligas nešiojančių organizmų, veršeliai vieni nuo kitų neužsikrės. „Veršelių patalpa turi būti valoma tiek kartų ir taip, kad joje būtų mažesnis kvapas ir nebūtų viliojamos musės ir graužikai“, – sakė V.Gudaitis. Ūkininkams rekomenduota veršidėje laikomus veršelius apžiūrėti du kartus per dieną, o laikomus lauke – kartą per dieną.
Šeriant patarta atsižvelgti į jų amžių, svorį, elgsenos bei fiziologinius poreikius. „Vyresni nei dviejų savaičių veršeliai kasdien turi gauti ląstelienos. Aštuonių savaičių veršeliams rekomenduojama duoti 50 g, dvidešimties savaičių – 250 g ląstelienos. Visus veršelius būtina šerti 2 kartus per parą. Pašare turi būti pakankamai geležies“, –pabrėžė V.Gudaitis. Ūkininkams priminta ir apie gyvūnų laikymo vietas, kuriose neturėtų būti aštrių kampų, galinčių sužeisti veršelius.
Grėsmę kelia pelėsiai
Apie genetikos įtaką veršeliams, bulių parinkimą bei pasiruošimą veršiuotis kalbėjo genetikos specialistas Gintaras Kascėnas. Jis pabrėžė, kad veršiuojantis labai svarbi higiena. LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedros profesorius B.Bakutis paminėjo, kad veršelių sveikata priklauso nuo veršingų karvių šėrimo. „Rūpesčių kelia mikotoksinai, esantys pašaruose. Todėl būtina atkreipti dėmesį, kokiais pašarais šeriama veršinga karvė. Visi toksinai įveikia placentos barjerus ir veršelis gimsta nesveikas, su pažeistais vidaus organais. Ši sritis – dar nearti dirvonai mokslininkams“, – sakė B.Bakutis. Profesorius pabrėžė, kad veršelių sveikatai įtakos turi aplinka, kurioje jie atvedami, o vėliau – aplinka, kurioje jie auga. Svarbūs ne tik gardai, bet ir medžiagos, iš kurių jie pagaminti. Veršiavimosi metu veršeliai gali užsikrėsti įvairiais patogeniniais mikroorganizmais. Todėl geriausiais vaistas nuo jų yra krekenos. Didžiulė ūkių problema – veršelių laikymo patalpose įsimetę pelėsiai. Profesorius minėjo, kad norint išauginti sveikus veršelius būtina išspręsti higienines-sanitarines veršidės problemas.
Bendrovės „Zoetis“ veterinarijos specialistai Vitalijus Žebelys ir Jūratė Dorelienė pasakojo apie infekcines veršelių ligas. Svarbiausios ligos – viduriavimas ir kvėpavimo takų ligos. Veterinarijos specialistai, kalbėdami apie infekcinių ligų priežastis ir pasekmes, sakė, kad ūkiuose būtina naudoti sveikatingumą užtikrinančias kompleksines priemones. Vokietijos įmonės „URBAN GmbH & Co. KG“ atstovas mokslininkas Dmitrijus Besanovas pasakojo apie šiuolaikinius veršelių laikymo metodus. „Rekomenduojama plauti ir dezinfekuoti individualius gardelius po kiekvieno ten laikyto veršelio. Šiuos darbus reikia atlikti net ir tada, jei gardelyje buvo laikomi sveiki veršeliai. Daugelis ūkininkų to nedaro“, – sakė dr. D.Besanovas.
Tik šiltas ir švarus gėrimas
Mokslininkas D.Besanovas kalbėjo ir apie veršelių girdymo technologijas, jų privalumus bei trūkumus. Pasakodamas apie pieno taksi (pieno maišytuvus, paruošiančius ir transportuojančius pieno pašarus), D.Besanovas pabrėžė pagrindinį jo trūkumą – žmogiškąjį faktorių. Jei naudojamos automatinės girdymo sistemos, žmonių darbo sumažėja iki minimumo. Norint užauginti sveikus veršelius, būtina žinoti veršeliams maitinti skirto gėrimo temperatūrą. Ją tiksliai nustato automatinė veršelių girdykla, kurioje palaikoma 40–42 laipsnių temperatūra, atitinkanti ką tik iš tešmens pamelžto pieno temperatūrą. Kompiuterinė įranga taip pat nustato pieno ar pieno pakaitalų kiekį gyvuliui. Veršeliai visada gauna šiltą švarų gėrimą.
Daugelyje mūsų šalies pieno ūkių, ypač smulkesnių, veršelių girdymui skiriama per mažai dėmesio. Jau pirmą dieną atskyrus veršelį nuo mamos jis girdomas į kibirą pamelžtomis krekenomis, vėliau – pienu ar pieno pakaitalais. Ūkininkai dažnai klausia, kuo – pienu ar pieno pakaitalais – girdyti veršelius. „BEWITAL agri GmbH & Co. KG“ (Vokietija) atstovas Tomas Overvaulis sakė, kad jų šalyje pirmenybė teikiama pieno pakaitalams, nes jie pigesni. „Šviežiame piene yra mažiau nei jo pakaitale kai kurių veršeliams būtinų medžiagų“, – sakė T.Overvaulis.
Išsprendė problemas
Kaip užauginti sveikus veršelius, pasakojo Šakių rajono pieno ūkio savininkė Roma Mockaitienė. Ūkininkė, laikanti 150 telyčių, minėjo, kad veršelių sveikatai įtakos turi tvarto mikroklimatas, švara, higiena ir mityba. „Kai gyvulius laikėme sename tvarte, turėjome puokštę įvairių ligų sukėlėjų. Veršeliai sirgo ne tik kvėpavimo takų ligomis, bet ir viduriavo. Sunku buvo sukontroliuoti ir jų mitybos poreikius, nes juos girdėme iš kibirų. Abu su vyru esame veterinarijos gydytojai, tačiau ūkyje esančių problemų negalėjome išspręsti“, – dėstė ūkininkė.
Praėjusių metų lapkritį sutuoktiniai pastatė naują šalto tipo veršidę, kurioje veršeliams įrengė gardelius ir automatinę girdymo sistemą. R.Mockaitienė pasidžiaugė, kad dabar veršeliai auga sveiki, gražūs, jų priesvoris didesnis. Pasak ūkininkės, šalto tipo veršidėje gimę veršeliai nesušalo ir tada, kai lauke spaudė beveik 20 laipsnių šaltukas. „Mažiausiems veršeliams padėdavome daugiau kraiko. Pastebėjome, kad gyvuliai prie šalčio prisitaikė, jų kailis tapo tankesnis“, – pasakojo ūkininkė. Pasak R.Mockaitienės, ūkyje pasiteisino ir automatizuota girdymo sistema, prie kurios veršeliai įpranta sulaukę 7 dienų. Patys mažiausi veršeliai girdomi šviežiu pienu, paaugę – pieno pakaitalais.
