Rudenį, kai oras atvėsta ir tampa drėgnesnis, galvijininkystės ūkiuose paūmėja kvėpavimo organų ligos. Pasak gyvulininkystės specialistų, pagal dažnumą ir nuostolingumą kvėpavimo organų ligos Lietuvoje užima 3 vietą. Ūkininkai dėl to patiria milžiniškų nuostolių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT ) gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis sakė, kad kvėpavimo organų ligų sukeltus ekonominius nuostolius sudaro ne tik išlaidos sergantiems galvijams gydyti ir prižiūrėti, bet ir sumažėję priesvoriai bei primilžiai. Ypač greitai šios ligos plinta tarp veršelių ir yra sunkiai išgydomos.
Būtina nustatyti ligą
Pasak V.Gudaičio, tiriant kvėpavimo takų ligas nustatyta, kad bronchopneumonijas sukelia paragripo, respiratoriniai-sincitiniai, galvijų infekcinio rinotracheito, Adeno ir kiti virusai. Veršelių kvėpavimo takų ligas sukelia net ir galvijų virusinės diarėjos virusai, kurie, kaip manyta anksčiau, gali sukelti tik viduriavimą. Pasunkėja sergančių gyvulių kvėpavimas, iki 40–42 °C pakyla temperatūra. Jie kosi, netenka apetito, tampa apatiški, iš jų nosies ir akių teka išskyros. „Pastebėjus negaluojantį gyvulį, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tiksliausiai virusai nustatomi ištyrus kraujo serumo mėginius laboratorijoje. Tik nustačius ligą ją galima sėkmingai išgydyti. Jei liga bus netiksliai diagnozuota, paskirti netinkami antibiotikai, gyvulį galima ir prarasti“, – sakė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas. Nereikėtų pamiršti, kad gydymas antibiotikais tikslingas tik esant bakterinių infekcijų. Jei gyvulys serga virusinėmis ligomis, antimikrobinės medžiagos apsaugo jį nuo antrinės, bakterinės infekcijos. Priklausomai nuo laikymo sąlygų, jaunesni kaip 1 mėnesio veršeliai kvėpavimo takų ligomis suserga tada, kai jų imunitetas būna nusilpęs. „Nereikėtų pamiršti, kad veršelių imunitetą formuoja krekenos. Todėl jas būtina sugirdyti kuo greičiau po gimimo. Krekenos turi būti kokybiškos“, – priminė V.Gudaitis. Krekenos geriausiai pasisavinamos pirmosiomis valandomis. Atsižvelgiant į gyvulio svorį, jam galima sugirdyti 1,5–2 l krekenų. Po pirmo sugirdymo praėjus 3 valandoms, rekomenduojama ir vėl sugirdyti tokį patį kiekį krekenų. Jei veršelis pats negeria krekenų, jas reikėtų sugirdyti per zondą.
Susirgimo rizika
Naujagimių veršelių imuninės sistemos reakcija į organizmą patekusius virusus, bakterijas ar parazitus nėra tokia stipri kaip suaugusių karvių. Kai aplinka labai užteršta, ypač veršiavimosi patalpoje, prieauglis laikomas kartu su suaugusiais galvijais, užsikrėtusiais veršeliais, sergančiomis karvėmis ir laikymo sąlygos prastos, prieauglis būna gerokai jautresnis aplinkos patogenams.
Pasak LŽŪKT gyvulininkystės specialisto, kvėpavimo organų ligų atsiranda ne tik dėl krekenų girdymo klaidų, bet ir dėl prastos tvarto ventiliacijos, skersvėjų, didelio amoniako kiekio, nevisaverčio šėrimo, staigaus pašarų pasikeitimo ir kitų priežasčių. Visa tai sutrikdo apsauginius organizmo mechanizmus ir virusai lengviau patenka į organizmą. Norint išvengti galvijų ligų, pirmiausia reikia neleisti virusų užkratui patekti į bandą. „Pieno ūkių šeimininkai turėtų stengtis pirkti gyvulius tik iš sveikų bandų, atvežtus į ūkį būtina karantinuoti ir laikyti atskirai nuo bandos ne trumpiau kaip 30 dienų. Jei gyvuliai suserga karantino metu, karantiną reikėtų pratęsti dar bent 30 dienų ir į bandą suleisti tik pasveikusius gyvulius“, – patarė V.Gudaitis.
Profilaktinės priemonės
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas, dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad viena iš profilaktinių, prevencinių priemonių yra vakcinacija. Vakcinuojami maži veršeliai. Itin efektyvios polivalentinės vakcinos, kurios apsaugo nuo paragripo, respiratorinių-sincitinių ir kitų virusų. „Vakcinacija – viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių galvijų bandose, tačiau prieš ją atliekant būtina nustatyti sukėlėjus. Jei ūkio savininkas nusprendė taikyti vakcinaciją, būtina atlikti bandos gyvulių tyrimą, kai imami įvairių amžiaus grupių gyvulių kraujo mėginiai ir atliekami virusologiniai tyrimai“, – sakė mokslininkas. Lietuvoje šiuos tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Atlikus tyrimus sudaromas vakcinacijos planas. Atsižvelgiant į sukėlėjo (sukėlėjų) paplitimą bandoje vakcinacijos planas sudaromas 3–5 metams. „Jei ūkio savininkas nusprendė taikyti šią profilaktikos priemonę, ūkio išlaidose turi būti numatytos ir šios išlaidos. Jei po metų ar dvejų vakcinacija nebus atliekama, neverta pradėti vykdyti šį planą“, – priminė LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas.
Kenkia helmintai
Pasak A.Rutkausko, funkcinius kvėpavimo organų sutrikimus sukelia helmintai. Dažniausia liga – diktiokauliozė, kurią sukelia Dictyocaulus viviparous . Šis parazitas aptinkamas veršelių ir suaugusių galvijų bronchiolėse. Dažniausiai veršeliai apsikrečia ganiavos pradžioje ir suserga bronchitu, plaučių uždegimu. Užsikrėtę veršeliai kosi, dažniau kvėpuoja, sutrinka jų apetitas, pakyla temperatūra. Jie stovi ištiesę kaklą ir sunkiai kvėpuoja. „Siekiant išvengti šio susirgimo, būtina profilaktinė dehelmintizacija, t. y. būtina naudoti veterinarinius preparatus, skirtus galvijams dehelmintizuoti. Pieniniams galvijams gali būti skiriamas preparats Eprizero , kuris naudojamas transdermaliniu būdu, t. y. tirpalo užpilama ant nugaros. Mėsiniams galvijams gali būti naudojamas Eprizero arba Closamectin tirpalas, kuris naudojamas analogiškai“, – sakė LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas. Ūkininkams priminta, kad viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių tvartiniu laikotarpiu – optimalus tvarto mikroklimatas. Tik gerai ventiliuojamame tvarte bus minimalus mikroorganizmų kiekis. Jei tvartas gerai ventiliuojamas, minimaliai sumažinama drėgmė jame ir sudaromos nepalankios sąlygos ligų sukėlėjams daugintis.
Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
