Užsienio žiniasklaidoje vis garsiau kalbama apie Viskonsinio valstijos (JAV) pieno krizę. Per pastaruosius 20 metų šioje valstijoje iš verslo pasitraukė daugiau nei pusė pienininkų. Dauguma jų valdė smulkius, iš kartos į kartą perduodamus, verslus. Genami mažų supirkimo kainų, kiekvieną dieną spynas ant tvartų užkabina 2 nauji ūkiai.
Panaši situacija fiksuojama visoje šalyje. Nuo 2000 iki 2017-ųjų JAV prarado 75 procentus ūkių auginančių mažiau nei 50 karvių ir 60 procentų 50-99 karves turėjusių ūkių.
Trumpa apžvalga ką turėtumėte žinoti apie šią pieno krizę.
Kodėl uždarinėjamos fermos ir ar padėtis blogėja?
Viskonsino valstijoje jau daugybę metų likviduojami maži pieno ūkiai. Vien praėjusiais metais tokių buvo apie 700. Situacija pablogėjo dėl ketverius metus nekylančių pieno supirkimo kainų. Daugybe ūkininkų uždirba per mažai, kad galėtų padengti savo išlaidas. Už maždaug 45 litrus pieno iš supirkėjų jie gauna apie 15 dolerių, tačiau gamybai išleidžia 17-22 dolerius.
Jeigu ūkininkai gauna mažiau pinigų dėl per didelės pieno pasiūlos, kodėl jie nesumažina gaminamopieno kiekio?
Dauguma JAV pieno ūkių yra nepriklausomi, siekiantys įgyvendinti savo išsikeltus normatyvus. Net ir krentant pieno kainoms, jie stengiasi pagaminti daugiau produkcijos, kad gautų daugiau pinigų ir neiškristų iš rinkos. Nors ūkių mažėja, kasmet šioje valstijoje pagaminama vis daugiau pieno. 2004 iš viso buvo gauta apie 10 bilijonų litrų pieno, o 2017-ais – 13,7 bilijonai litrų pieno.
Kas nutinka su pieno pertekliumi?
Iš didžiosios dalies perteklinio pieno gaminamas sūris, kuris laikomas saugyklose. Šiuo metu sūrio atsargos šalyje yra didžiausios per pastarąjį šimtmetį.
Ar šioje valstijoje auga tik pagaminamo pieno kiekis?
Taip pat sparčiai didėja sūrio, sviesto ir jogurto vartojimas. Apie 90 procentų valstijoje gaunamo pieno naudojama sūrio gamybai. Visgi, pieno ir jo produktų pagaminama daugiau, nei suvartojama.
Jeigu ekologiniai pieno ūkiai yra pelningesni, kodėl daugiau ūkių nepareina į šią sritį?
Tai kainuoja pinigų ir laiko. Pavyzdžiui, norint, kad ganyklos ir pasėliai būti klasifikuojami kaip ekologiški, jie tris metus negali būti tręšiami. Kalbant apie gyvulius, prieš ūkį paskelbiant ekologišku, karvės turėtų 12 mėnesiu misti tik ekologišku pašaru. Jis gerokai brangesnis, o ūkininkai didesnes sumas už parduodamą pieną pradėtų gauti tik po metų.
Ar genetika daro įtaką pieno kokybei?
Žinoma. Dabar ūkininkai veisia pasirinkdami norimas gyvulių savybes ir įvertinti kokį ūkį nori turėti. Pavyzdžiui, Holšteinai duoda daugiau pieno, tačiau jų baltymų ir riebalų procentas dažnai būna mažesnis.
Ko turėtų imtis pienininkai norėdami pagerinti savo finansinę situaciją?
Vienas iš būdų – pereiti į augalininkystės sektorių. Taip pat rinkai galima tiekti ne pieną, o jo produktus. Visgi, Viskonsine dažniausiai bent vienas šeimos narys turi turėti darbą nesusijusi su pieno ūkiu, kad pablogėjus situacijai galėtų išlaikyti šeimą.
Ar yra būdų,kurie padėtų pienininkams sumažinti savo išlaidas?
Išlaidų mažinimas turi būti labai apgalvotas. Sumažinus išlaidas pašarams, genetikai ar darbuotojų atlyginimas, ūkininkas gali matyti sparčiai blogėjančius rezultatus, kuriems atstatyti prireiktų dar daugiau laiko ir investicijų.
Pieno krizę jaučia tik mažesni ar visi ūkiai?
Šioje situacijoje didieji pieno ūkiai yra geresnėje pozicijoje. Jie turi geresnes technologijas leidžiančias darbe sutaupyti laiko ir pinigų, jų pieno pagaminimo savikaina yra mažesnė. Viskonsinė vidutinę bandą sudaro 159 karvės. Visi mažesni ūkiai priversti kovoti dėl išlikimo.
Parengta pagal: eu.jsoline.com
