Home » Gyvulininkystės praktika. Veisimas
Veisimas

Gyvulininkystės praktika. Veisimas

apsiveršiavimas

Gyvulininkystės praktikoje taikomi trys veisimo būdai:

1.Grynasis (arba grynaveislis) veisimas.

2.Kryžminimas (poruojami skirtingų veislių gyvuliai arba jų mišrūnai).

3.Tarprūšinis kryžminimas (poruojami skirtingų rūšių gyvuliai).

1. Grynasis veisimas

Grynuoju (arba grynaveisliu) veisimu zootechnikoje vadinamas toks metodas, kai poruojami tos pačios veislės gyvuliai. Jis taikomas tais atvejais, kai reikia palaikyti veislės vertingas savybes ir toliau jas tobulinti pasirinkta kryptimi.

Vienas iš grynojo veisimo variantų yra veisimas linijomis. Veisimas linijomis pagrįstas sistemingu ir planingu linijai priskirtų gyvulių panaudojimu veisimui ir atitinkama parinkimo sistema. Veisiant linijomis, poruojami reproduktoriai ir patelės, priklausantys tai pačiai linijai.

 2. Kryžminimas

Veisimo būdas, kai poruojami dviejų ar kelių skirtingų veislių gyvuliai, vadinamas kryžminimu. Skirtingų veislių gyvulių palikuonys vadinami mišrūnais. Kryžminimas gyvulininkystėje taikomas esamoms veislėms gerinti, naujoms gyvulių veislėms išvesti ir gamybiniams gyvuliams gauti.

Žinoma, kad pirmos kartos mišrūnai, gauti iš kelių skirtingų veislių, būna gyvybingesni ir geriau išsivystę, tvirtesnės konstitucijos, atsparesni ir vislesni, būna produktyvesni, geriau auga ir panaudoja pašarus, tai vadinama heteroze. Tačiau pastebėta ir tai, kad tolesnėse kartose heterozės reiškinys silpnėja, todėl kryžminimo rezultatai priklauso nuo tinkamų veislių parinkimo, palikuonių šėrimo, priežiūros ir laikymo.

Gyvulininkystėje taikomi net penki kryžminimo metodai:

1) nustelbiamasis (pertvarkomasis)

2) įterpiamasis (kraujo įliejimas)

3) kuriamasis (selekcinis)

4) gamybinis (pramoninis)

5) kintamasis (ratacinis) kryžminimas.

2.1. Nustelbiamasis arba pertvarkomasis kryžminimas

Labai paplitęs vietinių, nelabai produktyvių veislių gyvulių gerinimas kultūrinių veislių gyvuliais. Taikomas tais atvejais, kai kuri nors vietinė veislė neatitinka jai keliamų reikalavimų, bet negalima jos iš karto pakeisti kita, tobulesne. Vietiniams gyvuliams per keturias kartas siekiama perduoti kultūrinės veislės savybes.

Taikant nustelbiamąjį kryžminimą, gerinamosios veislės patelės poruojamos su gerinančios veislės reproduktoriais, gautos mišrūnės patelės vėl poruojamos su gerinančios veislės reproduktoriais. Taip poruojama iki ketvirtosios kartos, o kartais trumpiau. Ketvirtos kartos mišrūnai, jei jie atitinka kultūrinės veislės tipą, priskiriami prie grynaveislių gyvulių ir veisiami tarpusavyje.

Nustelbiamasis kryžminimas yra vienas efektyviausių būdų neproduktyviems gyvuliams gerinti. Per palyginti trumpą laiką galima pagerinti norimų gyvulių banda.

 2.2. Įterpiamasis kryžminimas arba kraujo įliejimas

Taikomas tada, kai norima sustiprinti arba pagerinti kai kurias atskiras vienos ar kitos pagrindinės veislės savybes, iš esmės nepakeičiant jos produktyvumo krypties ir tipo. Jei kurios nors veislės gyvuliai patenkina daugelį reikalavimų, bet dar turi kai kurių trūkumų, jie gerinami kitos lygiavertės veislės gyvuliais, turinčiais labai gerai išreikštą pirmos veislės trūkstamą savybę.

Taikant įterpiamąjį kryžminimą, gerinamosios veislės patelės poruojamos su gerinančios veislės reproduktoriais. Pirmos kartos mišrūnės sėklinamos geriausių gerinamosios veislės reproduktorių sperma. Trečios kartos mišrūnai, atitinkantys keliamus reikalavimus, paprastai toliau veisiami tarpusavyje kaip grynaveisliai gyvuliai.

2.3. Kuriamasis (arba selekcinis) kryžminimas

Šio kryžminimo tikslas – iš dviejų ar daugiau veislių sukurti naują veislę, pranašesnę už pradines veisles. Toks kryžminimas, kai naujai veislei sukurti naudojamos dvi veislės, vadinama paprastu kuriamuoju kryžminimu, o kai trys ir daugiau – sudėtingu kuriamuoju kryžminimu.

Taikant kuriamąjį kryžminimą, dviejų ar kelių veislių gyvuliai poruojami tol, kol gaunami pageidaujamų veislių gyvuliai, o kartais mišrūnai pradedami veisti „savyje“ nuo antros kartos. Kad jau antra karta būtų nauja veislė, turi būti daroma stropi atranka. Kiekvienu atskiru atveju poras reikia parinkti individualiai.

2.4. Gamybinis (arba pramoninis) kryžminimas

Tai toks veisimo metodas, kai poruojami dviejų ar kelių veislių grynaveisliai gyvuliai, norint gauti pirmos kartos mišrūnus, kurie auginami mėsai, kiaušiniams ir kitiems gyvulininkystės produktams gauti. Pramoninis kryžminimas yra vienas iš veisimo metodų gamybinėje gyvulininkystėje. Jis daugiausia paplitęs mėsinėje galvijininkystėje, kiaulininkystėje ir paukštininkystėje.

Pirmos kartos mišrūnai labai greitai auga, gerai penisi, būna gyvybingesni ir sunaudoja mažiau pašarų produkcijos vienetui už tėvinių veislių gyvulius.

 2.5. Kintamasis (arba rotacinis) kryžminimas

Pagal tikslą artimas gamybiniam (pramoniniam) kryžminimui. Kintamojo kryžminimo esmė ta, kad vienos iš kryžminimui numatytos veislės patelės poruojamos su kitos veislės reproduktoriais. Gautos pirmos kartos mišrūnės patelės vėl poruojamos su pirmosios veislės reproduktoriais, o antros kartos mišrūnės patelės – su antrosios veislės reproduktoriais.

Trečios kartos mišrūnės patelės vėl poruojamos su pirmosios veislės reproduktoriais. Taip visą laiką mišrūnėms patelėms kaitaliojami skirtingų veislių reproduktoriai. Analogiškai daroma, kai kintamajam kryžminimui naudojamos trys ar keturios veislės. Tik tada tos pačios veislės reproduktorius naudojamas tolesnėse kartose.

Toks kintamasis kryžminimas, kai poruojami dviejų veislių gyvuliai, vadinamas paprastu kintamuoju kryžminimu, o kai trys ir daugiau – sudėtingu kintamuoju kryžminimu.

 3. Tarprūšinis kryžminimas (HIBRIDIZACIJA)

Tarprūšiniu kryžminimu vadinamas toks veisimo metodas, kai poruojami skirtingų rūšių gyvuliai. Jų palikuonys vadinami hibridais. Hibridais vadinami palikuonys, kilę ne tik iš dviejų rūšių, bet ir iš atskirų veislių ar iš labai gerai atrinktų pagal tam tikrus eksterjero ir produktyvumo požymius skirtingų linijų tėvų.

Kryžminant skirtingų rūšių gyvulius, ne tik susijungia kryžminamų tėvų savybės, bet ir susidaro nauji organizmai. Pavyzdžiui, stambios kumelės, sukergtos su asilais, atveda labai stipraus kūno sudėjimo ir ištvermingus palikuonis – mulus.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.