Žemės ūkio naujienos: 2021-04-14

Deklaracijos priimamos iki š. m. liepos 30 d., pateikiant informaciją apie parduotą tiesiogiai vartoti (turguje, kaimynams ir kt.) pieną ar pieno produktus už apskaitos laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

Pieno gamintojai, turintys galimybę naudotis elektronine bankininkyste, gali jungtis prie Pieno apskaitos informacinės sistemos interneto svetainėje www.vic.lt ir užpildyti deklaracijos elektroninę formą. Prisijungimo nuoroda deklaracijai pateikti – https://www.vic.lt/registruotiems-naudotojams/ (pasirinkti nuorodą „Pieno gamybos ir realizavimo metinė deklaracija“).

Gamintojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į savivaldybę (seniūniją) telefonu, elektroniniu paštu, paprastu paštu arba per kurjerį ir pateikti pasirašytą deklaraciją ar duomenis, reikalingus deklaracijai užpildyti. Gamintojai, neturintys galimybės deklaracijos ar duomenų pateikti kitais būdais, gali patys atvykti į savivaldybę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu pieno gamintojai duomenis savivaldybei (seniūnijai) pateiks telefonu, paštu ar el. paštu, jie vis tiek turės iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. atvykti į savivaldybę ir pasirašyti deklaraciją.

Daugiau informacijos apie deklaravimą gali suteikti savivaldybių (seniūnijų) žemės ūkio skyrių ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistai (pagalba@vic.lt, tel. (8 5) 266 0620).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-13

Kelmės rajone, kuriame žemės ūkio naudmenos sudaro beveik 95 tūkst. hektarų, vyrauja mišrūs, pusiau natūriniai ūkiai, gaminantys produkciją savo reikmėms. Šis rajonas garsėja kaip vienas didžiausių pieno žaliavos gamintojų regionų Lietuvoje. Pernai pasėlius čia deklaravo daugiau kaip 4 tūkst. žemdirbių.

Prasidėjęs pasėlių deklaravimas didelių naujovių nepateikė. Žemdirbiai teiravosi, kokios ateityje bus taikomos lengvatos žymėtam dyzelinui. Pasak ministro, mokesčių pertvarkymas, tarp jų ir lengvatinio dyzelino įsigijimo, nebus skubotas – mokesčių klausimo Seimo pavasario sesijoje svarstyti neplanuojama. Sudarytos darbo grupės dar svarsto, kaip galėtų keistis „raudonojo“ (skirto šildymui ir žemės ūkio produkcijos džiovinimui) ir „žaliojo“ (naudojamo žemės ūkio technikai) dyzelino lengvatos. „Sprendimų dar nėra, tačiau diskutuojama dėl pačios paramos struktūros galimo keitimo – numatyti limitus ir išmokėti kompensacijas“, – sakė ministras K. Navickas. Jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju konkurencinės sąlygos su kitų ES šalių ūkininkais nebus bloginamos.

Aptardamas trumpųjų maisto tiekimo grandinių naudą ūkininkams ir vartotojams, ministras supažindino su planais skatinti kooperaciją, peržiūrėti kai kuriuos griežtus reikalavimus mėsos ir pieno produktų gamybai. „Proveržį pasieksime per kooperaciją, kuri šalies gamintojams paprastins galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Labai svarbu turėti logistikos centrus prie didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Juose būtų komplektuojami reikiamų prekių krepšeliai, kuriuos užsakytų valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės. Įdiegus tokią struktūrą, ūkininkų produkciją platinantys logistikos centrai konkuruotų su didžiaisiais prekybos centrais“, – teigė ministras.

Pasak jo, trumposios maisto tiekimo grandinės skatintų vartoti mūsų ūkininkų ekologiškus produktus. „Dabar jie ne iš karto patenka ant vartotojo stalo. Be to, ekologiškų ūkių produktai dažnai ir parduodami kaip įprastiniai. Tai būtina keisti. Privalome didinti ekologiškos produkcijos gamybą ir vartojimą vidaus rinkoje“, – teigė ministras. Kalbėdamas apie ekologinių ūkių plėtrą, ministras pabrėžė, kad sertifikuoti ūkiai, pereinamuoju 2021- 2022 m. finansiniu laikotarpiu pateikę paraiškas, gaus kompensacijas.

Kaip ir kitų regionų, taip ir Kelmės rajono žemdirbiams rūpi melioracijos sistemų atnaujinimas. „ Jei kasmet tam turėtume po 36 mln. eurų, magistralinius melioracijos įrenginius sutvarkytume per 10 metų. Deja, turime tik 12 mln. eurų ir tai lemia, kad melioracijos būklė yra ne tokia, kokios norėtume“, – sakė ministras. Jis taip pat atkreipė dėmesį į melioracijos darbų broką. Pasak ministro, reikia žiūrėti ne tik į lėšų padalijimą tarp savivaldybių, bet ir užtikrinti, kad būtų pasiekti rezultatai.

Žaliasis kursas – dar viena aktuali bet kurio susitikimo su žemdirbiais tema. Ministras K. Navickas teigė neabejojantis, kad žemės ūkis turi galimybių mažinti šiltnamio afektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus. Kalbėdamas su ūkininkais apie ŠESD mažinimo mechanizmus, ministras teigė, kad nederlingi ir žemės ūkiui netinkami plotai turi būti užsodinti mišku ar grąžinami šlapynėms. Anglies dioksidą absorbuoja ir auginamos techninės kultūros.

Nors sulaukiama medžiotojų pagalbos, laukinių gyvūnų daroma žala yra nuolatinis Kelmės rajono ūkininkų galvos skausmas. Pastaruoju metu dažnai daržininkystės ūkiams daug žalos padaro laukiniai paukščiai. Pasak Kęstučio Navicko, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistai planuoja įvertinti laukinių gyvūnų daromos žalos atlyginimo galimybes.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-13

Minėtų darbų dėl jų sezoniškumo, neprognozuojamų oro sąlygų dažnai neįmanoma padaryti per tokį terminą. Seimas ėmėsi svarstyti, ar ilginti darbo pagal paslaugų kvitus laiką.

Maksimalus terminas per trumpas

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai buvo įvesti dar 2013 metais. Samdyti darbuotojus pagal paslaugų kvitus galima žemės ūkyje ir miškininkystėje. Laikiniems, sezoniniams aukštos kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams galima įdarbinti žmones supaprastinta tvarka. Šiems darbams atlikti, pavyzdžiui, akmenims iš laukų rinkti, uogoms skinti ir pan., nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, leidimų, pažymėjimų, kursų ar mokymų. Pagal šią tvarką žmones galima įdarbinti ne sudarant su jais darbo sutartis, bet naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Pas vieną darbdavį pagal paslaugų kvitą galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas kelis – iki trijų mėnesių.

Ūkininkai vertina galimybę per darbymetį, kai darbas darbą veja, supaprastinta tvarka pasitelkti darbo rankų, tačiau apgailestauja, kad nustatytas maksimalus tokio darbuotojo darbo terminas yra per trumpas.

„Žemės ūkio paslaugų kvitai tikrai palengvina kasdienę ūkininkų dalią, ypač kai taip trūksta sezoninių darbuotojų. Daržovių, sodų, šiltnamių, kitiems ūkiams, kurie organizuoja sezoninius darbus, jiems atlikti 60 dienų dažniausiai nepakanka. Tokiuose ūkiuose darbų sezonas tęsiasi ilgiau, reikia daugiau darbo jėgos, todėl ūkininkai tikrai džiaugsis, jeigu terminas bus prailgintas iki 90 dienų per metus“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pakeitimo iniciatorius ir projekto rengėjas – Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Parlamentaro pasiūlytas įstatymo pataisas Seimas planuoja svarstyti balandžio pabaigoje. Jeigu joms bus pritarta, įstatymas įsigaliotų jau šių metų liepos 1 d.

Pasak E.Gentvilo, terminus pailginti mėnesiu pasiūlė todėl, kad dabar jie yra nepakankami – paslaugų, dėl jų sezoniškumo ir atsižvelgiant į nepastovias, sunkiai prognozuojamas Lietuvos meteorologines sąlygas, kartais neįmanoma suteikti nustatytais terminais. Dabar pasibaigus ganėtinai trumpiems terminams, ūkininkas privalo atsisakyti tokių darbuotojų paslaugų, nors jie jau būna įgiję patirties, susipažinę su sąlygomis, saugumo bei kitais reikalavimais, ir ūkininkas turi samdyti kitus darbuotojus, kuriuos vėl reikia apmokyti. Tai, pasak parlamentaro, papildoma našta ūkininkams, neužtikrinamas nenutrūkstamas laikinų ir sezoniškų paslaugų gavimas ir nesudaromos sąlygos žmonėms legaliai, be didelių biurokratinių formalumų, užsiimti nekvalifikuota veikla, gauti pajamų.

„Mes jau seniai prašome, kad būtų prailgintas laikas, kuriam galima samdyti darbininkus pagal paslaugų kvitus sezoniniams darbams, kai reikia greitai nuimti derlių ir vienu metu prireikia daug darbuotojų, bet mums vis atsako, jog formintume tokius darbininkus pagal darbo sutartis. Motyvuoja tuo, jog jeigu žmogus ilgiau dirba, tai jau požymis, kad tai gali būti pastovus darbuotojas. Įstatymo pakeitimo labai laukiame, jis atspindėtų realią situaciją“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Trūksta darbo jėgos

Pasak ŽUR vicepirmininko V.Buivydo, paslaugų kvitai neturintiems darbo suteikia galimybę dirbti, bet tuo pačiu – tai ir galimybė ūkininkams supaprastinta tvarka pasisamdyti darbo jėgos, kai jos prireikia sezoniniams darbams.

„Jeigu sezoniniams, laikiniems darbams reikėtų sudaryti darbo sutartis, ūkininkams tektų apsikrauti papildomu popierizmu, pranešti apie sudarytus darbinius santykius „Sodrai“, o po kelių dienų gali tekti tokį darbuotoją atleisti. Deja, kaime dirbti nekvalifikuotų darbų neretai ateina žmonės, turintys įvairių priklausomybių. Pradeda dirbti, o, žiūrėk, po kelių dienų jau ir nebeateina. Tokių atvejų kaimuose pasitaiko ne taip jau retai, nes nekvalifikuotų darbuotojų labai trūksta, todėl tenka samdyti tuos, kurie ateina. Žemės ūkio paslaugų kvitai yra puiki išeitis tokioms problemoms spręsti, nes kvitas yra išrašomas ir pildomas kiekvieną dieną, kai darbuotojas ateina į darbą, o savaitės pabaigoje su darbuotoju yra atsiskaitoma“, – teigė V.Buivydas.

Pasak parlamentaro E.Gentvilo, darbas pagal paslaugų kvitus padėtų spręsti ir nelegalaus darbo problemą, sudarytų sąlygas nepasiturintiems, ypač kaimiškų vietovių gyventojams, didinti savo pajamas ir pragyvenimo lygį.

Sezoniniai darbai pagal paslaugų kvitus – gera galimybė norintiems dirbti ir papildomai užsidirbti. Skinti uogų, nuimti obuolių derlių pasisiūlo ne tik to paties kaimo gyventojai – neretai į ūkius padirbėti atvažiuoja ir darbininkai iš artimiausio miesto ar miestelio.

„Padirbėti pagal paslaugų kvitus ir parinkti šilauogių, braškių, kitų uogų atvyksta ir mokytojai, studentai, vyresnių klasių moksleiviai. Tai galimybė jiems papildomai užsidirbti. Padirbus kelias dienas ar ilgiau yra išmokami legaliai uždirbti pinigai. Taip ūkininkas nėra apkrautas popierizmu, viskas paprasta, suprantama. Ir darbuotojams patogu, ir ūkininkams lengva“, – sakė V.Buivydas.

Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas mano, jog dirbančiųjų su kvitais gretas reikia mažinti, nes toks žmogus praloš, liks be socialinio draudimo.

Liko užmiršti

Pernelyg trumpas terminas, kuriam galima sezoniniams ar trumpalaikiams darbams nusisamdyti darbuotojų pagal paslaugų kvitus, yra tik viena šios problemos pusė. Kita, kurios bent jau kol kas valdžia nesiėmė spręsti, – finansinė.

„Paslaugų kvitai buvo įvesti prieš aštuonerius metus. Per tą laiką didėjo minimalus atlyginimas, neapmokestinamos pajamos, bet jos nebuvo didinamos pagal paslaugų kvitus dirbantiems žmonėms. Manau, kad jos turėtų būti padidintos“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas.

Dabar dirbantys pagal paslaugų kvitus gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1 750 eurų per metus, o jų darbdaviai moka 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Bedarbiai, registruoti Užimtumo tarnyboje, dirbdami pagal paslaugų kvitus išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą.

Jei žmogus pagal kvitus uždirba daugiau nei 1 750 eurų per metus, jis moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o uždirbta atlygio suma, viršijanti 1 750 eurų, yra įskaitoma į gaunamas pajamas apskaičiuojant piniginę socialinę paramą.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vilija Kuliešienė neapmokestinamas pajamas pagal paslaugų kvitus dirbantiems žmonėms siūlo didinti beveik du kartus. Asociacijos vadovės nuomone, 2013 metais nustatyta ir per visą šį laiką nesikeitusi 1 750 eurų suma yra per maža ir reikėtų ją padidinti iki 3,6 tūkst. eurų. Jei norima neviršyti dabar nustatytos neapmokestinamos pajamų sumos per metus (1 750 eurų), per dieną žmogus turėtų uždirbti 18 eurų. O už tiek, anot V.Kuliešienės, niekas nenori dirbti.

„Sezoninis darbas ir įsidarbinimas pagal paslaugų kvitus, galimybė papildomai užsidirbti yra patraukli, tačiau jei žmogus uždirba daugiau nei numatytas neapmokestinamas minimumas, atsiranda prievolė mokėti Gyventojų pajamų mokestį, ir tada jau pasidaro nepatrauklu darbintis, žmonės renkasi neiti dirbti. Tuomet ir mes darbuotojų neturim, ir jie negali užsidirbti“, – tvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Z.Cironkienė.

Pasigirsta ir nuogąstavimų, ar nepiktnaudžiaujama įdarbinimu pagal paslaugų kvitus užuot su darbininku sudarius darbo sutartį, siūloma labai gerai pasverti visus pokyčius. Prieš keletą metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama įstatymo įgyvendinimo monitoringą, stebėjo, kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal kvitą teikimas daro įtaką privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimui, ar nėra masiško apdraustų asmenų perėjimo dirbti pagal kvitą vietoje darbo sutarčių, kokią įtaką tai daro socialinei aplinkai. Vykdant stebėseną, piktnaudžiavimų nenustatyta, galimybe dirbti pagal paslaugų kvitus pasinaudojo realūs bedarbiai, buvo mokamos 9 proc. sveikatos draudimo įmokos. Kokio nors didesnio antplūdžio dirbti pagal paslaugų kvitus nepastebėta.

Ūkininkai tvirtina, jog paslaugų kvitai – didžiulis palengvinimas, o tikrinimų jie nesibaimina, nes reikalavimams nenusižengia.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-04-13

Specialistai ragina ūkininkus dar neskubėti tręšti laukų ir nesibaiminti dėl to, kad kol kas gamta nežaliuoja. Mat žemei dar trūksta šilumos, kuri paskatintų augmenijos proveržį.

Žemės paviršiuje tik 5 laipsniai

Šilutės krašto Ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pasakoja, kad savaitės pradžioje tikrino savo žemių temperatūrą ir prietaisai parodė, kad tikrasis pavasaris dar vėluoja. 15 cm gylyje žemės temperatūra buvo tik iki 5 laipsnių šilumos.

O tam, kad atsigautų ir pradėtų vegetuoti žolynų ir žiemkenčių šaknys reikia, kad žemės temperatūra pakiltų bent iki 6,5 laipsnių.

Pasak K. Andrijausko, ūkininkai dažnai sukrunta tręšti ar kitaip skatinti augti savo pasėlius tik sugrįžus gandrams. Šiemet kai kurie gandrai jau sugrįžo, bet didžioji dauguma jų dar lūkuriuoja – jų lizdai tušti. „Taigi, savaitėlę dar galima palaukti ir gamta atgims”, – sako K. Andrijauskas.

Jo pastebėjimu, mūsų krašte pasėlių derliui daug įtakos turi dirvų drėgmė, ir pirmomis pavasario dienomis kai kuriais metais užklumpantys šalčiai. O apskritai gamta niekada neįtinka visiems ūkininkams ir jų auginamoms kultūroms, todėl kalbėti apie būsimą derlių žiūrint į vos išlindusius daigus yra panašu į loteriją.

„Agromanijos” žemkenčiai sveiki

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija”, įsikūrusios Juknaičiuose pirmininkas Zigmas Misiukonis „Šilutės naujienoms” patvirtino, kad šios bendrovės laukuose žiemkenčiai išliko sveiki. Jis sakė jau apvažinėjęs laukus ir įvertinęs pasėlius. Bendrovė praėjusių metų rudenį pasėjo 126 ha rapso, 160 ha kviečių ir 100 ha kvietrugių. Visi žiemkenčių laukai gražūs, nėra nei nuskendusių vandenyje, nei iššalusių plotų.

Kai tik pradžius laukai, bendrovė šiemet dar sės apie 220 ha vasarinių kultūrų. Juknaitiškiai javų derlių parduoda užsienio supirkėjams, dalį derliaus palieka sėklai ir savo galvijų pašarui, kurių augina daugiau nei pusantro šimto.

Vainute – kaip loterijoje

Vainuto ūkininkas Jonas Ercius iš savo valdomų 250 ha praėjusių metų rudenį apsėjo apie pusę – 40 ha žieminių rapsų ir apie 75 ha žieminių kviečių. Likusi žemė bus apsėta vasariniais kviečiais, žirniais ir miežiais.

Pasak J. Erciaus, jo žemės įvairios – dalis maišyta su durpžemiu, o kita dalis su priemoliu. Taigi, kiekvienais metais jis derliaus laukia kaip loterijoje – pasiseks ar ne. Šiemet žiemkenčiai yra sveiki. Tad lieka tikėtis, kad dar bent porą savaičių šalčiai neužpuls ir nesutraukys ūglių.

J. Ercius augina ir apie 150 galvijų, tad dalį užaugintų grūdų sunaudoja pašarui. O kiek derliaus lieka, tiesiog parduoda. „Džiugu, kad pastaruosius kelerius metus iš eilės tiesiog sekasi ūkininkauti”, – sako vainutiškis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-13

Kandidatais į Sąjungos pirmininkus išplėstiniame LŪS prezidiumo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 14 d., buvo patvirtinti tuometis vadovas Jonas Talmantas ir vicepirmininkas R. Juknevičius. Tačiau 2021 m. kovo 29 d. išplėstiniame nuotoliniame LŪS prezidiumo posėdyje J. Talmantas savo kandidatūrą atsiėmė ir rinkimuose atsisakė dalyvauti.

Todėl kandidatu į naujojo LŪS vadovo pareigas liko tik R. Juknevičius. LŪS informuoja, kad suvažiavimo dieną buvo gauti 38 išankstinio balsavimo biuleteniai iš 41 nario. Už R. Juknevičių balsavo 35 nariai. Nuotoliniame LŪS suvažiavime iš 8 kandidatų taip pat buvo renkami 4 vicepirmininkai. Jais tapo Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, Radviliškio r. ūkininkas Ignas Hofmanas, Plungės r. ūkininkas Marijus Kaktys ir Ignalinos r. ūkininkė Marijona Lukaševičienė. J. Talmantas LŪS vadovavo nuo 2008 m. liepos.

LŪS nariai sutarė, jog kai bus galima fiziškai susitikti, bus pagerbta naujoji LŪS vadovybė su išrinktuoju pirmininku R. Juknevičiumi ir padėkota ilgamečiui jos vadovui J. Talmantui. 53 metų R. Juknevičius ūkininkauti pradėjo 2001 m. ir šiuo metu su žmona Laima valdo per 160 ha augalininkystės ūkį. Jis – ilgametis Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, taip pat 2009 m. pabaigoje įsteigto žemės ūkio kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vienas iš steigėjų ir valdybos narys.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-13

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) praėjusią savaitę organizavo nuotolinį seminarą „Pasėlių gyvybingumas. Žiemos pamokos pavasario darbams“. Akivaizdu, kad situacija šalies regionuose labai skirtinga, tad ir pasėlių priežiūros darbai laukia nevienodi. LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pristatė atliekamos stebėsenos aktualijas. Stebima 160 pasėlių (po 80 žieminių rapsų ir kviečių laukų) visoje Lietuvoje. Kovo pabaigoje buvo įvertintas žiemkenčių peržiemojimas.

„Daug metų mus lepino žiemos, tad kviečių sėjos terminus drąsiai ankstinome. Dabar jau žinome, kad tie pasėliai, kurie buvo pasėti anksti, šią žiemą nukentėjo. Peržiemojo visi mūsų stebimi pasėliai, tik poros likimas dar sprendžiamas. Yra tokių laukų, kur reikės atsėti dalį ploto. Pagal tankumą mažiausiai išretėjo veislė Skagen, bet patys augalai dėl vešlios antžeminės dalies daugiausiai nukentėjo“, – sakė G. Masliukovienė. Rasta 100 proc. lapų septoriozės pažeistų kviečių pasėlių, 70 proc. pavasarinio pelėsio, 15 proc. tifuliozės ir 10 proc. žaliaakių muselių lervų.

Nutirpus sniegui pasimatė klasikiniai pavasarinio pelėsio požymiai. Augalų atsigavimą paskatina akėjimas, gal todėl šiuo metu jaučiamas akėčių deficitas, o jas jau turintys žemdirbiai sulaukia kaimynų prašymų pasiskolinti šį padargą ir rikiuoja norinčius į eilę. Tifuliozė yra palyginti reta liga, jai plisti panašios sąlygos kaip pavasariniam pelėsiui. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skleročiai, kurie lieka dirvoje. Rizika didėja atsėliuojant javus. Lapų septoriozės požymiai išryškėja ant senų apatinių lapų, todėl reikėtų stebėti, ar liga neplis į viršų; pernai buvo panaši situacija, bet liga neišplito – pristabdė įsivyravę sausi orai.

„Jei eidami per pasėlį pastebėjote augalus, kurių stiebai sustorėję, lapai trumpi, raukite ir perpjaukite pagrindinį stiebą, kad įsitikintumėte, ar jų viduje nėra žaliaakės muselės lervų. Jos žiemoja žiemkenčiuose, o pavasarį ten virsta lėliukėmis. Išsiritusios naujos kartos musės gegužės pabaigoje-birželio pradžioje dės kiaušinėlius. Ritimosi metu reikia naudoti insekticidus“, – patarė G. Masliukovienė.

Peržiemojo visi stebimi žieminiai rapsai, apšalę tik seni lapai, bet augimo kūgeliai nepažeisti. „Net 46 proc. rapsų laukų aptikta kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Pirmą kartą šie kenkėjai buvo užfiksuoti 2015 m. Varėnos rajone, ir per 6 metus išplito tiek, kad aptinkami vos ne kas antrame pasėlyje“, – atkreipė dėmesį G. Masliukovienė ir paragino visus žemdirbius aktyviai naudotis nemokama integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacine sistema IKMIS.

Hamletiškas klausimas: būti ar nebūti po žiemos nukentėjusiems pasėliams?

LŽŪKT Šalčininkų biuro augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius sakė, kad rajone pasėliai peržiemojo gerai. Tarkime, viename javų lauke rudenį buvo suskaičiuota 369 augalai kvadratiniame metre, o pavasarį liko 315 augalų (85 proc.). Kaip ir visur, Šalčininkų r. gausu pavasarinio pelėsio. Pakasinėjus augalus matyti, kad jie gyvybingi, pasikrūmiję, leidžia šakneles. Tačiau jei šylant orui augalai gyvybės nerodo, tai jau reiškia, kad reikės atsėti. Šiemet pirmą kartą Šalčininkų rajone konsultantai pastebėjo tifuliozės požymių.

„Hamletiškas klausimas, būti ar nebūti žieminių kviečių pasėliui yra toks: 100 augalų kvadratiniame metre yra ta riba, kai dar verta palikti lauką. Jei mažiau, tai investuoti neverta“, – paaiškino E. Lukoševičius ir pridūrė, kad labiausiai praretėję yra ankstyvos sėjos pasėliai. Nerimą kelia kai kuriuose laukuose dirvožemyje glūdinti nesuirusių šiaudų masė, kuri atsiverčia pakasinėjus. Šiaudai apimti pelėsio, pūvantys, ir kai augalų šaknys pasieks šią zoną, tai gali suveikti kaip dujų kamera augalams, neabejotinai sukelsianti streso.

Kviečiuose matosi septoriozės požymių, ne tik ant senų, bet ir ant žalių lapų. Žieminiams kviečiams svarbiausias hormonas yra citokininas, kuris stimuliuoja šaknis ir duoda signalą krūmijimosi mazgui augti. „Yra hormonų pagrindu pagamintų priemonių, kuriomis mes augalus galime apgauti: papildomai paduotas citokininas skatina augalus augti į plotį.

Apgauto augalo reikia neapleisti ir toliau gausiai maitinti, nes pajutęs maisto trūkumą, jis atmetinės stiebus. Tokie gamtos dėsniai – juk ir gandrai išmeta iš lizdo gandriukus, jei jaučia, kad jų neišmaitins. Jei jau apgaudinėjate augalą, tai apgaudinėkite jį iki galo: paskatinote augimą, krūmijimąsi, tai paskui ir pamaitinkite“, – nepamiršti biologinių dėsnių ragino E. Lukoševičius.

Daugiau dėmesio dirvų paruošimui ir sėjos kokybei

Raseinių biuro augalininkystės konsultantė Jurgita Jonikaitė pastebėjo, kad ne visi ūkininkai laikosi sėjos terminų (šylančio klimato sąlygomis sėja per anksti), dažnai nepakankamai dėmesio skiria dirvos paruošimui – pasėjus į grumstuotą dirvą, sėklos prastai dygsta, nes neturi glaudaus sąlyčio su žeme. Neišvengiama atsėliavimo, dirvožemio užteršimo patogenais, ne visada pasirenkama tikrai kokybiška sėkla. Todėl pavasarį nemažai pasėlių atrodo netolygūs, laukuose yra tuščių, taip ir nesudygusių plotų.

Atsėliuotuose pasėliuose ir ten, kur taikytas minimalus žemės dirbimas, yra daugiau pavasarinio pelėsio pažeistų laukų. Žinoma, yra ir labai gerai atrodančių žieminių kviečių pasėlių, kurie žada gausų derlių. Pernai rudenį kai kuriuose laukuose žieminiai rapsai peraugo, ištįso (kai kurie augalai siekė net 50 cm aukštį) – dėl per ankstyvos sėjos ir netinkamu laiku panaudotų augimo reguliatorių (reikia naudoti tada, kai rapsai turi 4–6 lapelius). Rapsų pasėliuose buvo pastebėta šakninių paslėptastraublių, minamusių lervų padarytų pažeidimų, kai kur net buvo amarų.

Rasta ir pavienių fomozės dėmių, tačiau su tuo reikėjo susitvarkyti iš rudens – pavasarį kažką daryti jau per vėlu. Per dideli mineralinių trąšų ir pesticidų kiekiai mažina dirvoje sliekų, grybų, mikroorganizmų kiekį ir spartina dirvožemio nualinimą. Net ir atidavus didelį azoto kiekį ne visuomet galima gauti 4 t/ha rapsų derlių, mat azotas turi būti subalansuotas su kitomis maisto medžiagomis. „Azotas pamaitina augalą, fosforas stiprina šaknis, kalis garantuoja sveikatingumą – taigi, reikia visų makroelementų balanso“, – priminė konsultantė.

Per tankūs žieminių rapsų pasėliai – dažna problema. Jei kvadratiniame metre yra 50–60 augalų, tai tikrai per daug, augalai tiesiog neturi vietos, kur šakotis. Šiuo metu perpjovus rapsų augalus matyti rudų įtrūkimų šaknyse – greičiausiai jie atsiradę dėl intensyvaus augimo rudenį. Neblogai atrodo tiesioginės sėjos žieminiai rapsai: storas priešsėlio šiaudų sluoksnis saugo nuo piktžolių ir drėgmės išgaravimo iš dirvos, tad šie rapsai, nors dabar ir mažesni, derliumi neturėtų nuvilti.

Jei orai atšils, po keturių savaičių žieminiai rapsai jau gali pradėti žydėti (pernai pražydo balandžio pabaigoje). „Artimiausiu metu planuojami žieminių kviečių purškimai augimo reguliatoriais ir mikroelementais (variu, cinku, manganu). Reikėtų nepamiršti, kad augimo reguliatoriais purkšti galima, kai temperatūra ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos, naktimis nebūna šalnų. Geriausia purkšti saulėtą dieną, kada augalai intensyviai auga“, – paaiškino J. Jonikaitė.

Širvintose dar per šlapia, o Joniškyje jau sausoka

Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Gečienė priminė, kad įtrūkimus ir žaizdas rapsų augaluose gydo boras ir titanas. Jos nuomone, jei viename kvadratiniame metre suskaičiuojama bent 10 žieminių rapsų augalų, ekonomiškai jau apsimoka tokį pasėlį palikti neatsėtą. Gerai pamaitinus ir tinkamai prižiūrint, augalai ims stipriai šakotis ir galima tikėtis visai neblogo derliaus. Širvintų rajone balandžio 6–8 dienomis iškrito sniego, todėl darbai žieminių rapsų pasėliuose dar nebuvo prasidėję.

„Dabar planuojamas tręšimas KAS 300 l/ha, o po 10–14 dienų – amonio sulfatu. Jei temperatūra pakyla per 8 laipsnius šilumos, KAS jau garuoja, todėl reikia labai ištaikyti laiką ir naudoti azoto stabilizatorių – taip išsaugosime azotą dirvoje, kad jis neišlėktų į orą. Paprastai didesnės KAS normos duodamos tada, kol dar nėra jaunų gležnų lapelių, nes jie gali būti apdeginti. Vėlyvesniems purškimams KAS skiedžiamas“, – paaiškino J. Gečienė. Širvintų rajone dirvos kol kas per drėgnos, o štai Joniškyje džiaugiamasi kiekvienu papildomu lietučiu. Joniškio r. augalininkystės konsultantė Rima Balsytė sakė, kad kai kuriuose laukuose dirvos paviršiuje drėgmė siekia vos 16–17 proc., taigi priartėjusi prie augalų vytimo drėgmės.

Aišku, giliau drėgmės yra daugiau, bet žieminių kviečių šaknys išsidėsčiusios būtent tame sausajame paviršiniame sluoksnyje. Augalai dar nepasiima visų reikalingų maisto medžiagų, nes dirva per šalta. R. Balsytė apibendrino, kad Joniškio rajone peržiemojo visi žieminių rapsų pasėliai, net ir tie, kurie buvo nepasiruošę žiemai. Kovo pabaigoje šaknys jau buvo aktyvios, tik pavieniai rapsų augalai buvo pažeisti pilkojo puvinio ir šakninių paslėptastraublių.

Visi žieminių kviečių laukai daugiau ar mažiau pažeisti pavasarinio pelėsio, todėl balandžio pradžioje žemdirbiai jau pradėjo kviečius akėti. „Daugelis mūsų rajono ūkininkų kviečius sėja šiek tiek giliau – 4–5 cm gylyje, tada pasėlis būna tinkamesnis akėjimui, o ir šaltis augalus mažiau iškilnoja“, – paaiškino R. Balsytė ir pridūrė, kad vasarinių augalų sėjai dirvos dar per šaltos, avižas gal jau ir galima sėti, tačiau pupas dar per anksti.

Lauką reikia stebėti kartą ar du kartus per savaitę

Seminarą baigė LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė, savo pranešimą pavadinusi „Ar prognozuoti paprasta?“. Mokslininkė akcentavo sėklos kokybės svarbą. „Labai tikiuosi kad ūkininkai jau padarė namų darbus – išsivalė sėklą, pasitikrino jos daigumą. Nepamirškite, kad daigumo nustatyti reikia mažiausiai 7 parų. Daigumo neįmanoma nustatyti, jei po 3 dienų jau planuojate sėti. O prieš žieminių kviečių sėją, reikia mažiausiai 14 parų grūdų daigumui nustatyti, nes 7 paras jie laikomi šaltai, maždaug 4 laipsnių temperatūroje, ir tik tada pradedami daiginti“, – perspėjo R. Semaškienė.

Lietuvoje dar tik formuojasi įprotis nustatyti ne tik sėklos daigumą, bet ir ligotumą – šį darbą kol kas daugiausia atlieka mokslininkai savo eksperimentuose. Tyrimai rodo, kad 2020 m. išaugintų javų sėkla užkrėsta ir Fuzarium spp., ir Microdochium nivale patogenais. Prastas šiemetinis pupų daigumas gali būti susijęs su Penicillium išplitimu ant pupų sėklų (kai pupos nukuliamos per drėgnos ir kurį laiką laikomos neišdžiovintos), daigumą mažina ir arkliapupiniai grūdinukai.

Dabar turimais tyrimų ir stebėjimų duomenimis, šį sezoną javų pasėliuose galima tikėtis visos puokštės ligų – miltligės, kviečių dryžligės, lapų septoriozės, varpų fuzariozės, stiebalūžės. Vis tik mokslininkė akcentavo, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių – fungicidų naudojimas turi būti ne preventyvus, o tikslinis. Fungicidus naudoti galima tik nustačius ligos plitimą konkrečiame lauke, o tam būtinas nuolatinis pasėlių stebėjimas 1–2 kartus per savaitę. „Sekite informaciją IKMIS sistemoje ir laiku reaguokite į iškilusias problemas, o šio seminaro įrašo ieškokite Youtube kanale“, – paragino seminaro koordinatorius LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-13

Ne išimtis ir žemės ūkio bei maisto sektorius. Apie žiedinės ekonomikos poveikį šiam sektoriui, jo laukiančius iššūkius, naudas ir gerąsias praktikas diegiant žiedinės ir bioekonomikos principais paremtus sprendimus bus diskutuojama jau šį penktadienį (balandžio 16 d.) Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ rengiamoje nuotolinėje diskusijoje, skirtoje visiems dirbantiems ir besidomintiems agromaisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija, rašoma pranešime.

Lietuva – žalia šalis

Vieno iš diskusijos dalyvių, aplinkos ministro Simono Gentvilo, teigimu, Lietuva yra ne tik drąsi, bet ir žalia šalis. Todėl šiuo metu ministerijoje yra dedamos visos pastangos tam, kad būtų sukurtas pagrindas plėtoti nuo iškastinio kurio nepriklausomą ir neigiamo poveikio gamtai nedarantį žemės ūkio ir maisto sektorių. „Europa yra ekologinio ūkininkavimo iniciatyvų lyderė ir mes turėtume susprogdinti mitų apie tai, kad didesnis produktyvumas žemės ūkyje būtinai sąlygoja didesnę žalą gamtai, ekosistemai ir bioįvairovei, burbulą“, – besiruošdamas diskusijai mintimis dalinosi aplinkos ministras.

Panašios nuomonės laikosi ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Anot politiko, kova dėl resursų tik stiprės. Todėl pagrindinis mūsų iššūkis yra eikvojant kuo mažiau resursų užtikrinti racionalesnį maisto pasiskirstymą ir reikalingą kokybiško maisto kiekį kiekvienam gyventojui, o neišvengiamai likusias atliekas panaudoti, pavyzdžiui, energijos gamybai.

Maisto atliekų švaistymo sumažinimas yra vienas iš raktų kurti tvaresnę agromaisto ekosistemą nemažinant gamybos apimčių. Europos Sąjungos duomenimis, Europoje kasmet išmetama apie 88 milijonai tonų maisto atliekų, o tai sudaro apie penktadalį viso Senajame žemyne pagaminamo maisto. Tai lemia ne tik finansinius praradimus, kurie kasmet siekia 143 mlrd. eurų, bet ir bereikalingą dirvos alinimą, gamtos resursų naudojimą bei taršą.

Bioekonomika – neišnaudotas potencialas

Lietuvoje Žemės ūkio ministerijos nuomone, Lietuva turi didelį neišnaudotą bioišteklių, galinčių pakeisti didžiąją dalį šiandien naudojamų importuojamų iškastinių šaltinių, potencialą. „Bioekonomikos principų taikymas agromaisto sektoriuje ne tik sudarytų sąlygas gaminti aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus bei kurti tvarias darbo vietas kaime, bet ir atlieptų klimato kaitos švelninimo tikslus bei sudarytų sąlygas tvariam gamtos išteklių vartojimui“, – užtikrintai pasakojo viena iš būsimos diskusijos dalyvių, žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė Virginija Kargytė atkreipė dėmesį į tai, kad žiedinės ekonomikos principų diegimas bioekonomikoje, ypač žemės ūkio ir maisto sektoriuje, priartina žmogaus valdomus gamybos procesus prie natūralių gamtos procesų, kuriose neegzistuoja atliekos. Anot Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentės, šiuolaikinės technologijos ir glaudesnis bendradarbiavimas gali ne tik padidinti bioekonomikos sukuriamą pridėtinę vertę, bet ir sumažinti gamybos paliekama neigiamą ekologinį pėdsaką.

Vis dėlto, prieš diskusiją Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius ragino nepamiršti, kad kalbant apie Žaliąjį kursą, skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką žemės ūkyje nederėtų to atsieti nuo pagrindinio tikslo – visuomenės aprūpinimo kokybišku ir įperkamu maistu bei ekonominio naujųjų technologijų atsiperkamumo naudotojams.

Šaltinis: www.DELFI.lt 2021-04-13