Žemės ūkio naujienos: 2021-04-22

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonė „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ skirta teikti skubią laikinąją pagalbą labiausiai nuo krizės nukentėjusiems ūkininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims) ir mažoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Taip pat – fiziniams asmenims, savarankiškai vykdantiems veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiems individualią veiklą.

Pernai šiai priemonei skirta 33,1 mln. Eur. Spalio – lapkričio mėnesiais gautos 549 paraiškos 2,5 mln. Eur sumai. Liko nepanaudoti 30,6 mln. Eur.

Žemės ūkio ministrui pakeitus priemonės įgyvendinimo 2021 metais taisykles, šiemet į paramą galės pretenduoti dar daugiau pareiškėjų: maisto gamintojai, negavę paramos pagal šią priemonę; specializuoti daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkiai; ūkiai, gaunantys pajamų iš gyvulininkystės.

Šiemet taikoma ta pati skaičiavimo metodika ir toks pats paramos dydis, kaip ir pareiškėjams, teikusiems paraiškas 2020 m. Didžiausia paramos suma negalės viršyti 7 tūkst. Eur vienam žemės ūkio subjektui ir 18 tūkst. Eur MVĮ.

Parama maisto gamintojams ir daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės sektoriams apskaičiuojama pagal darbuotojų skaičių. Šiems pareiškėjams paramos suma bus mažinama gautos subsidijos pagal Užimtumo įstatymą suma. Ūkiams, gaunantiems pajamų iš gyvulininkystės, parama bus apskaičiuojama atsižvelgiant į ūkio veiklos ekonominį dydį, pagal ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų skaičių, išreikštą sąlyginiais gyvuliais. Gyvulininkystės ūkiams paramos suma bus mažinama gautos valstybės pagalbos dėl COVID-19 suma.

Paraiškos bus priimamos savivaldybėse. Parama turės būti išmokėta ne vėliau kaip iki š. m. gruodžio 31 d. Svarbu tai, kad ją galės gauti iki š. m. birželio 30 d. patvirtintos paramos paraiškos.

Šaltinis: nma.lt,2021-04-22

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiuo paraiškų rinkimo etapu investicinei paramai skirta 57 mln. Eur paramos lėšų, lengvatinėms paskoloms 8 mln. Eur.

Paraiškos priimamos NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose registruotu paštu ir per kurjerį arba dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, galima siųsti elektroniniu paštu adresais, nurodytais NMA interneto svetainėje www.nma.lt. Taip pat karantino laikotarpiu NMA darbo laiku paraiškas galima palikti „paraiškų dėžutėse“ – specialiai NMA teritoriniuose skyriuose įrengtose vietose. Išsamiau apie paraiškų teikimo būdus kvietime teikti paraiškas.

Kas gali teikti paraiškas

Dėl paramos ir lengvatinės paskolos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.

Parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei tai yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Paramos formos

Pareiškėjas gali kreiptis dėl:

– investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) – pirmoji paramos forma;
– investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui – antroji paramos forma;
– tik lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui – trečioji paramos forma;
-lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui – ketvirtoji paramos forma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl skirtingos paramos rūšies pildomos skirtingos paraiškų formos:

-kai prašoma investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) arba investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui, pildomas paraiškos 1 priedas;
-kai prašoma tik lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, pildomas paraiškos 2 priedas;
-kai prašoma lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, pildomas paraiškos 3 priedas.

Pretenduojant į pirmąją, antrąją, trečiąją paramos formas, būtina pateikti privalomą įgyvendinti verslo planą (įgyvendinimo taisyklių 5 priedas). Tuo tarpu prašantiems lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui (ketvirtoji paramos forma) verslo plano pateikti nereikia.

Reikalavimai dėl valdos specializacijos

Kai prašoma paramos investicijoms, projekte numatytos investicijos turi būti skirtos tam žemės ūkio sektoriui, kuris bus remiamas (pvz., daržininkystei), ir negali būti naudojamos kitai pareiškėjo vykdomai žemės ūkio šakai (pvz., augalininkystei). Visos investicijos turi būti būtinos projektui. Investicijos turi būti realiai suplanuotos, pagrįstos, atitinkančios pareiškėjo ūkio gamybinį potencialą (valdomą žemės plotą, ūkinių gyvūnų skaičių ir pan.). Pvz., jei pareiškėjas nori auginti kopūstus ir bulves ir prašo paramos (paraiška pateikta dėl paramos daržininkystės sektoriui), tai išlaidos turi būti susijusios tik su šių daržovių auginimu, o investicijų pajėgumas turi atitikti paraiškos XIV skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai“ lentelės 1 eilutėje nurodytas ūkio gamybos apimtis.

Jei pareiškėjas numato keisti specializaciją, paramos intensyvumas apskaičiuojamas pagal paramos intensyvumą to žemės ūkio sektoriaus, į kurį pareiškėjas numato investuoti, o visos projekte numatytos investicijos turi būti susijusios su konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu. Svarbu žinoti, kad specializuotam daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nedžiovintų) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu). Ši nuostata taikoma nustatant paramos intensyvumą ir atitiktį atrankos kriterijui, kai valdos specializacija keičiama į daržininkystę.

Žinotina, kad valdos specializaciją vykdantys veiklą pagal KPP veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gali keisti tik vieną kartą per KPP įgyvendinimo laikotarpį.

Investicinės paramos intensyvumas

Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriai – finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų:

-padidinamas 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams;
-padidinamas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas;
-didžiausias paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, negali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Augalininkystės sektorius – finansuojama 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų:

-padidinamas 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams;
-didžiausias paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams negali viršyti 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų:

-padidinamas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);
-padidinamas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas savo valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);
-didžiausias paramos intensyvumas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, negali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Didžiausia investicinės paramos suma vienam paramos gavėjui:

-projektui negali viršyti 200 000 Eur, kai teikiama investicinė parama;
-projektui negali viršyti 400 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola (antroji paramos forma); didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 200 000 Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur;
-KPP įgyvendinimo laikotarpiu negali viršyti 600 000 Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.

Paskolos sąlygos ir paramos intensyvumas

Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 000 Eur. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, o metinė palūkanų norma – ne didesnė kaip 1,3 proc. Paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui (antroji, trečioji paramos formos), negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės.

Pareiškėjas gali pretenduoti į ketvirtąją paramos formą, jeigu jau yra gavęs paramą pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir dėl COVID-19 ligos protrūkio nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos paskolai gauti pateikimo patyrė laikinų sunkumų. Pareiškėjas taip pat turi atitikti labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžimą.

Kai lengvatinėms paskoloms trūksta lėšų, lengvatinės paskolos teikiamos laikantis Žemės ūkio paramos garantijų fondo (ŽŪPGF) ir finansų tarpininko sudarytoje sutartyje dėl paskolų teikimo ir (arba) trišalėje tarp Žemės ūkio ministerijos, NMA ir ŽŪPGF sudarytoje finansavimo sutartyje nustatytų sąlygų. Lengvatinių paskolų teikimo sąlygos skelbiamos ŽŪPGF interneto svetainėje www.garfondas.lt.

Projektų atrankos kriterijai

Paminėtina, kad projektų atranka vykdoma tik, kai investicinės paramos prašoma pagal pirmąją ir antrąją paramos formą. Kai paramos prašoma lengvatinei paskolai, projektų atranka nevykdoma. Tačiau svarbu žinoti, kad pareiškėjams, kurių paraiškoms finansuoti nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurių paraiškos nesurinko mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, lengvatinė paskola negali būti suteikta.

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Projektų atrankos kriterijai išsamiai aprašyti veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse. Žemiau pateikiamas atrankos kriterijų sąrašas:

Pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos tame žemės ūkio veiklos specializuotame sektoriuje (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ar augalininkystės), pagal kurį prašo paramos pateiktoje paramos paraiškoje:
-pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – suteikiama 10 balų;
-pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – suteikiami 5 balai.

Pareiškėjas įgyvendina (nustatoma pagal pareiškėjo paramos paraiškoje nurodytą žemės ūkio sektorių) gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ar daržininkystės sektoriaus projektą – suteikiami 25 balai.

Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paramos paraiškos pateikimo metu yra mažesnis. Kai valdos ekonominis dydis yra:
-didesnis kaip 8 000 Eur iki 50 000 Eur įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
-didesnis kaip 50 000 Eur iki 100 000 Eur įskaitytinai – suteikiama 10 balų;
-didesnis kaip 100 000 Eur iki 150 000 Eur įskaitytinai – suteikiami 5 balai.
Projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei įgyvendinimo taisyklių VIII skyriuje nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas (skaičiuoklė skelbiama interneto svetainėje www.nma.lt), už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų.

Pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės, kuri veikia kaip juridinis asmuo, narys, arba asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją (patikrina NMA pagal organizacijos įstatus) ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinantis dokumentas), didžiausia suteikiama balų suma negali viršyti 10 balų.

Projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo – didžiausia suteikiamų balų suma negali viršyti 15 balų.
Paramos paraiškai suteikiama 10 balų, kai pareiškėjas atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų (didžiausia suteikiamų balų suma negali viršyti 10 balų):
-pareiškėjas yra ūkininkas, kuris paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai) – suteikiama 10 balų;
-pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – suteikiama 10 balų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-21

Visi pareiškėjai jau žino, kad šiemet laukuose nebus galima palikti smulkintos ir tolygiai paskleistos žolės. Išimtis taikoma tik sodų ir uogynų tarpueiliams, kuriuose yra pieva. Patikslinus taisykles numatyta dar viena galimybė – palaukėse, kurios siekiant ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių atitikties yra deklaruojamos kaip pievos (kodas GPŽ), žolę bus galima nupjauti, išvežti, sudėti į kūgius arba smulkinti ir tolygiai paskleisti.

Pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai ar jų dalys patenka į paukščių apsaugai svarbias teritorijas, paraiškoje turės patvirtinti žinantys apie tai.

Taikantieji laukuose bearimines žemės dirbimo technologijas (seklųjį žemės dirbimą arba tiesioginės sėjos būdą), deklaruodami pasėlius paraiškoje turės pateikti apie tai informaciją.

Jei pareiškėjas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymu per nurodytą terminą nepatikslins paraiškos duomenų (pvz., neteisingai pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos duomenų ar paveldėtojas nepraneš apie valdos perėmimą), agentūra tik praėjus trejiems metams anuliuos apskaičiuotą paramą. Anksčiau taisyklėse buvo nurodytas vienerių metų terminas.

Ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos sėklininkystės asociacija, parengė ir 2021 m. Augalų veislių klasifikatorių. Į jį įrašytos beveik visos šiuo metu Lietuvoje auginamos teisiškai saugomos augalų veislės. Iki šiol sąraše buvo apie 10 tūkst. veislių, dabar jis žemdirbių patogumui sutrumpėjo iki 900.

Primename, kad pasėlių deklaravimas vyks iki birželio 7 d. Paraiškas bus galima teikti ir pavėluotai: nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-04-22

Valstybės tarnybos departamentas BNS pranešė, kad naujo VMVT vadovo konkurse dalyvavo penki pretendentai. Vyriausybės posėdyje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad vyko konkursas, „į paskutinį etapą išėjo du pretendentai, laimėjo atranką ir konkursą ponas Mantas Staškevičius, dėl to yra teikiamas į minimas pareigas“.

Kaip praneša VMVT, pastaruosius ketverius metus M. Staškevičius tarnyboje kuravo oficialios veterinarinės gyvūninės kilmės maisto saugos ir higienos kontrolės sritį, įskaitant pirminę gamybą, perdirbimą, vidaus rinką. Taip pat koordinavo pasienio postų veiklą, tikrinant gyvūninių ir negyvūninių produktų bei pašarų importą ir eksportą, naujų veterinarinių sertifikatų derinimą atveriant naujas eksporto rinkas produkcijai iš Lietuvos bei įgyvendinant Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių reikalavimus.

Atstovavo Lietuvai įvairių ES darbo grupių aukščiausio lygio ekspertų susitikimuose. Kaip vienus iš svarbiausių savo prioritetų naujasis vadovas nurodo žaliojo kurso siekių vystymą ir įgyvendinimą, gyvūnų gerovės ir apsaugos stiprinimą bei aukšto maisto saugos lygio Lietuvoje išlaikymą. Pasak M. Staškevičiaus, siekiant žymaus proveržio gyvūnų gerovės srityje, svarbu sustiprinti gyvūnų gerovės teisės aktų vykdymą, efektyviau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis gyvūnų apsaugos organizacijomis, plačiau įtraukti ir visuomenę.

„Siekiant suvaldyti antimikrobinį rezistentiškumą, būtina mažinti antimikrobinių medžiagų panaudojimą, sudaryti sąlygas trumpųjų maisto tiekimo grandinių, kurios neabejotinai reikalingos tiek vartotojams, ir vietos gamintojams, kūrimuisi. Taip pat svarbūs maisto klastojimo ir jo švaistymo klausimų sprendimai. Didindami institucijos darbo efektyvumą, gerinsime besikreipiančių verslo atstovų ir gyventojų aptarnavimą, nuosekliai dirbsime su aktualiausių duomenų atvėrimu ir konsultavimo paslaugų gerinimu. Privalome gebėti prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, būti dinamiški ir ieškoti būdų, kaip dirbti dar efektyviau“, – sako M. Staškevičius.

39-erių metų M. Staškevičius yra baigęs Kauno technologijos universitetą ir tuometinę Lietuvos veterinarijos akademiją, turi viešojo administravimo magistro kvalifikaciją ir veterinarinės medicinos studijų magistro laipsnį. VMVT teigimu, naujasis vadovas turi didelę profesinę patirtį kuriant ir įgyvendinant Gerąją higienos praktiką, rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstas procedūras smulkiam ir vidutiniams verslui, diegiant Lietuvos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF). Aktyviai dirbo perkeliant ES teisės aktus į mūsų šalies nacionalinę teisę. Naujas pareigas Mantas Staškevičius pradės eiti pasibaigus dabartinio VMVT vadovo Dariaus Remeikos kadencijai, balandžio 28 d.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-21

VDU Žemės ūkio akademijos universiteto iniciatyva pirmajame nuotoliniu būdu surengtame „Regionų ateities forume“ šalies mokslininkai ir ekspertai, savo mokslinį bei studijų potencialą skiriantys regionų plėtrai bei pažangai kurti, pristatė savo įžvalgas ir naujausius mokslinių tyrimų rezultatus.

VDU Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų instituto direktorius prof. R. Bleizgys kalbėjo apie sumaniosios gyvulininkystės tvarią plėtrą. „Gyvulininkystės situacija tokia, kad norisi verkti. Mažėja gyvulių skaičius, pieno, mėsos gamyba, ir tam galo nematyti. Didelė klaida, kad nesiimama jokių priemonių stabilizuoti gyvulininkystės gamybos, tik girdime kaltinamus aplinkos teršimu.

Karvutė nekalta dėl klimato kaitos, aplinką teršia ne gyvūnai, o žmonės. Laikas tai suprasti ir pradėti klaidas taisyti“, – griežtai kalbėjo profesorius. Jis neabejoja, kad gyvulininkystės ateitis – sumanioji inžinerija, todėl reikia kelti tikslą kurti tvarų ateities ūkį ir padidinti gyvulių skaičių bent dvigubai per kelis metus. Sąlygos gyvulininkystei Lietuvoje puikios. Koks turėtų būti ateities tvartas? Automatizuotas ar tik mechanizuotas?

Ar protingai išmanus, kuris neteršia aplinkos, ir yra ateities tvartas? „Aš ateities tvartą apibūdinčiau kitaip – tai tvartas, atitinkantis jaunimo lūkesčius. Jeigu jame dirbs jaunimas, toks ūkis turės didelių perspektyvų. Labai svarbu, kad darbas tvarte būtų lengvas, patogus, patrauklus. Ir sumanioji inžinerija yra labai svarbus pagalbininkas, kuris darbą pieno ūkyje daro lengvesnį, našesnį ir patogesnį“, – forume kalbėjo R. Bleizgys.

Pagrindinė tvarto paskirtis – užtikrinti gyvulių gerovę. Sumanioji inžinerija irgi tam padeda, nes gyvūnų gerovė apima daug sričių – tai ir pašarų, vandens tiekimas, mikroklimatas, biologinė, fizinė, cheminė aplinka, taip pat – ir psichinė. Gyvūnų gerovę ir tvarų ūkį kuria platus veiksnių spektras. Technologinių procesų automatizavimas ir mechanizavimas gali sudaryti geras sąlygas. Itin svarbu, anot R. Bleizgio, diegti pačias naujausias šėrimo inovacijas – tai ne tik sumažina žmonių darbo sąnaudas, bet ir gyvulių produktyvumui daro teigiamą įtaką, nes gerina pašarų įsisavinimą.

O tai susiję su oro tarša – mažina šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, nes didinamas gamybos efektyvumas, nedidinant pašarų energetinės vertės. „Daugiausia naudos suteikia melžimo mechanizavimas ir automatizavimas. Pirmasis melžimo robotas Lietuvoje pastatytas 2008 m. – jis dar dirba ir atlieka savo funkcijas. Automatizuojant melžimą gauname didžiausią naudą – darbas tampa lengvesnis, iki 20 proc. didėja karvių produktyvumas, gerėja gyvulių sveikata, visi rodikliai gaunami geresni, – aiškino prof. R. Bleizgys. – Gerėjant sąlygoms, didėja gamybos produktyvumas nedidinat pašarų sąnaudų, o tai taip pat mažina ŠESD išskyrimą. Taigi, sumanioji inžinerija labai gerai dera su švaresne aplinka.“

Ateities ūkis remiasi valdymu, iš visų ūkio sistemų jutiklių siunčiamais duomenimis. Juos analizuoti, priimti sprendimus turės žinių turintis žmogus, specialistas. Ką daryti, jeigu nebus kam analizuoti duomenų? Tokiu atveju, pabrėžė lektorius, netikslinga diegti automatinių sistemų, toks ūkis turėtų remtis įprastais mechanizuotais procesais. „Iššūkių gyvulininkystėje labai daug ir jų nuolat tik daugėja. Negana gamtos kaprizų, rinkos svyravimų, mažų kainų, dar formuojamas ir neigiamas visuomenės požiūris. Kartais pasigendu diskusijų ir paieškų šioms problemoms spręsti.

Bet neabejoju, kad jaunimas pajėgus įveikti šiuos iššūkius. Tik reikia jį skatinti, motyvuoti dirbti su gyvuliais, padėti modernizuoti ūkius ir suteikti žinių“, – teigė VDU Žemės ūkio akademijos prof. R. Bleizgys. Jis tikisi, kad jaunuolių į gyvulininkystės sektorių padės pritraukti nuo šių metų startuojanti sumaniosios inžinerijos studijų programa.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-21

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, per šių metų pirmąjį ketvirtį pieno supirkimo kainos Lietuvoje išliko pakankamai aukštos – jas lėmė didesnis baltymų ir riebalų kiekis. „Vidaus rinkoje pieno produktų paklausa ir pasiūla išliko gana stabili. Tačiau situacija dėl lėtai įsibėgėjančios visuotinės vakcinacijos visame pasaulyje, temdo vartojimo lūkesčius, o tai lėmė pieno produktų gamybos ir jų eksporto susitraukimą“, – pažymi E. Simonis, rašoma pranešime.

Šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 321 euras už toną, 0,5 proc. didesnė, palyginti su vasariu ir 3,3 proc. didesnė, palyginti su pernykščiu kovu. Pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, per pirmuosius du mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje pieno supirkimas iš ūkių krito 4 proc., perdirbimo gamyklose sūrių pagaminta 5,6 proc. mažiau, grietinėlės (9 proc. mažiau), jogurtų (3 proc. mažiau), sviesto (37 proc. mažiau). Daugiau buvo gaminama tik koncentruoto pieno (45 proc. daugiau) ir nugriebto pieno miltų (11 proc. daugiau). Eksportas lietuviškiems pieno gaminiams taip pat nebuvo palankus.

Per šių metų sausį, palyginti su pernykščiu sausiu, visų pagrindinių gaminių eksporto kiekiai sumažėjo. Minimu laikotarpiu sūrių eksportas susitraukė 27 proc., išrūgų baltymų koncentrato eksportuota 13 proc. mažiau, nugriebto pieno miltų – 14 proc. mažiau. Teigimus eksporto rezultatus rodė tik prekyba grietinėle (13 proc. daugiau) ir sutirštintu pienu (64 proc. daugiau). Olandijos pienininkų organizacijos „ZuivelNL“ vertimu, neapibrėžtumas ES pieno rinkoje artimiausiu laikotarpiu išliks. „Viena vertus, praėjus metams po Covid-19 pandemijos, perspektyva vėl atverti visuomenę daugelyje vietų lėtai, bet užtikrintai gerėja, o tai gali dar labiau skatinti paklausą.

Kita vertus, nuosaiki pieno gamybos raida Europoje neduoda pagrindo artimiausiu metu tikėtis didelio pasiūlos ir paklausos disbalanso. Vis dėlto sunku įvertinti, kaip visa tai galiausiai paveiks pieno kainų pokyčius ateinančiu laikotarpiu“, teigia „ZuivelNL“. Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje sausį pieno gamyba ūkiuose susitraukė 0,9 proc. Gamyba krito visose pagrindinėse pieno rinkose. Sūrių gamyba Bendrijoje sausį taip pat susitraukė 1 proc. , bet jų paklausa mažmeninėje rinkoje išliko teigiama. ES sūrių eksportuotojai taip susidūrė su tiekimo problemomis į trečiųjų šalių rinkas dėl Sueco kanalo savaitinės blokados kovo pabaigoje, kai ant seklumos užplaukė konteinerių laivas.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-21