Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-28

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Dažniausiai nustatomi pažeidimai, dėl kurių gali būti mažinamos išmokos, susidaryti skolos

Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama padėti ūkininkams išvengti sankcijų, dėl kurių mažinamos išmokos ar kartais tenka sugrąžinti gautą paramą, atkreipia dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus. Atlikus 2020 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų sankcijų analizę, išskiriamos 3 pagrindinės pažeidimų kategorijos. Kaip rodo šių metų duomenys, tie patys pažeidimai dažniausiai lėmė ir pareiškėjų skolų susidarymą.

Deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus svarbu tiksliai įbraižyti faktines laukų ribas ir teisingai nurodyti auginamą pasėlį. Netiksliai įbraižyti laukai – vienas dažniausiai paraiškose nustatomų neatitikimų, ir tai laikoma neteisingo deklaravimo atvejais. Pasibaigus deklaravimui ir nustačius deklaruotų duomenų paraiškose neatitikimus, pagal ES teisės aktus NMA šias paraiškas privalo vertinti iš naujo, o tai neretai gali lemti skolos susidarymą. Kaip rodo statistikos duomenys, dažniausiai skolos susidaro dėl kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų, gavus naują aerofotografinę nuotrauką (2021 m. 67 proc. visų skolų). Toliau pagal pritaikytų sankcijų už nustatytus pažeidimus sumą bei susidariusias skolas rikiuojasi žalinimo reikalavimų ir kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai.

Kada nustatomas neteisingas deklaravimas

Neteisingu deklaravimu laikomi atvejai, kai deklaruojant netiksliai įbraižomos laukų ribos, neišskiriami netinkami paramai plotai. Taip pat neteisingam deklaravimo pažeidimui priskiriami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrą randami nenušienauti laukai, neapsėtas pūdymas ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų.

Jei atnaujintoje aerofotografinėje nuotraukoje matoma, kad deklaruotiems plotams, už kuriuos buvo prašoma paramos, buvo priskirti pastatai, iškasti tvenkiniai, krūmai ar mišku apaugę laukai bei kiti paramai netinkami objektai, gali būti nustatytas pažeidimas. NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus eaerofotografinę žemės dangos nuotrauką, už šiuos deklaruotus plotus gali prireikti grąžinti gautą paramą. Su kontrolinių žemės ūkio sklypų neteisingo įbraižymo pavyzdžiais, kuriuose palyginamos skirtingais metais darytos aerofotografinės nuotraukos, galima susipažinti atmintinėje, kurią rasite čia.

Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. Pateikti valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančius rašytinius dokumentus NMA reikia šiais atvejais:

kai ūkininkas deklaruoja pirmą kartą;
kai ūkininkas praeitais metais neteikė paraiškos, o šiais metais paraišką teikia savarankiškai;
kai tą patį plotą deklaruoja keli ūkininkai;
kai įtariama, kad ūkininkas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą;
kai gaunamas sklypo savininko skundas;
kai įtariama, kad ūkininkas deklaruoja plotus neturėdamas valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (pvz., pavėluotai deklaruoti plotai);
kai įtariama, kad ūkininkas padidino deklaruotą plotą, siekdamas sudaryti sąlygas kitam ūkininkui, sumažinusiam deklaruotą plotą ir nepateikusiam nurodytų dokumentų, išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo ar paramos sumažinimo pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Pažymėtina, kad dokumentai turi būti pateikti per 20 darbo dienų nuo NMA prašymo pateikti nurodytus dokumentus gavimo dienos. Patariama nuomos ir panaudos sutartis įregistruoti registruose. Jei ūkininkai deklaruojamų laukų valdymo teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre ar Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, jiems valdymo teisę patvirtinančių dokumentų NMA teikti nereikia.

Preliminariais duomenimis, dėl neteisingo deklaravimo 2020 m. pareiškėjai iš viso prarado 1,91 mln. Eur išmokų.

Svarbu laikytis žalinimo reikalavimų

Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą. Nesilaikydamas nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo) ūkininkas gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos. 2021 m. skolos dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų sudaro 15 proc. visų pareiškėjų susidariusių skolų.

Siekiant išvengti sankcijų, svarbu prieš pateikiant paraišką pasitikrinti atitiktį EASV reikalavimams (paraiškos lentelėje „Duomenys apie pareiškėjo EASV“ nurodomas pareiškėjo deklaruotas EASV plotas ir reikalaujamas EASV plotas) – tai padės išvengti atvejų, kai paraiškoje deklaruojami pūdymo, azotą kaupiančių augalų pasėlių plotai, tačiau užmirštama pažymėti, kad šie laukai skiriami EASV įskaitai. Primintina, kad EASV įskaitai gali būti naudojami ne tik pūdymo, azotą kaupiančių augalų, posėlio, įsėlio ar trumpos rotacijos želdinių plotai, bet ir valdoje esantys kraštovaizdžio elementai (grioviai, palaukės, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros), kurie deklaruojant yra išskirti elektroniniame žemėlapyje. Pasėlių įvairinimo ir EASV reikalavimų laikytis padės NMA parengta 2021 m. žalinimo reikalavimų skaičiuoklė, kurią galite rasti čia.

Paminėtina, kad, deklaruojant EASV įskaitai žieminį posėlį, kitais metais nustačius deklaruoto žieminio posėlio vietoje auginamus tos pačios rūšies žieminius augalus, šis posėlio plotas jau nebelaikomas EASV elementu – tai reiškia, kad jis neatitiks žalinimo reikalavimų.

Dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,86 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 15 proc. visų skolų.

Dažniausi kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos.

2020 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo. Mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Nepriklausomai nuo datos, mėšlas negali būti skleidžiamas ir ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc. mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai.

Kitas dažnai pasitaikantis kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimas – iki lapkričio 15 d. neapsėtas arba neapsodintas juodasis pūdymas. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc. mažinamos visos ūkio išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai.

Kiti kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai: nesuženklinti nustatyta tvarka ir terminais galvijai, avys, ožkos ir kiaulės (kiaulės ženklinamos tik perkeliant); per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis viršijo 170 kg/ha; pareiškėjai, laikantys gyvulius įsirengę netinkamos talpos / netinkamai įrengtus tvartus, mėšlides, srutų kauptuvus ar tirštojo mėšlo rietuves prie tvarto.

Dėl kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,59 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 10 proc. visų skolų.

Vykdyti tęstinius įsipareigojimus

ES reglamente numatyti atvejai, kokiais kriterijais remiantis prašoma grąžinti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Įsipareigojimus prisiėmę ūkininkai juos turi vykdyti nenutrūkstamai. Jeigu, pavyzdžiui, pareiškėjas, prisiėmęs 5 metų įsipareigojimus pagal tam tikrą priemonės veiklą, ketvirtais įsipareigojimų metais netęsia jų vykdymo, paramą jis turi sugrąžinti už visus ankstesnius metus (kaip nustatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse). Primintina, kad šiemet pirmą kartą teikiantys paraišką pagal KPP priemones prisiima 3 metų įsipareigojimus, o siekiantys paramos už ekologinį ūkininkavimą prisiima 2 metų įsipareigojimus.

Pateikti laikomų gyvulių teisingus duomenis

Parama gali būti mokama tik už paraiškos teikimo metais paramos reikalavimus atitinkančius gyvulius. Pažeidimai gali būti nustatomi, kai pareiškėjas gyvulį išregistravo atgaline data (nustatomas faktas, kad paraiškos teikimo metais gyvulio, už kurį buvo prašoma paramos, jau nebuvo valdoje).

NMA siekia padėti ūkininkams

Atsižvelgiant į susidariusią pareiškėjams nepalankią situaciją, NMA visuomet stengiasi padėti pareiškėjui: išnagrinėjama konkreti situacija (dėl galimų force majeure aplinkybių), pareiškėjams suteikiama galimybė skolą grąžinti dalimis per tam tikrą laiką ar padengti būsimosiomis išmokomis.

Susidariusią skolą pareiškėjai gali grąžinti dalimis, iš anksto su NMA suderinę skolų grąžinimo planą. Šia galimybe 2020 m. pasinaudojo 57 pareiškėjai. Svarbu paminėti, kad ES reglamentas suteikia valstybei narei teisę nesiekti susigrąžinti iš paramos gavėjo sumos, neviršijančios 100 Eur (neįskaitant palūkanų). Taigi ūkininkai skolos iki 100 Eur (neįskaitant palūkanų) grąžinti neturi. Palūkanos skaičiuojamos po 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl skolos susigrąžinimo gavėjui išsiuntimo dienos.

Vadovaujantis teisės aktais, parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-28

Šlubam Pieno įstatymui ieško atramų

Pieno sektorius gyvena neapibrėžtomis teisinėmis sąlygomis, nes po pernykščio Konstitucinio Teismo sprendimo šlubas liko vadinamasis Pieno įstatymas. Problemų iškilo ir po teismo sprendimo, kuriuo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pralaimėjo bendrovei „Pieno žvaigždės“ dėl galimybės viešinti vidutines pieno supirkimo kainas. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo karštai diskutuota, kaip teisinėmis priemonėmis sustiprinti žemyn besiritantį pieno sektorių, kurio problemos daug kam aiškios, tačiau sprendimai vis nuklysta nuo esmės.

KRK Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (KVRPA) direktorius Šarūnas Celiešius pristatė, kaip jo vadovaujamai agentūrai pernai sekėsi įgyvendinti iš dalies veikiančio vadinamojo Pieno (Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo) įstatymo vykdomą kontrolę.

Priminsime, kad Pieno įstatymas buvo apskųstas Konstituciniam Teismui (KT), kuris 2020 m. pripažino, jog šis įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, todėl nuo praėjusių metų liepos liko galioti tik tam tikri straipsniai. Kitaip tariant, įstatymas liko šlubas. Pieno perdirbėjai įsipareigojo, kad laikysis formaliai nebegaliojančių šio įstatymo nuostatų.

Nors minėtas įstatymas galioja tik iš dalies, KVRPA išliko pareiga užtikrinti jame nustatytų nesąžiningų veiksmų priežiūrą. Tačiau po KT sprendimo ši viešoji įstaiga neteko įrankių pritaikyti sankcijas už nustatytus pažeidimus. „Vykdant priežiūrą esminis pokytis tai, kad nustačius Pieno įstatymo pažeidimą šiuo metu negalima pritaikyti ekonominių sankcijų, nes nebegalioja nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus“, – teigė Š.Celiešius.

Jis informavo, kad pernai buvo atliktos 64 patikros, iš kurių viena buvo neplaninė pagal gautą skundą. Nustatytas vienas pažeidimas, kai toje pačioje pieno pardavėjų grupėje tokiu pačiu būdu pristatant pieną buvo taikoma skirtinga žalio pieno supirkimo kaina. Pažeidimą nustatė, tačiau tikrintojai neturėjo galios pritaikyti sankcijų už nesąžiningus veiksmus.

Š.Celiešius pabrėžė, kad yra inicijuota galimybė pateikti skundą, taip pat ir anoniminį, dėl galimai nesąžiningų veiksmų. Anot jo, pernai buvo gauti 3 skundai, iš kurių du nepasitvirtino. O vienas buvo išnagrinėtas ir nustatyta, kad ūkio subjektas nesilaikė Pieno įstatymo nuostatų ir pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, neišmokėdamas priedo prie sutartyje numatytos bazinių pieno sudėties rodiklių pirkimo kainos. „Agentūra negalėjo pritaikyti sankcijų, tačiau situaciją pavyko išspręsti pieno gamintojo naudai, ir jam buvo kompensuotas patirtas nuostolis“, – aiškino KVRPA vadovas.

Orientuojasi į prevenciją

Š.Celiešius atkreipė dėmesį, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui KVRPA daugiau orientuojasi į kryžminius patikrinimus, kurių tikslas – sutikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų pateikiamų duomenų, dokumentų teisingumą. Nuo 2020-ųjų rugpjūčio tokių patikrinimų atlikta 430. Anot jo, tai duoda tam tikros naudos – bent prevenciškai užkerta kelią galimiems nesąžiningiems veiksmams perkant ir parduodant žalią pieną.

KVRPA direktorius taip pat padarė išvadą, kad nors minimas įstatymas veikia tik iš dalies, vykdoma priežiūra užkirto galimybę pieno pardavėjams ir pirkėjams vienašališkai nutraukti ar pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai prieš 30 dienų. Taip pat nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainą daugiau kaip 3 proc. punktais.

Tiesa, jis dar pabrėžė, kad tęsiant ūkio subjektų patikras toliau pastebimas skirtingas priedų ir nuoskaitų taikymas prie sutartyje numatytų bazinių pieno sudėties rodiklių kainų. Pieno gamintojai tokią sistemą jau seniai vadina spekuliacine, kuri esą leidžia manipuliuoti kainomis, ir prašo šiuo atžvilgiu padaryti tvarką.

Ar pagrįstai krito kainos?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius prašė paaiškinti, kodėl tikrintojai nenustatė pažeidimų, kai pernai balandį, palyginti su kovu, vidutinė pieno supirkimo kaina nukrito 9 proc. Juk reglamentuota, kad kai žalio pieno supirkimo kaina sumažinama daugiau kaip 3 proc., tai reikia pagrįsti.

„Sureguliuoti pieno kainas nėra mūsų funkcija. Aišku, nesąžininga veikla yra susijusi ir su kainomis. Sunku įvardinti, kodėl tas kainų kritimas turėjo atsispindėti mūsų veikloje. Sunku tai pakomentuoti“, – kalbėjo Š.Celiešius.

Pieno sektorius labai apleistas

Situaciją šlubu įstatymu paremtame pieno sektoriuje KRK narys Kęstutis Mažeika pavadino daugiau nei keista. „Nežinau, ar tai, ką pamatėme ir išgirdome, suteiks naudos ŽŪM ir mums, parlamentarams. Pieno žaliavos kainos nukrito 9 proc., o parduotuvėse pienas turbūt 15 proc. pabrango. Mes visi patenkinti, perkame. Bet kokias išvadas padarome matant, kaip Lietuvoje mažėja karvių? Ar tai niekam neįdomu? Situacija blogėja, nepaisant to, kad agentūra stebi ir kontroliuoja. Šis įstatymas neveikia, užregistruotas naujas projektas, bet ten irgi nekalbama apie prekybininkus, tik apie pieno gamintojo ir perdirbėjo santykius, tad pagerėjimo nesimato“, – rėžė parlamentaras.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius konstatavo, kad pieno sektorius ilgai buvo apleistas, čia susikaupė daug problemų. Jis pastebėjo, kad po KT nutarties dėl Pieno įstatymo nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų, nors laiko tam buvo. Dar priminė, kad ŽŪM po kelerių metų bylinėjimosi su bendrove „Pieno žvaigždės“ dėl to, ar galima viešai skelbti vidutines pieno supirkimo kainas, bylą pralaimėjo.

„Tai karštas klausimas. Manome, kad kainų viešinimas yra svarbus dalykas, tai turi išlikti. Seimo nariams pasiūlysime variantą, kokias korekcijas būtų galima daryti ir kaip skelbti pieno supirkimo kainas, nes tai yra bent minimali prevencija. Vieša informacija apie supirkimo kainas pirmiausia būtų kaip temperatūros pasimatavimas“, – palygino žemės ūkio viceministras.

Išgelbės investicijos?

Replikuodamas į K.Mažeikos pastebėjimą dėl prekybininkų galios maisto tiekimo grandinėje, P.Lukševičius išsakė nuomonę, kad laisvos rinkos sąlygomis tramdyti prekybininkus reglamentuojant kainas būtų sudėtinga. „Klausimas, ar tai būtų įstatymiška. Iš principo reikėtų kalbėti apie tam tikrą perdirbėjų ir prekybininkų įsipareigojimą, ypač turint omeny tai, kad dabar į pieno sektorių ateis pakankamai didelės investicijos“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras.

K.Mažeika įplieskė dar ugnies: „Ūkininkui, kuris už pieną gauna centus, pikta matyti, kiek parduotuvėse kainuoja pieno produktai. Nereikia čia vaidinti didelių politikų ir sakyti, kad kažkas kažko anksčiau nepadarė. Tai jūs padarykite, o mes, komiteto nariai, kartu su pirmininku, padėsime.“

Po tokios replikos į parlamentarą strėles nukreipė KRK narys Andrius Vyšniauskas, palinkėjęs kolegai įdėmiau įsiklausyti, kokią didžiulę investicinę programą, skirtą pieno sektoriui, pristatė ŽŪM. „Tai investicijos į pieno gamybą, perdirbimą ir kt. Jos tam, kad spręstume pieno kiekio ir kokybės klausimą, nes dėl nepakankamos kokybės yra mažesnės supirkimo kainos. Kitas sprendimas bus Seime svarstant Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektą dėl pieno supirkimo kainų viešinimo. Vieša informacija apie kainas yra viena pagrindinių rinkos ekonomikos sąlygų, kad pieno gamintojai ir perdirbėjai galėtų normaliai derėtis“, – kalbėjo seimūnas.

K.Mažeika neliko skolingas ir pasiūlė A.Vyšniauskui nuvažiuoti į kaimą bei pamatyti bent vieną darbų etapą – žolės pjovimą ir vartymą, kad galėtų giliau diskutuoti apie žemės ūkį. „Tikrai atidžiai klausiau, kaip žemės ūkio ministras pristatė priemonių planą. Nemanau, kad situaciją išspręs pieno ūkio plėtrai numatyti pinigai, už kuriuos galbūt galima pastatyti 4 pieno fermas. Būkime realistai“, – žadamų investicijų mastą įvertino parlamentaras.

Pasigenda politinės valios

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis perspėjo, kad investicijos į pieno ūkį neturės įtakos supirkimo kainoms. „Lisabonos sutartyje parašyta, kad kainų reguliavimas yra galimas, jeigu to reikia. Šiandien matome, kad pas mus yra tokia būtinybė. Pieno supirkimas mažėja, supirkimo kainos apie 10 metų beveik nesikeičia. Jeigu į įstatymo nuostatas neįtrauksime prekybininkų, niekas nesikeis. Jie tik prekiauja, bet pasiima daugiau nei tie, kurie augina gyvulius, gamina ir perdirba pieną. Todėl gamybininkai su perdirbėjais gali pešiotis, bet kainų klausimo tai neišspręs. Čia reikalinga gilesnė analizė ir platesnis sprendimas, bet viena ŽŪM to nepadarys. Būtina politinė valia, jeigu norime bent sustabdyti gyvulių ir pieno gamybos mažėjimą. O tai darbo vietos, kaimo gyvybingumas ir regionų plėtra“, – konstatavo žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas.

Naujas teisinis reguliavimas

Seime registruotame Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbimui, derybines galias ir didinti pieno rinkos skaidrumą, yra tikslinga nustatyti, jog informacija apie žalio pieno pirkimo–pardavimo kainas turi būti renkama ir viešinama. Tai padėtų žalio pieno pardavėjams, kurių derybinės galios yra ženkliai silpnesnės negu žalio pieno pirkėjų, priimti racionalesnius sprendimus rinkoje.

Projekte siūloma skelbti vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną pieno pirkėją, jas išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą (žalias pienas pristatomas į supirkimo punktą; paimamas tiesiogiai iš ūkio; pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) ir (ar) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkamo žalio pieno kiekį.

Projekte numatyta, kad tokią informaciją rinktų ir viešintų valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o žemės ūkio ministras patvirtintų informacijos rinkimo, naudojimo ir viešinimo tvarką.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-27

Ūkininkai irgi gali investuoti į žaliąją energetiką

Saulės ir vėjo elektrines įsirengti ketinančios įmonės ir ūkininkai netrukus ir vėl galės pasinaudoti valstybės parama. Jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų. Ką dar reikėtų žinoti, siekiant investuoti į žaliąją energetiką?

Žaliąją elektros energiją Lietuvos verslai renkasi vis dažniau – per pastaruosius metus susidomėjimas saulės jėgainėmis yra išaugęs keletą kartų ir toliau neslopsta. Bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės jėgainių pardavimų projektų vadovas Aurimas Eskis teigia, kad tam įtaką daro ir siekis prisidėti prie tvarumo skatinimo, viešai institucijų skelbiama informacija, žinutės apie ES žaliąjį kursą. Be to, palyginti su ankstesniais metais, jėgainių įranga yra atpigusi, o jų atsipirkimą greitina valstybės parama.

Artimiausiu metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvies verslą teikti paraiškas atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti. Neabejojama, kad konkurencija bus nemenka – ankstesnio kvietimo metu finansavimą gavo mažiau nei trečdalis teigiamai įvertintų projektų, be to, pareiškėjų skaičių gali išauginti tam tikri sąlygų palengvinimai. „Būsimame kvietime teikti paraiškas numatytas palengvinimas, susijęs su pastatais, ant kurių ketinama įrengti saulės jėgainę. Anksčiau galiojo sąlyga, kad jėgainę galima statyti tik ant administracinių arba pramonės, gamybos pastatų stogų. Šio punkto neliks, o jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų – svarbiausia, kad jie būtų įmonei priklausantis turtas“, – sako A. Eskis. Tikėtina, kad šis palengvinimas pritrauks dar daugiau norinčiųjų investuoti į saulės energetiką.

Statyti jėgainę ar įsigyti dalį parko?

Saulės jėgaines ketinantiems įsirengti verslams patariama dar iki kvietimo teikti paraiškas atlikti namų darbus. Svarbiausia įsivertinti, ar turima pakankamai stogo ploto, ar jėgainei tinka sklypas šalia pastato – efektyviausia jėgainę statyti ten, kur elektros energija bus vartojama. Jei stogas ar sklypas saulės elektrinei įrengti netinka, tada tinkamesnė alternatyva yra dalies nutolusio saulės parko įsigijimas. „Ne mažiau svarbūs ir kai kurie techniniai niuansai, pavyzdžiui, elektros įvado galingumas – planuojamos saulės jėgainės galia negali būti didesnė nei įvado. Optimaliai jėgainės galiai parinkti būtina įsivertinti metinį elektros energijos suvartojimą, taip pat atkreipti dėmesį, kada elektros energijos suvartojama daugiausiai – jei dienos metu, jėgainės atsiperkamumas bus pakankamai greitas“, – komentuoja A. Eskis.

Tinkamiausias laikas ruošti paraiškai – dabar

2020-ųjų pabaigoje APVA paskelbus kvietimą teikti paraiškas mažos galios saulės ir vėjo jėgainių įrengimo finansavimui gauti sulaukta 215 paraiškų. Iš jų teigiamai įvertintos 126, o finansavimas skirtas 37 projektams (bendra paramos suma – beveik 10 mln. eurų). Didžioji dalis paraiškų būna netenkinamos dėl dokumentacijos trūkumų. Į dokumentų rinkimą, jų išdavimo terminus reikėtų atkreipti dėmesį jau planuojant paraiškos pateikimo laiką. „Teikiant paraišką reikalaujama priduoti ne mažiau kaip 60 proc. dokumentų, likusieji turi būti pateikiami iki vėlesnio nustatyto termino. Dažnai būtent ir nespėjama susirinkti trūkstamų dokumentų, nes neįvertinami jų išdavimo terminai“, – aiškina A. Eskis.

Pavyzdžiui, VERT pažymos gavimo procesas užtrunka apie mėnesį, dar maždaug poros savaičių prireikia ESO išankstinėms ir prisijungimo sąlygoms gauti. Jei dokumentų nespėjama gauti laiku, paraiška atmetama. Tad pradėti ruoštis paraiškos teikimui reikėtų iš karto, nelaukiant paskutinės minutės. Kita priežastis, dėl kurios paraiškos neretai būna netenkinamos – jas teikiančios įmonės neatitinka kvietime nurodytų reikalavimų ir kriterijų. Pasitaiko, kad negaunamas savivaldybės pritarimas dėl jėgainės statybos, taip pat ESO nesuteikia leidimo pajungti jėgainę dėl būtinybės rekonstruoti elektros tinklus. Problemų gali kilti, kai pastatas ar sklypas priklauso keliems dalininkams arba įmonė yra skolinga „Sodrai“. Didėja saulės elektrines norinčių įsirengti ūkininkų skaičius „Ūkininkai paprastai turi tinkamus pastatus ir sklypus, tiesiog anksčiau jiems nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti valstybės parama, praėjusių metų pabaigos kvietimas buvo pirmoji tokia proga.

Paraiškų iš jų gauta kur kas daugiau, nei suplanuota skirti finansavimo, o iš jėgainėmis besidominčių ūkininkų dažnai tenka išgirsti viltį, kad jiems skirta paramos dalis kitų kvietimų metu bus padidinta“, – sako A. Eskis. Jo teigimu, labiausiai verslą domina jėgainių įrengimo kainos ir jų atsiperkamumo terminai. Pasinaudojant parama jų atsipirkimo galima tikėtis per 4-5 metus, perkant iš nutolusio saulės parko – per 7-8 metus. Tapti energijos gamintojomis įmones skatina ir brangstanti elektra.

„Elektros kaina – svarbiausias faktorius vertinant jėgainių atsiperkamumą. Jei pernai elektra rinkoje pigo, šiais metais matome priešingą vaizdą – kaina kyla. Be to, įvertinus brangstančias žaliavas bei didėjantį spaudimą elektros iš tradicinių šaltinių gamintojams dėl anglies dvideginio išmetimo, sunkiai tikėtina, kad artimiausiu metu elektros kainų rodyklė pasuks į priešingą pusę. Visa tai skatina verslą peržiūrėti investicijų portfelį ir patiems gaminti elektrą“, – sako A. Eskis. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad Lietuvoje atsinaujinančių energetikos išteklių dalis elektros suvartojime 2050 m. sudarytų 100 proc.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-28

Atliekų utilizavimas kitaip

Tvaraus ūkininkavimo ir aplinkos tausojimo sąlygomis svarbu, ne tik kaip auginame ir suvartojame žemės ūkio produktus, tačiau ir tai, kaip utilizuojame jų atliekas. Daug kartų esame girdėję apie šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) sterilizavimą aukštoje temperatūroje, iš jų gaminamus baltymus, riebalus ir kitus produktus bei toli sklindančius nemalonius kvapus. Galbūt kiek mažiau mums girdėtas kitas – organinių atliekų pūdymo anaerobinėmis sąlygomis – būdas, prisidedantis prie žiedinės ekonomikos vystymo.

Tarptautinei atsinaujinančios energetikos įmonei „Green Genius“ priklausančios UAB „Tvari energija“ Žaliavų skyriaus vadovas Egidijus Zaida „Ūkininko patarėjui“ papasakojo apie saugų, ekonomišką, patogų ir tvarų atliekų utilizavimo būdą, kurį kiekvienas ūkininkas gali lengvai pasirinkti.

Kas perdirbama

ŠGP – tai ūkiuose kritę gyvūnai, ant kelių, laukuose ir miškuose aptikti nugaišę laukiniai gyvūnai, skerdyklose susikaupusios atliekos, gaišenos, atvežtos iš veterinarijos klinikų bei gyvūnų prieglaudų.

Tarptautinei atsinaujinančios energetikos įmonei „Green Genius“ priklausančiose biodujų jėgainėse iš organinių žemės ūkyje ir maisto pramonėje susidarančių atliekų, tokių kaip ŠGP, grūdai, daržovės, nekondiciniai maisto gaminiai ir kt., yra išgaunamos biodujos. Po šio proceso likusias organines medžiagas galima naudoti kaip ekologišką trąšą žemės ūkyje. Biodujų energetika yra laikoma viena pažangiausių ir perspektyviausių atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių, kuri daugelyje Europos valstybių yra aktyviai plėtojama. Lietuvoje taip pat įrengiama vis daugiau biodujų jėgainių, iš organinių žemės ūkio, maisto pramonės ar išrūšiuotų komunalinių atliekų gaminančių švarią energiją ir trąšas.

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančioje įmonėje perdirbta 6 tūkst. t ŠGP, tačiau, bendrovės atstovo teigimu, turimi pajėgumai leistų perdirbti ir daugiau nei 10 tūkst. t. Tad ūkininkai kviečiami jų turimas atliekas utilizuoti „Tvarioje energijoje“.

Perdirbimo metodas

Kadangi ne visi skaitytojai yra girdėję apie atliekų utilizavimą anaerobiniu metodu, paprašėme, kad pašnekovas visa tai apibūdintų paprastais žodžiais.

„Visos į biodujų jėgaines patenkančios žaliavos yra susmulkinamos iki reikiamos konsistencijos ir pūdomos specialiose talpyklose anaerobiniu būdu. Šio proceso metu mikroorganizmai suskaido organines medžiagas, procese nedalyvaujant deguoniui. Tokiu būdu užtikrinama, kad irimo metu į aplinką neišsiskirtų metano dujų. Visi procesai vyksta automatizuotai, uždarose ir sandariose talpyklose“, – pasakojo E. Zaida.

Biodujų jėgainėse susidarę produktai niekur nedingsta – jie panaudojami energetikoje ir žemės ūkyje. „Jėgainėse išgautas biodujas kogeneracinis variklis paverčia šilumos ir elektros energija, kuri keliauja gyventojams ir verslo įmonėms. Biodujų gamybos procese susiformuoja organinės trąšos, ūkininkai jas terpia į žemę ir didina grūdinių kultūrų kokybę. Organinės trąšos padeda susidaryti humuso sluoksniui, kuris didina dirvožemio derlingumą. Taip užtikrinamas žiedinės ekonomikos principas, kuris mūsų 11 biodujų jėgainių Lietuvoje valdančiai įmonei yra labai svarbus“, – sakė Žaliavų skyriaus vadovas.

Tausoja aplinką

Kuo atliekų vertimo į biodujas metodas pažangesnis ir priimtinesnis visuomenei bei aplinkai?

Kadangi „Green Genius“ jėgainėse sunaudojamos atliekos, tausojami ištekliai ir kuriamas teigiamas poveikis aplinkai, biodujų jėgainė yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Kaip žinoma, neigiamą poveikį aplinkai sukuria ozono sluoksnį ardančios metano dujos, kurios į atmosferą išsiskiria visoms organinėms medžiagoms tiesiog pūvant laukuose, sąvartynuose ar panašiai. Tvariai tvarkant šias atliekas sumažinami deginimo procesai, kurių metu išsiskiria didžiausią neigiamą poveikį klimato kaitai darančios CO2 dujos. Prie klimato kaitos stabdymo norintys prisidėti ūkininkai kviečiami susipažinti su šia galimybe ir ją išbandyti „Tvarioje energijoje“.

Pasak „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, jų bendrovė stengiasi, kad technologiniai procesai nedarytų įtakos aplinkinių žmonių gyvenimo kokybei.

„Labai svarbu suprasti, kad atliekas deginant arba pūdant atvirose erdvėse į aplinką išsiskiria dujos, kurios prisideda prie klimato kaitos. Tačiau to galima išvengti, tiek gyvulinės kilmės, tiek bioskaidžias atliekas tvarkant tvariai. UAB „Tvari energija“ valdomoje jėgainėje visi vykstantys procesai, pradedant žaliavų iškrovimu, vyksta uždarose erdvėse, kuriose yra itin stipri oro trauka. Jėgainėje įrengti kompleksiniai oro valymo įrenginiai bei biofiltrai. Įmonei rūpi šalia jos valdomų jėgainių įsikūrę kaimynai ir šalia gyvenančios bendruomenės. Stengiamės su jais palaikyti santykius, išklausyti, atsakyti ir apie visus veiksmus informuoti. Nuolat investuojame į jėgainės ir bendruomenės aplinką, ją geriname“, – sakė įmonės atstovas.

Kaip ir kur kreiptis?

Kaip jau minėjome, per metus Lietuvoje veikiančiose jėgainėse perdirbama 6 tūkst. t ŠGP, tačiau pajėgumai – kone dvigubai didesni. Taigi ūkininkai, kiti ŠGP ir kitų atliekų turėtojai visada gali kreiptis į UAB „Tvari energija“. Rinktis tvarų atliekų utilizavimo būdą ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo labai paprasta. Tam nereikia jokių sutarčių – pakanka paskambinti telefonu arba turimas atliekas registruoti internetu ir užsisakyti utilizavimo paslaugą.

„Lietuvoje iš viso turime 11 biodujų jėgainių. Jose perdirbame ŠGP, grūdus, daržoves, žolę, nekondicinius maisto gaminius, pasibaigusio galiojimo produktus ir kitas medžiagas, taip prisidėdami prie atliekų tvarkymo problemos sprendimo. Kiekvienas su mumis susisiekęs ŠGP turėtojas yra registruojamas. Atsakingas darbuotojas susisiekia ir detaliai informuoja apie numatomą atvykimo laiką. Įmonė turi savo specialiai ŠGP pervežti skirtą transportą. Kvalifikuoti vairuotojai atvyksta per numatytą laiką, pasveria surenkamą kiekį ir išrašo važtaraštį“, – informavo E. Zaida.

Bendrovė bendradarbiauja su ūkininkais, savivaldybėmis, maitinimo įstaigomis bei mažmeninės prekybos bendrovėmis.

ŠGP tvarkymo paslauga yra visiškai arba iš dalies kompensuojama valstybės lėšomis. Jei klientui valstybės kompensacija nepriklauso, kaina kiekvienu atveju skaičiuojama individualiai.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Juozas SKRIPKAUSKAS, 2021-05-27

Pieno, mėsos, kiaušinių gamyba Ukrainoje menksta

Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, mėsos gamyba šalyje sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 3,6 proc., pieno – 5,2 proc., kiaušinių – 13,8 procento.

Per keturis šių metų mėnesius perdirbėjams priduota 1,12 mln. tonų gyvojo svorio mėsos, supirkta 2,52 mln. tonų žaliavinio pieno, surinkta 4,58 mlrd. kiaušinių. Stambių raguočių šalyje per metus iki šio mėnesio pradžios sumažėjo 6,5 proc. iki 3,21 mln., iš jų karvių – 5,8 proc. iki 1,67 milijono.

Kiaulių padaugėjo 2,4 proc. iki 5,88 mln., o smulkių raguočių ir naminių paukščių – sumažėjo atitinkamai 5,3 proc. iki 1,39 mln. ir 6 proc. iki 195,3 milijono. Vyriausybės prognozėmis, šiemet kiaulienos gamyba šalyje gali sumenkti 3,1 proc., jautienos – 6 proc., paukštienos – 0,1 proc., pieno – 4,2 proc., kiaušinių – 4,3 procento. 2020-aisiais Ukraina mėsos gamybą sumažino 1,1 proc., pieno – 4,2 proc., kiaušinių – 2,9 procento.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-27

Pakirto piktnaudžiavimo šaknis

Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje tik įgauna pagreitį. Mat ekologiniai plotai šalyje sudaro vos 7 proc. žemės ūkio naudmenų. Ne visi ekologiniai ūkiai sustiprėję. Nemažai jų savininkų abejoja, ar verta toliau ekologiškai ūkininkauti, kai parama – maža, o reikalavimai – griežti ir nuolat keičiami. Kita vertus, nepaisant, kad vietinių ekologiškų produktų paklausa šalyje didėja, į ekologinių ūkių pusę skrieja nemažai kritikos strėlių.

Netyla kalbos, neva daugelis ūkininkų deklaruoja ekologinius plotus vien todėl, kad gautų paramos pinigų. Tačiau tai, ką šiuose plotuose pasėja ar pasodina, vasaros pabaigoje ar rudenį užaria – derliaus nenuima, nelabai kam rūpi. Kam jiems vargti ir išlaidauti nuimant prastą derlių, jei išmokomis sotūs? Neva jie nė nesistengia įgyti ekologinio ūkininkavimo žinių, priemonių, kad užaugintų gerą derlių. Dažnai tik dėl akių ko nors retai pasėja ar pasodina, norėdami sudaryti ekologinio lauko įspūdį. Pavyzdžiui, į hektarą išberia saujelę moliūgų sėklų arba kelis rugių grūdus. Kiek tiesos tokiose kalbose?

„Negirdėjau, kad kas nors specialiai užartų tai, ką augino ekologiškai. Mes, ūkininkai, turime reikalą su gamta. Todėl visko atsitinka: ir pupos dėl sausros nesudygsta, ir rapsai neperžiemoja arba derlių sunaikina liūtys. Tokiais atvejais tenka jį užarti“, – „Ūkininko patarėjui“ sako Ukmergės r. ekologinio ūkio savininkas, patyręs agronomas Valentinas Genys.

„Žmogui kartais neapsimoka nuimti krušos ar sausros, kitų gamtos stichijų nuniokoto derliaus, todėl jį užaria arba kultivuoja“, – panašiai kalba viešosios įmonės „Ekoagros“ II sertifikavimo skyriaus vadovas Timas Trubila. Pasak jo, nebeliko ekologinių ūkių savininkų, kurie užartų ar kultivuotų gamtos stichijos išvengusį derlių.

Sugriežtino taisykles

Anot T. Trubilos, kai Lietuvoje buvo pradėtos mokėti išmokos už ekologinį ūkininkavimą, iš tiesų keliasdešimt ūkininkų puolė deklaruoti ekologinius plotus, norėdami pasiimti išmokas, tačiau nė neketindami ką nors sąžiningai auginti. Pavyzdžiui, išmokos už ekologinius grūdinių kultūrų plotus tuomet buvo didelės – apie 1000–1400 Lt/ha (347–405 Eur/ha). „Būdavo, ūkininkas nukulia grikius. Kitą pavasarį jis mato, kad tame lauke sudygo sėkla, kuri pernai išsibarstė kuliant, – ir vėl deklaruoja ekologinį grikių plotą. Anuomet ūkininkas „ekologas“ galėjo piktnaudžiauti, hektare pasėdamas 50–100 kg grūdų, kai reikia pasėti 250 kg, kad javai būtų reikiamo tankumo“, – aiškina T. Trubila.

Esą tokių gudručių gretos ėmė retėti, sumažinus išmokas. Iš esmės situacija pasikeitė apie 2010–2012 metus, kai Žemės ūkio ministerija sugriežtino ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Nuo to laiko „Ekoagros“ specialistai ekologiniuose ūkiuose tikrina, koks yra auginamų kultūrų tankumas ir vidutinis derlius. Jei nustatoma pažeidimų, ūkininkai netenka išmokų.

Patys prisiprašė

„Griežtesnių reikalavimų prisiprašė patys ūkininkai, nes piktnaudžiavo“, – teigia T. Trubila ir patikslina, jog ekologinėms grūdinėms kultūroms šįmet neliko tankumo reikalavimo. Pastaraisiais metais, tikrinant, kaip auginami ekologiški javai, rapsai, grikiai, kanapės, buvo skaičiuojama, kiek šių gyvybingų augalų yra kvadratiniame metre. Jei būdavo mažiau, nei turi būti, laikyta ekologinio ūkininkavimo pažeidimu. Tad ūkininkas išmokų negaudavo.

Jau ketverius penkerius metus ekologinių ūkių savininkai, nepriklausomai nuo to, ką augina, privalo iki einamųjų metų atsiųsti užpildytas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo lenteles. Trečiojoje šio žurnalo lentelėje reikia nurodyti, kiek gauta derliaus, kaip jis panaudotas, kiek liko nepanaudoto. „Pagal šiuos duomenis skaičiuojame, ar ūkyje pasiektas reikiamas derlingumas“, – aiškina T. Trubila ir patikina, jog „Ekoagros“ tikrintojai vieną kartą patikrina visus ekologinius javinių augalų laukus. Esą, net jei pro juos važiuoja pavasarį ar vasarą, kai augalai dar tik stybsta ar nesubrendę, net vizualiai matyti, koks bus derlingumas. Jei tikrintojas, atvykęs į ūkį rudenį ar žiemą, neras tiek derliaus, kiek ūkininkas toje lentelėje nurodė užauginęs, jis pareikalaus grūdų pardavimo įrodymų – sąskaitų, kvitų, sutarčių ir pan.

Daržoves fotografuoja

Tankumo reikalavimas liko deklaruotiems ekologiniams žemės plotams, kuriuose auginamos daržovės, taip pat sodams, uogynams. Pavyzdžiui, tikrinant, kokio tankumo yra auginamos daržovės, išmatuojamas tarpueilių plotis ir eilės ilgis, suskaičiuojama, kiek gyvybingų augalų stypso keturiose lysvėse. Šiuos duomenis įvedus į formulę, sužinomas auginamų daržovių tankumas. Jei ūkininkas nesutinka, kad per retai auga jo daržovės, tikrintojas jas nufotografuoja.

„Visko būdavo daržovių laukuose. Pavyzdžiui, ūkininkas hektare ekologiškai augindavo penkis moliūgus ir norėjo išmokų. Dabar išmokų už tokį ūkininkavimą tikrai negaus“, – tvirtina T. Trubila. Esą šįmet dar labiau sugriežtėjo reikalavimai daržovių augintojams. Nuo šiol jie privalės tam tikru laiku nufotografuoti auginamų daržovių lysves, laukus ir nuotraukas nusiųsti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ji pagal nuotraukas ir „Ekoagros“ pateiktus sertifikavimo duomenis sprendžia, ar ekologinių ūkių savininkams mokėtinos išmokos.

Tikrintojas, spręsdamas, ar tinkamo tankumo yra ekologiniai sodai, uogynai, taip pat naudojasi formule. Į ją suvedęs vaismedžių ar krūmų tarpueilių ilgį bei kiek keturiose eilėse yra šių augalų, gauna atsakymą. T. Trubila pabrėžia, jog ekologinio ūkininkavimo tikslas – aplinkosauginis. Todėl iš ekologiškai ūkininkaujančiųjų nereikalaujama būtinai į rinką tiekti produkcijos.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ, 2021-05-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos