Žemės ūkio naujienos: 2021-06-30

Tobulins žuvininkystės kontrolę

Europos Komisija siekia patobulinti ES žuvininkystės kontrolės sistemą, todėl ruošiasi peržiūrėti su ja susijusius reglamentus. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, labai svarbu, kad jų nuostatos būtų aiškios, vienodai traktuojamos visoje ES ir nekurtų nereikalingos administracinės naštos. Derybose mūsų šalis sieks, kad būtų išlaikytas nuotolinio elektroninio žvejybos stebėjimo priemonių naudojimo balansas, taip pat mėgėjų žvejybos kontrolės reikalavimų nuoseklumas.

Taryboje pristatytas ir komunikatas dėl bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo bei 2022 metų žvejybos galimybių. Ministras K. Navickas akcentavo blogėjančią Baltijos jūros išteklių būklę ir paragino ieškoti būdų, kaip išvengti pernelyg didelių žvejybos galimybių svyravimų, kurie neigiamai veikia ir verslą, ir jūrų ekosistemas. „Žvejyba nėra vienintelis blogos žuvų išteklių situacijos Baltijos jūroje veiksnys. Bendromis jėgomis turime ieškoti pusiausvyros tarp aplinkosaugos ir socialinio – ekonominio žvejybos aspekto“, – pabrėžė ministras.

Dėmesys – bitėms ir augalų apsaugos produktams

Taryboje žemės ūkio ministrai aptarė priemones, kurios galėtų sėkmingai prisidėti prie Žaliojo kurso įgyvendinimo. Viena iš tokių galimybių yra biologinės kontrolės priemonės, galinčios padėti mažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą. Tačiau tokioms priemonėms tiekti ir naudoti Europos Sąjungoje reikalingi vieningi kriterijai.

Europos Komisija, susirūpinusi dėl medunešių bičių populiacijos mažėjimo, siūlo ES lygiu nustatyti konkretų bičių apsaugos tikslą. „Pritariame šiai idėjai. Bičių vaidmuo labai svarbus ne tik žemės ūkiui, bet ir bioįvairovei. Reikia tinkamo balanso – turi būti užtikrinta geresnė bičių apsauga ir tausus augalų apsaugos produktų naudojimas“, – teigė K. Navickas. Jo nuomone, siekiant apsaugoti bites, svarbu užtikrinti ne vien tik pakankamą saugių augalų apsaugos produktų pasirinkimą. Reikia skatinti tyrimus, suteikiančius informacijos ne tik apie pesticidų poveikį augalų kenkėjams, bet ir bičių populiacijai.

Prašė atidžiai stebėti padėtį rinkose

Ministrai, išklausę Europos Komisijos pranešimo apie tendencijas žemės ūkio rinkose, pasidalijo ir savo įžvalgomis. „Teigiami pokyčiai kai kuriose rinkose suteikia šiek tiek optimizmo, tačiau negalime prarasti budrumo“, – įspėjo ministras K. Navickas. Lietuvoje neramina aukštos pašarų kainos, mažėjanti pieno gamyba, afrikinio kiaulių maro grėsmė. Sektoriai dar tik pradeda atsigauti po COVID-19 pandemijos suvaržymų. Ministras paprašė Europos Komisijos ir toliau atidžiai stebėti padėtį rinkose, o prireikus – nedelsiant aktyvuoti reikalingas ES rinkos reguliavimo priemones.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-29

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas pabrėžia, kad pratinti vaikus nuo mažens sveikai maitintis yra nepaprastai svarbu, nes tai gali lemti ir jų mitybos įpročius ateityje.

„Prie sveikatai palankaus maisto nuo vaikystės pratę žmonės vėliau daugiau dėmesio skiria kokybiškai mitybai, vertina vietinius maisto produktus. Tai svarbu ne tik šalies ekonomikai, bet ir bendruomeniškumo jausmui ugdyti. Savivaldybės, vykdančios viešuosius maisto pirkimus ir perkančios vietinius produktus, ne tik investuoja į vaikų ateitį ir sveikatą, bet ir palaiko regionų gyvybingumą, kaimą ir žemdirbius“, – sako D. Rybakovas.

Iš viso 45 paraiškas pateikusias ugdymo įstaigas lanko 7200 vaikų, o vieno jų maitinimui papildomai skiriama nuo 17 iki 20 eurų paramos per mėnesį. Iš paramos lėšų padengiamas kainų skirtumas, susidarantis vietoje įprastinių maisto produktų vaikų maitinimui naudojant pagal kokybės sistemas pagamintus produktus.

Vaikai turėtų gauti mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, kiaušinių, grūdų produktų, duonos bei pyrago gaminių, aliejaus ir riebalų, vaisių ir jų produktų, daržovių ir jų produktų, uogų ir jų produktų, kitų (medaus, žuvies ir kt.) produktų.

Ekologiški ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti maisto produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio. Tuomet parama vienam vaikui per mėnesį siekia 17 eurų per mėnesį.

Jeigu tokie pat maisto produktai vaikų racione sudaro ne mažiau kaip 60 proc., tuomet parama – 20 eurų per mėnesį.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas. Todėl pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūrusi ugdymo įstaiga, arba kaimyninėse savivaldybėse.

Labiausiai parama vaikams maitinti pagal kokybės sistemas pagamintu maistu susidomėjo vaikų darželiai Šiaulių mieste (14), Panevėžio rajone (10), Ukmergės mieste (7), taip pat Klaipėdos rajone, Druskininkuose, Biržuose, Lazdijuose, Jurbarke, Vilniuje, Kauno rajone.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-29

Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus deklaruoti buvo galima iki birželio 7 d., pavėluotai paraiškos dar priimamos iki liepos 2 d. (dėl COVID-19 pandemijos vėlavimo sankcijos nebus taikoms). Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias KPP priemones, taip pat ir priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

Iki liepos 2 d. ūkininkai dar gali apsispręsti dalyvauti vienoje iš priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų:

„Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – kompensacinė išmoka siekia 101 Eur už ha;
„Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur už ha;
„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur už ha;
„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur už ha;
„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur už ha;
„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“:

– „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur už ha;
– „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur už ha;

„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur už ha;
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“:

– išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha;
– nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha;

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas – 232 Eur už ha;
„Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur už ha;
„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur už ha;
„Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur už ha.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-29

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) anksčiau informavo, jog bendra pareiškėjų, norinčių pakeisti kaime esančio gyvenamojo namo stogą nauja, prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 2,1 mln. Eur, t. y. 400 tūkst. Eur daugiau nei šiam paraiškų rinkimui buvo skirta – 1 713 921 Eur paramos lėšų.

NMA specialistams atlikus pirminį paraiškų vertinimą, prioritetinėje eilėje atsidūrė 1 621 paraiškos. Iš jų, įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams ir suteikus atitinkamą balų skaičių, paramos visiškai pakanka 828 paraiškoms, surinkusioms 50–100 atrankos balų – joms numatyta išskirstyti 1 126 180 Eur.

Vadovaujantis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, buvo atliktas papildomas paraiškų vertinimas pagal tuos pačius atrankos kriterijus, jų eiliškumą taikant mažėjančios svarbos tvarka pagal 5, 3, 2, 1 atrankos kriterijus. Po šio vertinimo paaiškėjo, jog paramos lėšų visiškai pakanka dar 78 paraiškoms, surinkusioms 40 atrankos balų, atitikusioms 5 atrankos kriterijų (pareiškėjas turi mažametį vaiką (-ų) iki 12 metų, gyvenantį (-ių) kartu su pareiškėju) ir 3 atrankos kriterijų (pareiškėjas turi daugiavaikę šeimą, vaikai gyvena su pareiškėju).

Paraiškoms, surinkusioms 40 atrankos balų ir atitikusioms 2 atrankos kriterijų (investuojama į gyvenamąjį namą, kuriame gyvenamąją vietą paraiškos pateikimo dieną deklaruoja bent vienas asmuo, kuris turi negalią (pripažintas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis), yra nedarbingas (pripažintas 0–55 proc. darbingumas), yra sulaukęs pensinio amžiaus ir (arba) gauna senatvės pensiją), paramos lėšų pakako iš dalies – tokių paraiškų yra 465. Dėl šiems projektams įgyvendinti reikalingų papildomų lėšų skyrimo NMA, vadovaudamasi KPP administravimo taisyklėmis, kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo ar neskyrimo.

Paraiškoms, surinkusioms 40 atrankos balų ir atitikusioms 1 atrankos kriterijų (pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje nepertraukiamai vykdo profesinę ir (ar) ekonominę veiklą) bei paraiškoms, surinkusioms 30 atrankos balų, paramos lėšų nepakako. Iš viso pareiškėjų, netekusių galimybės gauti paramą, yra 250.

Su paraiškų pagal KPP veiklą „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ pirmumo eile galite susipažinti čia.

Primintina, jog parama pagal KPP veiklos sritį skiriama kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniam asmeniui, asbestinei stogo dangai pakeisti kita aplinkai nekenksminga stogo danga. Vienam paramos gavėjui gali būti skirta iki 2 000 Eur su PVM paramos, finansuojant iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-29

Spragos skiriant paramą

Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė apie mūsų dirvožemio kokybę kalba sunerimusi: Lietuvoje jau kurį laiką stebimas dirvožemio būklės prastėjimas, nerimą kelia nuosekliai mažėjanti dirvožemio organinė anglis, nuo kurios priklauso dirvožemio kokybė, derlingumas. „Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus ūkininkaujama netausiai, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, nes dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas“, – įsitikinusi K.Gurjazkaitė.

Jos manymu, problema yra tai, kad mūsų žemės ūkio rėmimo paramos sistema sutverta taip, jog ūkininkai gauna paramą už hektarus, o ne pasiektus rezultatus, susijusius su sukuriama nauda visuomenei, valstybei.

Saugai gamtą – gauni paramą

Ji taip pat pabrėžia, kad šiandieną parama skatina netvarias ūkininkavimo praktikas, pavyzdžiui, pievų suarimą. Pasak jos, pasiekėme lygį, kuomet Lietuvoje gamtinių buveinių, t. y. pievų, jau yra per mažai. Tai sukelia didelių problemų nepalankiose ūkininkauti teritorijose, kalvotose vietovėse, smėlingose žemėse. Čia ši praktika susijusi su dirvožemio erozija, didesniais šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimais ir pan. „Taip negali būti, kad, norėdamas gauti išmokas už nepalankias ūkininkauti vietoves, imi ir ari pievas, durpžemius, nes tai yra pelningiau“, – lopyti paramos skirstymo spragas siūlo K.Gurjazkaitė.

Pašnekovės manymu, parama turėtų būti skiriama ūkių aplinkosauginiams įsipareigojimams užtikrinti, ir tik tada, kai šie ūkiai nesukuria papildomo spaudimo gamtai.

„Jeigu galvotume, jog žemės ūkis yra remiamas tam, kad užtikrintų sveiką, kokybišką maistą visuomenei, turėtų būti remiama šią sampratą atitinkanti produkcija. Dabar nemažai paramos nukreipiama į žaliavinių javų, kurie yra netgi eksportuojami pašarams, kurui gaminti ir pan., auginimą. Kodėl visuomenė turėtų būti suinteresuota tai remti?“ – retoriškai klausia pašnekovė.

Remiamos veiklos nepopuliarios

Panašios nuomonės laikosi ir Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas. Jo svarstymu, žiūrint į dabar Lietuvoje taikomą paramą žemės ūkyje, galima išskirti, kad parama žalinimui ir Kaimo plėtros programos priemonei „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ yra nepakankama. „Jeigu tų išmokų santykinis dydis, lyginant su pagrindine tiesiogine išmoka, būtų didesnis, jų populiarumas irgi didėtų. T. y. rėmimas tokių ūkių, kurie prisiima aplinkosauginius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, dalis „Agrarinės aplinkosaugos ir klimato“ („Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Dirvožemio apsauga“) remiamų veiklų yra mažai populiarios dėl per mažų išmokų“, – teigia pašnekovas.

Nori skaidrios apskaitos

K.Gurjazkaitės pastebėjimu, mineralinių trąšų naudojimas šalyje taip pat yra neracionalus. Esą neretai dėl žinių trūkumo ar tiesiog trąšų pardavėjų sudaromų tręšimo planų, nežinodami kiek ir kada naudoti trąšų, ūkininkai išberia perteklinį jų kiekį, užteršia paviršinius vandenis, nukenčia dirvožemio kokybė.

„Lietuvoje yra susidariusi tokia situacija, kad mineralinių trąšų naudojimui nėra jokių „lubų“. Trūksta tinkamo reglamentavimo, nėra tai reguliuojančių teisės aktų. Taip pat nerenkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tačiau didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų tarša vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – sako pašnekovė.

Ne viskas reglamentuota

Jos manymu, tokios „lubos“ turi atliepti ES žaliojo kurso tikslus, susijusius su maistinių medžiagų išsiplovimo mažinimu. Toks limitas egzistuoja organinės kilmės trąšoms, t. y. tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha, fosforas – 40 kg/ha. Atitinkamas limitas gali būti numatytas ir mineralinėms trąšoms, o jei reiktų, būtų įtraukiamos išimtys.

„Privalomas tręšimo mineralinėmis trąšomis planas ir deklaravimas leistų labai aiškiai sužinoti, kiek mineralinių trąšų yra sunaudojama konkrečiuose laukuose bei koks neigiamas poveikis gali būti su tuo susijęs. Visų pirma tiksliai apskaičiuojamas poveikis klimatui bei užtikrinama, kad trąšos yra naudojamos tuomet, kai išsiplovimo rizika yra minimali“, – savo poziciją dėsto Aplinkosaugos koalicijos atstovė.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje (AM) yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinių trąšų – ne, tai absurdiška. Mineralinėms trąšoms tręšimo planų nereikia, o mėšlo panaudojimą net sunku aprašyti, nors mėšlas susidaro savaime kaip organinė medžiaga“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Neskuba kaltinti žemės ūkio

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad į Baltijos jūrą apie 70 proc. bendro azoto patenka upėmis. Pernai pagal Nitratų direktyvą paskelbta nitratų taršos ataskaita rodo, jog visa Lietuvos teritorija įvardijama kaip nitratams jautri zona. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto mokslų daktaras Vytautas Liakas žemės ūkio kaltinti dėl to neskuba. Jo teigimu, didžiausias teršėjas – pramonė, o žemdirbių indėlis nedidelis.

Gyvulininkų pamoka

Mokslininkas tvirtina, kad Lietuvos ūkininkai, palyginti su kitų išsivysčiusių šalių žemdirbiais, pagal trąšų sunaudojimą toli gražu nėra tarp pirmaujančių. Tačiau net ir jų nenaudojant be saiko prisivirėme bėdos. Mokslininko pastebėjimu, jas beriame neracionaliai, neatsižvelgdami į konkretaus lauko dirvožemio savybes. „Kai kada trąšų išberiame daugiau nei augalui reikia, pamirštant, kad augalas turi tam tikrų medžiagų įsisavinimo ribas. Kartais atrodo, kad kuo prasčiau atrodo pasėlis, tuo daugiau jam reikia trąšų, tačiau gauname priešingą rezultatą. Gyvulininkai žino, kad karvei susirgus ar priartėjus prie baigties, duok jai kokio nori pašaro – pieno nebus. O štai augalininkai to dar neįsisąmonino. Augalas gali būti sveikas tik augdamas gyvybingame dirvožemyje“, – pabrėžia V.Liakas.

Minimalizuoti žemės dirbimą

Jo teigimu, jau kurį laiką pastebima, kad mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai kaip anksčiau. Tam priežasčių gali būti daug, tačiau, mokslininko manymu, dirvožemio degradavimas yra viena svarbiausių nepakankamo trąšų efektyvumo priežasčių. „Intensyvus žemės dirbimas, sėjomainos nebuvimas, trąšų ir augalų apsaugos priemonių „lubų“ neturėjimas lėmė dirvos savybių prastėjimą, prastesnius derlius. Be to, didelę žalą daro ir dirvos erozija. Vis dažniau pavasarį matome virš laukų besisukančius dulkių debesis“, – teigia V.Liakas.

Prisiminti tarpinius pasėlius

VDU ŽŪA mokslininko pasiteiravus, kokius sprendimus reikėtų priimti, kad įsibėgėjęs dirvožemio degradacijos procesas būtų kiek pristabdytas, agronomas siūlo pradėti nuo ūkininkų įpročių keitimo, pirmiausia atsisakant intensyvaus žemės dirbimo, pereinant prie neariminės žemdirbystės. „Kai žiemą pamatau pliką arimą – nupurto šaltis. Taip gamtoje nebūna, kad dirva liktų nepridengta. Tai didelė žala dirvai“, – įsitikinęs V.Liakas, teigiantis, kad dirbamoje žemėje būtina sėti tarpinius augalus, dirvą pridengiant augalinėmis liekanomis. Jo nuomone, užuot žavėjusius mineralinėmis trąšomis, ūkininkai turėtų dažniau naudoti mikrobiologinius preparatus, mat kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys jau ant išnykimo ribos, o jų vietą užima mikroorganizmai, kurie yra nebūdingi dirvodariniams procesams ir nesudaro simbiozės su augalais. Susiduriama su mišriomis augalų ligomis, o svarbiausia, jų praktiškai neveikia fungicidai. Norėdami išgelbėti derlių, žemdirbiai didina augalų apsaugos priemonių normas ir dar labiau pakenkia dirvožemiui.

Derlingumas – sūris spąstuose?

Vis dar vaikomės didelio derlingumo. Tačiau kai kada nesusimąstome, kad gauti 6 t yra pelningiau nei 8 t grūdų. „Dažnai ūkininkams sakau: derlingumas – sūris pelei. Jo siekiame bet kokia kaina, tačiau kokia iš tiesų derliaus priedo kaina? Gerai apskaičiavus ne taip jau retai nustembame pamatę, kad į tą hektarą visko įdėta daugiau nei buvo gauta. Manau, kad ūkininkams pirmiausia reikia keisti ne žemės ūkio techniką, o mąstymą. Kartais mes norime lengvo grobio ir nueiname paprasčiausiu keliu. Bet apie dirvožemį turime galvoti kaip apie gyvą organizmą ir daugiau rūpintis profilaktika, o ne gaisrų gesinimu“, – pasverti, ar papildomos investicijos augalų apsaugos priemonėms atsvers derliaus priedą, pataria V.Liakas.

Reikalingas dirvožemio įstatymas

Jono Volungevičiaus, Lietuvos dirvožemio draugijos pirmininko, teigimu, žemės ūkio politika turi būti keičiama siekiant išsaugoti dirvožemį: „Jis yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtinių išteklių. Geros būklės dirvožemis yra būtinas žemės ūkio produkcijai gauti. Tai reiškia, kad geros kokybės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei“, – įsitikinęs J.Volungevičius.

Europos Komisija, siekdama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, paskelbė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Šia strategija siekiama suderinti darnų žemės ūkio vystymą su aplinkosauginiais tikslais, užtikrinant, kad maisto gamybos ir tiekimo grandinė turėtų teigiamą arba neutralų poveikį aplinkai.

„Tai galima įgyvendinti tinkamu reguliavimu, pavyzdžiui, priimant dirvožemio įstatymą“, – teigia doc. dr. J.Volungevičius.

Nemato kritikų

Praėjusioje Seimo kadencijoje jau buvo bandyta uždegti žalią šviesą Dirvožemio įstatymui. Tiesa, jam nebuvo pritarta po pateikimo, jis grąžintas tobulinti. Vienas iš įstatymo projekto rengėjų, dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir šią kadenciją išlikęs valdančioje daugumoje, tikisi, kad prie Dirvožemio įstatymo bus grįžtama. „Šis klausimas jau yra iškeltas ir Vyriausybės programoje. Žemės ūkio ministerijos atstovų paprašiau, kad šis įstatymas būtų suderintas su visomis suinteresuotomis grupėmis, kad jis turėtų prasmę ateityje. Kol kas daugiau pastabų apie tobulintinas įstatymo vietas negavau. Šiuo metu diskutuojame apie anglies kaupimo klausimus. Norime, kad ūkininkai apie tai žinotų ir būtų skatinami kaupti anglį dirvožemyje. Tikiuosi, kad šis įstatymas neturės nei pozicijos, nei opozicijos“, – jau šią kadenciją priimti Dirvožemio įstatymą tikisi parlamentaras.

V.Pranckietis tikina, kad toks įstatymas būtų geras įrankis prisidedant prie Žaliojo kurso įgyvendinimo.

Vien įstatymo neužtenka

Pasak Andriaus Laurinavičiaus, Aplinkosaugos koalicijos projektų vadovo, paskutinė pateikta, bet nepriimta Dirvožemio įstatymo versija būtų pagrindas dabartiniam variantui. Taip pat reikėtų papildyti sintetinių trąšų naudojimo reglamentavimą. Turi būti apibrėžtos naudojimo „lubos“, naudojimo deklaravimas, tręšimo planai. Nubrėžta aiški kryptis mažinti jų sunaudojimą, skatinti pereiti prie organinių trąšų. Vienas esminių dalykų – dirvožemio būklės stebėsena. Turi būti sukurta vieninga sistema, kuri padėtų suprasti, taikomos priemonės gerina ar blogina dirvožemio būklę. Pagal šiuos duomenis priimti atitinkamus sprendimus.

Formuojasi 800 metų

V.Liakas taip pat sutinka, kad dirvožemio įstatymas būtinas. Jo teigimu, jei artimiausiais dešimtmečiais požiūris į dirvožemį nesikeis, kai kuriuose rajonuose ūkininkams beliks „susirinkti žaislus iš smėlio dėžės“, nes ten dirbti nebebus įmanoma. „Sunaikinus 1 cm derlingo dirvožemio sluoksnio, nesusimąstome, kad jam susiformuoti reikia 800 metų. Šiandieną rinkoje mes dar esame konkurencingi ir ateinant jaunajai kartai pastebiu, kad jie pagrindinę savo darbo priemonę ima labiau tausoti“, – daug vilčių į ateinančią ūkininkauti jaunąją kartą deda V.Liakas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-06-29

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir Europos Parlamento (EP) susitarime numatyta, kad nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms, be to, vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų reikės skirti ekologinėms schemoms, atsiras privalomieji reikalavimai, kurie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti išmokas.

Nori kuo greitesnio aiškumo

Susitarus dėl žemės ūkio politikos, ūkininkai teigia suprantantys, kad žaliojo kurso kryptis yra neišvengiama, tačiau jie norėtų, kad taisyklės, kurias jie turės įgyvendinti, būtų aiškios kuo greičiau. „Dabar pagrindinis rūpestis – kaip galima greičiau turėti aiškumą, kaip visi tie dalykai bus įgyvendinti, kokios bus priemonės, kiek tai gali pareikalauti resursų tiek piniginiu, tiek laiko atžvilgiu“, – BNS sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Pasak jo, ūkininkai norėtų suspėti ir išbandyti naujas priemones, padaryti eksperimentus, kadangi 25 proc. tiesioginių išmokų bus gaunama tik tuo atveju, jei ūkininkas įgyvendins ekoschemas. „Vienas dalykas yra kalbėti, o kitas – įgyvendinti, šiuo atveju vistik turės derėti du dalykai, ir aplinkosauginiai, ir ekonominiai. Ūkininkai norės ir toliau likti ūkininkais, nebankrutuoti, todėl neaiškumas jiems kelia labai didelį rūpestį“, – sakė R.Juknevičius.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pasiekus susitarimą, aiškėja Europos ir Lietuvos politika. „Yra gerai, kad jau susitarė, bent jau politika aiškėja. Bus mažiau blaškymosi, bet susitarta tik dėl pagrindinių didžiųjų skaičių, nėra sutarta dėl strategijų, įgyvendinimo, taisyklių. Nerimą kelia, kad turėsime eiti į naujus iššūkius, toliau bus tariamasi ir darbas komisijose, kiek to žalinimo bus ir kitų dalykų“, – BNS sakė jis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis sako, kad kai kurios priemonės susitarime yra perteklinės, tačiau jis pabrėžė, jog dabar svarbiausia, kad rengiant nacionalines taisykles dalyvautų ir mokslininkai, kurie galėtų racionaliai įvertinti gamtosauginę ir ekonominę naudą.

„Neramina, kas rengs strategijas, kokie specialistai ir iš kokių institucijų. Jeigu, kaip šnekama šiandien, kad atiduodama tai į aplinkosaugos rankas, patraukiant į šoną ar paraštėse paliekant žemės ūkio mokslininkus, tai mus labai neramina“, – BNS sakė J.Sviderskis. Valstybės narės savo nacionalinius planus Europos Komisijai turi pateikti iki 2022 metų sausio 1 dienos, o taisykles galės rengti per visus 2022-uosius.

Dalis naštos gali nugulti ant vartotojų pečių

Ūkininkų atstovai neatmeta, kad griežtėjant reikalavimams bei augant investicijoms į klimatui draugiškesnes priemones, tai gali branginti maistą. „Kalbame apie rimtas investicijas į gamtosauginių problemų sprendimą ir kaip tai susibalansuos produkcijos kainoje, jeigu viešųjų pinigų investicijoms ir toms pačioms paramoms nedaugėja. (…) Neišvengiamai bet kuriuo atveju už viską galų gale susimoka vartotojas“, – teigė jis.

Pasak R.Juknevičiaus, trumpuoju laikotarpiu, jei ūkininkai bus priversti išleisti daugiau pinigų, tai didins produkcijos savikainą, o kainoms rinkoje nepakilus, tai reikštų pelno praradimus. „Ilgai taip netversi, tokiu atveju arba susitrauki ir bandai pralaukti, nustoji gaminti, neinvestuoji kurį laiką, arba iš viso trauktis iš žemės ūkio gamybos, gal persiorientuojant kur nors kitur“, – sakė jis. A.Svitojus teigė, jog ūkininkams parama būtina, norint išlaikyti vartotojams patrauklias kainas. Pasak jo, reikalavimai labiau saugoti gamtą ir daugiau investuoti neturėtų gulti tik ant žemdirbių pečių, atsakomybė turėtų tekti ir vartotojams.

„Tai turės gulti ant vartotojų pečių, nes vartotojas kelia reikalavimus, vadinasi, juos įgyvendinant vartotojas taip pat prisiima atsakomybę, jis negali būti nuošalyje, jis tos grandinės dalis“, – teigė A.Svitojus. ES ministrai pirmadienį patvirtino ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos susitarimą su EP. Jame numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms. Šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai. Be to, nuo 2023-ųjų atsiras privalomi reikalavimai, jie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti tiesiogines išmokas. Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams.

aip pat susitarta dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos. 2021–2027 metų ES biudžete bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-06-30

„Lietuvos žirgyne“ taip pat pradėtas teisinis auditas, kuris turėtų atsakyti į klausimus dėl pernelyg žemomis kainomis parduodamų žirgų bei asmeninių interesų valdant „Lietuvos žirgyną“. Paaiškėjus audito išvadoms „Lietuvos žirgynas“ gali būti pertvarkomas, rašoma pranešime. Tai ne vienintelė Žemės ūkio ministerijai pavaldi valstybės valdoma įmonė, kurioje vyksta permainos.

Po atlikto teisinio audito valdyba atleido bendrovės „Jonavos grūdai“ direktorių ir šiuo metu paskelbta naujo vadovo atranka. „Jonavos grūdų“ teisinis auditas atskleidė galimą lėšų švaistymą ir tai, kad vienai iš bendrovės akcininkių įmonei „Agrokoncerno grūdai“ galimai buvo taikoma išskirtinai palanki kainodara.

Dėl to pagrindinis įmonės akcininkas – valstybė – galimai patyrė žalą, kuri preliminariai vertinama 700 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministerija dėl pažeidimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat nurodė atlikti vidinį trijų ministerijai pavaldžių veislininkystės įmonių vidinį auditą. Gavus audito rezultatus bus sprendžiamas tolimesnis jų likimas. Planuojama įvertinti ir kitų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų veiklą bei spręsti dėl jų veiklos ar pertvarkos.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-29