Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-29

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Už žemės ūkį atsakingi ministrai susitarė dėl paramos: ketvirtadalis sumos – tausoti aplinkai

Ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui Europos Sąjungoje (ES) bus skirta su aplinkosauga ir klimato kaitos mažinimu susijusioms priemonėms. Dėl tokios ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023-2027 metams susitarta Liuksemburge vykstančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

„Mus tenkina pasiektas politinis susitarimas dėl esminių paketo punktų. Tai kompromisas tarp išskirtinio dėmesio aplinkos ir dirvožemio tausojimui bei nuoseklaus sektoriaus vystymosi“, – ES Taryboje pabrėžė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak jo, Bendroji žemės ūkio politika tampa vienu svarbiausių įrankių siekti maisto gamybos tvariai ir saugiai, neteršiant aplinkos.

Nuo 2023 m. 1,095 milijardo eurų nuo bendro finansinio voko privaloma skirti aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms žemės ūkyje. „Žalinimas“ tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

„Lietuva palaiko teisingą ir tikslingą paramos paskirstymą. Paramą turi gauti tie, kam jos reikia labiausiai – tai aktyvūs ūkininkai. Gera žinia, kad pavyko sutarti dėl dabartinio susietosios paramos lygio išlaikymo. Tačiau vis dar turime daug abejonių dėl socialinių elementų integravimo – nerimaujame dėl perteklinės administracinės naštos“, – sakė ministras.

K. Navickas ES Tarybai pabrėžė, kad tiesioginės išmokos tarp valstybių narių turi būti kuo greičiau suvienodintos užtikrinant lygias konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams.

Nacionaliniuose BŽŪP planuose – konkrečios priemonės

Pagal sutartas BŽŪP nuostatas ES ūkininkams penkerių metų laikotarpiu (2023-2027 m.) numatoma paskirstyti 270 mlrd. Eurų, iš kurių Lietuvai teks apie 4 mlrd. Eur.

Diskusijos ir derybos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dokumentų rinkinio įvairiose ES institucijose truko ilgiau negu trejus metus. Paskutiniuose ES Tarybos ir Europos Parlamento derybų etapuose daugiausia dėmesio skirta žaliajai architektūrai, tikslingesniam paramos paskirstymui ir socialinių aspektų integravimui.

Derybų metu nuomonės labiausiai išsiskyrė dėl ekologinėms schemoms skirtos tiesioginių išmokų dalies ir lankstumo galimybių taikant šias priemones. Europos Parlamentas reikalavo, kad 30 proc. tiesioginės paramos atitektų ūkininkams, dalyvaujantiems aplinką tausojančiose programose, tuo tarpu valstybės narės siūlė 20 proc. ribą. Galiausiai susitarta, kad ekologinėms schemoms numatyta skirti 25 proc. tiesioginės paramos.

Kiekviena šalis taip pat bus įpareigota mažiausiai 10 proc. tiesioginių išmokų perskirstyti smulkiesiems ūkininkams.

Jau šiemet valstybės narės turės pateikti Europos Komisijai savo strateginius planus, kaip skirstys ES paramą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-28

Žemdirbiams bus išmokėta jiems priklausanti tiesioginės išmokos dalis

Atsižvelgiant į Europos Komisijos išreikštą poziciją, žemdirbiams bus išmokėta jiems priklausanti tiesioginės išmokos dalis, kurią jie, 2020 m. teikdami Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, nurodė skirsiantys žemdirbius vienijančioms asociacijoms.   Išmokėjimai bus atlikti iki birželio 30 d., informaciją apie juos galima rasti Informaciniame portale.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal teisės aktus Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) privalo išmokėti visą pareiškėjui priklausančią paramą, nepriklausomai nuo jos dydžio, todėl mokėtinos sumos gali būti nedidelės. Jeigu pareiškėjas turi įsiskolinimų NMA, bus išmokėta tik likutinė mokėtina suma, išskaičiavus įsiskolinimus NMA.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-28

Europarlamentarai: žemės ūkis bus tvirtesnis, šalys turės daug lankstumo

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms ir Europos Parlamentui (EP) susitarus dėl žemės ūkio politikos reformos, Lietuvos europarlamentarai teigia, jog šalies žemės ūkis sutvirtės, tačiau apgailestauja, kad 2027 metais Lietuvai dar nepavyks pasiekti ES tiesioginių išmokų vidurkio.

Jie taip pat pabrėžia, jog žemės ūkis bus žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Juozo Oleko teigimu, po susitarimo žemės ūkis galės tvirčiau stovėti ant kojų, tačiau nepakankamai. „Daug kalbama apie teisingas pajamas, bet jame (susitarime – BNS) neužfiksuota galutinė konvergencija, kuri buvo pažadėta, kad bus įvykdyta, ir Lietuva gaus vidutines išmokas. To neįvyko, įvyko žingsnis, bet mažesnis nei galėjom ir norėjom“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė J.Olekas.

„Kita vertus, pats žemės ūkis bus žalesnis, gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai valgysime ir sveikesnį maistą ir būsime patys sveikesni“, – pridūrė jis. Europarlamentaras Bronis Ropė sako, jog tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30 proc. iki maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Anot jo, 2027 metais Lietuva pasieks tik 82 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68 procentus.

„Labai svarbu sukurti taisykles tiems pinigams panaudoti“, – sakė B.Ropė. Anot jo, ES valstybių vadovams vėlavus susitarti dėl Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamų lėšų, dabar numatyta, jog 2021-2022 metais dar galios praėjusios finansinės perspektyvos taisyklės, o naujos, jeigu ES ministrai pirmadienį jas pasirašys, o EP patvirtinus įsigalios nuo 2023 metų. Susitarime numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, nors EP siūlė tam numatyti 30 proc., o ES ministrai – 20 proc.

Pasak B. Ropės, šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai. „Kiekviena valstybė narė turės skirti bent 25 proc. pinigų tiesioginių išmokų ekoschemoms. Turės susiderinti su Europos Komisija, kokias ekoschemas naudos, pavyzdžiui, daugiametės pievos, ekologinis ūkininkavimas ir tiems dalykams skirti tuos pinigus. Bet jos bus neprivalomos žemdirbiui, jis galės dalyvauti, galės nedalyvauti“, – sakė B.Ropė. Pasak jo, nuo privalomos sėjomainos bus atleisti iki 10 hektarų turintys žemdirbiai. B.Ropės duomenimis, ES tokių yra apie 70 proc., o Lietuvoje – apie 10 procentų.

Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau B. Ropė teigia, jog sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Tai reiškia, jog Lietuva turės apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. eurų iš viso 4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų voko. „Ir šitas dalykas, ir kiti straipsniai yra labai lankstūs ir labai daug teisių ir galių suteikia valstybėms narėms.

Prašyčiau ministro ir ministerijos labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti ekologines schemas ir kitus efektyviausius, pigiausius ir didžiausią naudą duodančius dalykus aplinkai, klimatui ir ūkininkams“, – sakė B.Ropė. Europarlamentarų teigimu, siekiant, jog didesnės aplinkosaugos ambicijos nemažintų ūkininkų konkurencingumo, svarbu paramą nukreipti į tas sritis, kurios duoda pridėtinę vertę valstybei, plėsti žiedinę ekonomiką ir produktų, ypač ekologinių, gamybą. „Daug išvežame žaliavos, grūdų, bet turime pereiti prie grūdų suvartojimo Lietuvoje ir išvežti gatavus produktus. Mes tris kartus auginame daugiau grūdų nei valgome, o kiaulienos pusės nepasigaminame, ką valgome“, – sakė B.Ropė.

Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių, – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos. Anot J.Oleko, darbo inspektoriai informaciją apie galimus darbo santykių pažeidimus teiks mokėjimo agentūroms, jos galės taikyti sankcijas. „Manau kad Lietuvoje galbūt net per lankstūs darbo santykiai, nes žemės ūkio darbai papuola į kvitų sistemą ir tokių pažeidimų, mano žiniomis, nėra labai daug žemės ūkyje. Darbo santykius žemės ūkyje reikėtų gryninti, ypač socialiniu aspektu, kad žmogus, dirbantis žemės ūkyje, susirgęs galėtų gauti ir sveikatos paslaugas, ir atėjus laikui, pensijas“, – teigė J.Olekas. 2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-06-28

Tiesioginių išmokų apmokestinimas prilygtų pensijų apmokestinimui

Iki šiol Lietuvoje, skirtingai nei kitose turtingose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos nėra apmokestinamos. Apie ketinimus apmokestinti jas prabilo Finansų ministerija. Tad pašnekovų klausėme, ar jie pritaria tam, kad Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos būtų apmokestintos pajamų mokesčiu?

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vidmantas KANOPA: „Šis klausimas dar nebuvo aptartas komitete, todėl tai mano asmeninė pozicija – išmokų žemdirbiams apmokestinimas yra ypač jautrus ir nuspręsti negalima neapgalvotai, neįvertinus pasekmių žemės ūkio veikloms ir šio verslo perspektyvų. Reikėtų priminti apmokestinimą siūlantiesiems – Lietuvos žemdirbių tiesioginės išmokos už pasėlius nepasiekė ES senbuvių valstybių žemdirbiams mokamų išmokų lygio. Motyvas, kad kitose valstybėse apmokestintos žemdirbių išmokos, neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi. Apmokestinus išmokas mūsų šalies žemdirbiai liks nustumti į rinkos nuošalę – jų pagaminama produkcija pralaimės konkurencinėje kovoje prieš solidžias išmokas gaunančius kitų ES valstybių žemdirbius.

Manau, šiuo laikotarpiu reikia kalbėti ne apie išmokų apmokestinimą, o dėti pastangas suvienodinti ES išmokas ar bent priartinti išmokų dydžius mūsų šalies žemdirbiams prie ES vidurkio.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Petras PUSKUNIGIS: „Finansų ministerijos siūlymą apmokestinti tiesiogines išmokas būtų galima vertinti keletu aspektų.

Prieš pradėdami siūlyti išmokų apmokestinimą mūsų politikai turėtų pasistengti, kad jos būtų bent ES išmokų vidurkio lygio – ES išmokos siekia vidutiniškai po 196 Eur/ha, Lietuvoje – tik apie 107 Eur/ha.

Apmokestinti būtų neteisinga ir dėl to, kad išmokos yra skirtos žemdirbių pajamoms palaikyti, o jos dažnu atveju nedengia nė žemės nuomos. Taip pat tam, kad visiems gyventojams maisto produktai būtų įperkami. Tad, manau, nėra korektiška ES lėšas ,,perpumpuoti“ į šalies biudžetą.

Bendroje pajamų struktūroje išmokos sudaro: žemės ūkio bendrovėse – apie 12 proc., vidutinio ūkininko ūkyje – apie 36 proc. Matome, kad labiausiai nukentėtų maži ir vidutiniai ūkiai. Tai apie kokį kaimo gyvybingumą politikai taip dažnai kalba?“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas BUTKEVIČIUS: „Pasiūlymų apmokestinti tiesiogines išmokas būta dar prieš keletą metų man dirbant Ministru Pirmininku. Tuomet mes apsisprendėme to nedaryti, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkininkai gaudavo gerokai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų šalių žemdirbiai. Šiandien situacija nepasikeitusi, tad manau, kad prie šio klausimo nereikėtų grįžti, kol Lietuvoje mokamos tiesioginės išmokos nėra pasiekusios ES vidurkio.

Svarbu įvertinti ir dar vieną aspektą. Ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais – iškelti aukšti su klimato kaita susiję reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikalingos didelės investicijos. Deja, Lietuvos Vyriausybė dėl man nesuprantamų priežasčių nepasinaudojo galimybe padėti šalies žemės ūkiui įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus panaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas. Dar ir tiesioginių išmokų apmokestinimas būtų stiprus smūgis, kurio smulkesnieji ūkiai neatlaikytų.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas HOFMANAS: „Tiesioginių išmokų tema nuo pat įstojimo į ES plačiai aptarinėjama. Žemdirbiai įvairiuose formatuose nuolat pabrėžia, jog gauna gerokai mažiau nei ES vidurkis, per tą laiką rengta ne viena protesto akcija Briuselyje, surinkus Lietuvos žemdirbių parašus parengta peticija. Bet problemos labai sunkiai arba visiškai nesisprendžia. Dalis visuomenės komentuoja neva žemdirbiai gauna „dykus“ pinigus. O Finansų ministerija pateikė galimą „tikrą perlą“ apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu. Tai akivaizdus aukščiausių valdžios institucijų nenuoseklumas, nesusikalbėjimas.

Nors tiek LŪS, tiek aš asmeniškai kategoriškai nepritariame tiesioginių išmokų apmokestinimui, bet, žiūrint iš dabartinės situacijos, gal būtų kur kas efektyvesnė priemonė ne lubų tiesioginėms išmokoms nustatymas, o progresyvus apmokestinimas.

Nesutinkame dėl to, kad:

Dotacija, parama ar kompensacija ir yra skirta padėti, sektoriui sustiprinti, praradimams kompensuoti, todėl pats šios priemonės principas prieštarauja apmokestinimui. Tiesioginių išmokų apmokestinimas prilygtų socialinių pašalpų ar pensijų apmokestinimui GPM, akivaizdu, jog tai būtų absurdiška.
Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos – vienos mažiausių ES, o nė viena Lietuvos valdžia nepadarė nieko reikšmingo, jog tiesioginės išmokos bent priartėtų prie ES vidurkio. Jei valdžia ir nutartų apmokestinti, nors žadėjo, jog naujų mokesčių nebus, tokį veiksmą būtų galimą vertinti kaip brutalų ir cinišką.
Tiesioginės išmokos yra sudėtinės ir jas sudaro tikslinės dedamosios – jaunojo ūkininko, pirmųjų hektarų, žalinimo išmoka ir kt., o ateityje sudedamųjų dalių bus dar daugiau, žaliojo kurso įgyvendinimo išvakarėse žemės ūkiui numatyta begalė tikslų, uždavinių, todėl Lietuvos atveju tiesioginių išmokų apmokestinimas visiškai nedera su žaliojo kurso įgyvendinimu.

ES yra šalių, kuriose tiesioginės išmokos apmokestintos, dažnu atveju progresyviai, tačiau vienareikšmiškai to lyginti negalima, reikia matyti visumą – viso sektoriaus apmokestinimą, nes yra tokių šalių, kuriose nėra kitų mokesčių, pavyzdžiui, nėra žemės mokesčio, arba yra tokių šalių, kuriose žemdirbiai gauna dotacijas iš savivaldos ir t. t. Pvz., Lietuvoje tiesioginių išmokų atžvilgiu yra mokamas gana didelis žemės mokestis, kai kuriuose rajonuose siekia iki 20 Eur/ha. Pagal geografinę zoną mums reikėtų žiūrėti į savo artimiausius konkurentus, savo kaimynus. Nei Latvijoje, nei Lenkijoje tiesioginės išmokos nėra apmokestintos. Pradėti diskusijas dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo būtų galima tik tada, kai jos pasieks ES vidurkį, o žaliajam kursui įgyvendinti bus skirtas atitinkamas finansavimas. Jei tiesioginių išmokų apmokestinimo idėja bus plėtojama ir toliau, tai tik bus dar viena iš dingsčių labai rimtai ruoštis žemdirbių suvažiavimui ar net protesto akcijoms. Problemų bagažas tik didėja, o taip pat ir našta žemdirbiui, todėl Lietuvos žemdirbius raginu būti budrius, aktyvius ir ginti savo teisėtus interesus.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Stasys BIELSKIS, 2021-06-26

Sunkesnis, bet patikimesnis darbščios šeimos kelias

Širvintų rajone, Žibėnų kaime, ūkininkaujanti Jankun šeima šiais metais rami – šieno nepritrūks. Šienainio taip pat. Po gausaus lietaus stojus karštiems orams pievas buvo galima pjauti kasdien. Vos ne per dieną išdžiūvęs šienas buvo sukamas į ritinius, vežamas krauti į daržinę. „Tik iš kokybiškų pašarų bus gardūs sūriai“, – tikino ištikimų gerbėjų ratą turinti, savo ūkyje gamintais produktais daugiau nei 20 metų prekiaujanti ūkininkė.

Dešinioji tėvo ranka

Kai lankiausi šių darbščių žmonių ūkyje, kur kartu su tėvais Kasia ir Zbignevu Jankun ūkininkauja dar ir jų sūnus Gžegožas bei dukra Božena, buvo pats šienapjūtės įkarštis. Tad skirti laiko pokalbiui vyrai negalėjo. Matėsi, kaip jie galinga technika zuja pirmyn atgal, kaip į ūkį atvežamos pilnos priekabos kvapaus šieno ritinių. Gžegožui žemės ūkio darbai pažįstami nuo mažens. Baigęs Bukiškių žemės ūkio mokyklą, jis žinojo, kad niekur neemigruos, liks gimtuosiuose namuose ir darbuosis ūkyje. Jis – tėvo dešinioji ranka. Didžiuliame technikos angare visada yra darbo. O kai patys geba susitvarkyti žemės ūkio techniką, sutaupo ir laiko, ir lėšų. Prasidėjus darbymečiui, nuo ankstyvo pavasario ne tik traktoriai, bet ir visi padargai jų ūkyje būna paruošti darbui. Įveikę savuosius, Jankun vyrai padeda kitiems, savos technikos neturintiems ūkininkams.

27 metų Božena į tėvų namus sugrįžo po studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ji studijavo geodeziją, įgijo magistro diplomą. Gyvendama ten, kur gimė ir augo, natūralu, kad ir ji tapo ūkininke. Su Božena nuėjome prie avių, kurios nuo kaitros slėpėsi tvarte. Sutrikdėme buriukių ramybę ir jos viena po kitos išbėgo į sodrios žolės ganyklą. Romanovų veislės juodagalvės avys – nereiklios. Bandoje 100 ėriavedžių, iš jų kasmet užauginama apie 100 ėriukų parduoti. Mėgsta ėrieną ir visi Jankunų šeimos nariai.

Ir lengviau, ir kokybė geresnė

Lietuvoje svilinant Sacharos karščiui visos piendavės karvės, kurių yra apie 80 ir prieaugis, dienas leidžia tvarte. Praėjusiais metais išsipildė didžiausia K. Jankun svajonė – turėti šiuolaikišką pieno cechą su sūrine. Karvės melžiamos du kartus per dieną. Iš melžimo aparatų, per vamzdelius, pienas bėga į specialią talpyklą, kurioje yra filtruojamas. Išfiltruotas jis keliauja tiesiai į šaldytuvą, kur jau už pusvalandžio būna atšaldomas iki 4 laipsnių. Tuomet tiesiai iš šaldytuvo siurbliukas pieną pumpuoja į naują pieninę. „Labai džiugu, kad dabar turime tokią galimybę, kai pieną galime gauti be jokio kontakto su oru“, – džiaugėsi K. Jankun. Pieninėje gaminami įvairiausi paklausūs gaminiai, kurie pasiekia nuolatinius vartotojus. Autobusiuku atvykstama į sostinę, kur Pilaitės mikrorajone laukia pirkėjai, Jankun ūkio pieno produktus ima kiti turgaus prekeiviai. „Rinkoje jau esame per 20 metų. Nauji pirkėjai, nauji reikalavimai. Nusprendėme, kad reikia investuoti į pieninės statybą, kad ir mums būtų lengviau, ir produkcija būtų pačios aukščiausios kokybės, – tikino Kasia. – Viską padarėme savo lėšomis. Naudotis parama – gerai, bet kiekvieną mėnesį bankui atseikėsi, ką pasiskolinai, ir dar procentus pridėsi. Tad geriau po truputį, bet savo jėgomis ir pinigais.“

Moteris žino, kad, norėdamas eiti pirmyn, turi rizikuoti. Anot jos, Lietuvoje turinčiųjų pieninių karvių bandas kasmet vis mažėja. Ir jei dabar reikėtų apsispręsti, kuriuo ūkininkavimo keliu eiti, ji su vyru pagalvotų, ar verta taip sunkiai dirbti. Juk grūdininkai gyvena daug lengviau. „Mūsų šeimą palaiko tai, kad turime patirties, visą reikiamą gyvulininkystei infrastruktūrą, esame darbštūs, tad dar išgyvename. Pieno ūkis tikrai nėra pelningiausia ūkio šaka. Kita vertus, jei metai būtų blogi ir grūdų derlius pražūtų, išgelbėtų gyvuliai. Taip jau yra buvę. Toks žemės ūkio verslo diversifikavimas, kalbant ekonominiais terminais, sunkesnis kelias, bet tuomet mažiau rizikos, kad gali likti be nieko. Juolab juk matome, kas darosi su klimatu. Alinantys karščiai, liūtys, vis labiau vėluojantys pavasariai“, – kalbėjo pašnekovė.

Šienas – vaistas sunegalavus

Laikantieji piendaves žino, kad pieno kokybę lemia pašarai. Žolė turi būti nupjauta iki žydėjimo. Labai svarbi ir žolinių augalų sudėtis. Jankun ūkyje ganyklos nuolat atnaujinamos, gyvuliai šeriami pačių užaugintais grūdais, kurie malami vietoje. Ne itin našiose dirvose Jankun šeima dirba 150 ha. Augina kviečius, avižas ir žirnius. Kulia vidutiniškai apie 4 t. Kasmet gyvuliams reikia pagaminti didelį kiekį šieno ir šienainio. „Per metus sušeriame apie 300 ritinių šieno (po 150 kg) ir 1 500 ritinių siloso (po 800 kg.). Geros kokybės šienas ypač reikalingas veršeliams, užtrūkusioms karvėms, veršingoms telyčioms. Šienas labiausiai atitinka galvijų fiziologines funkcijas, skatina prieskrandžio veiklą. Jei nutinka taip, kad galvijas sunegaluoja, matome, kad sutriko virškinimas, duodame šieno. Jis tokiu atveju veikia kaip dietinis pašaras, – „Ūkininko patarėjui“ sakė K. Jankun. – Šienui gaminti skirtą žolę stengiamės nupjauti tuomet, kai joje būna daugiausiai baltymų ir karoteno. Toks šienas – didelė vertybė. Ir labai svarbu, kad jis būtų suvežtas visiškai išdžiūvęs, būtų tinkamai laikomas ir neįsimestų pelėsis.“

Jauniausioji šeimos ūkininkė

K. Jankun tikisi, kad naujos investicijos tarnaus ir jaunajai šeimos kartai. „Dukros Evutė ir Beata dar mažos, labiau linkusios gal prie meno, o štai sūnaus dukra Einora dar tik paaugliukė, bet jau ūkininkauja, – vylėsi ūkininkė. – Gavo dovanų ožkelę, kurią pavadino Kūcka, ir labai nuoširdžiai ja rūpinasi, pati melžia. Ir mūsų asortimentas prasiplėtė. Tos ožkos pieno jau laukia pirkėjai Vilniuje – 4 eurai litras, bet norinčiųjų tikrai netrūksta. Šitie pinigai – Einoros. Didelė pagalbininkė man marti Inesa. Ji puikiai prekiauja mūsų naujosios sūrinės produkcija, maloniai bendrauja su pirkėjais. Greitai ji mums padovanos dar vieną anūką. Mažasis Oskaras turės broliuką, taigi remontuoti tėčiui traktorius ir dirbti jais padės du sūnūs. Laikas juk lekia taip greitai…Taigi tikimybė, kad to, ką sukūrėme, reikės mūsų vaikų vaikams, bus dar didesnė. Juk didžiausia laimė ūkininkams, kai jų sukurtą, tarsi vaiką išaugintą ir išpuoselėtą ūkį perima tie, kas pratęs giminę ir pradėtus jos darbus.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Nijolė BARONIENĖ, 2021-06-27

Naujas susitarimas su Europa: už darbo kodekso pažeidimus ūkininkams bus mažinamos išmokos (pasakė, kur lengvai paimami pinigai)

ES pasirašytas susitarimas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurį gyvensime ir dalinsime pinigus ateinančius keletą metų. Jį dar turi patvirtinti valstybių narių ministrai.

Kas keisis kai šis dokumentas įsigalios, spaudos konferencijoje pasakojo Europos parlamento nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė. Paaiškėjo, kad šalia gerų dalykų, yra ir pavojų. „BŽŪP tikslas, kad visi europiečiai turėtume kokybiško maisto prieinamomis kainomis. Dėl to parama ir skiriama žemdirbiui, kas jis galėtų dirbti konkurencingai.

40 proc. produkto kainos parduotuvių lentynoje tai parama ir 60-70 proc., priklauso nuo valstybės, rinkose vertė. Pernai gruodį buvo suderėta dėl pinigų 387 mlrd. eurų, arba 10 proc. mažiau nei praeitą laikotarpį. Tiesioginėm išmokom 10 proc. mažiau, tačiau Lietuvai ir dar kelioms valstybėms jų bus daugiau. Tačiau 2027 m. pasieksime 82 ES vidurkio, dabar jis yra 68 proc.“, – sako B. Ropė ir įvardina pagrindinį tikslą – sukurti taisykles, kaip tie pinigai bus panaudojami. Valstybės vadovai nespėjo susitarti ir 2021-2022 m. naudojamos senos taisyklės. Jei šiandien ministrai pasirašys susitarimą, naujos taisyklės įsigalios nuo 2023 m. Šį kartą tikimasi, kad taip nutiks, nes susitarta dėl daugumos dalykų.

B. Ropė aiškina ir apie taisykles, kurios buvo sukurtos 2018 m., kai dar nebuvo kalbos apie Žaliąjį kursą. Tada buvo žalinimo programos, kurios neprigijo ir dabar jos pakeistos į ekologines schemas, kurios įsigalios nuo 2023 m. Joms nuo 2025 m. bus privalomai skiriama 25 proc. paramos. Iki tol dar bus žiūrima kiek laisviau. BŽŪP papildomai Žaliajam kursui skirta 8 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. „Po šito susitarimo žemės ūki galės tvirčiau stovėti ant kojų, nors ir Lietuva negavo vidutinių išmokų, kurios buvo žadėtos.

Žingsnis mažesnis nei norėjome ir galėjome, tačiau gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai, valgysime sveikesnį maistą“, – sako Juozas Olekas ir pabrėžia, jog vienas iš svarbi dalykų, tai, kad žemės ūkyje reikės laikytis ir bendrų darbo kodekso reikalavimo. Už darbo įstatymų pažeidimus informacija pasieks mokėjimų agentūras ir bus taikomos sankcijos. Lietuvoje tokių pažeidimų nedaug, nes galioja vadinamoji kvitų sistema, kuri labai supaprastina darbo santykius. „Darbo santykius reikia gryninti, kad žmonės galėtų naudotis sveikatos apsaugos sistema, gautų pensijas“, – dėlioja J. Olekas ir džiaugiasi, kad bus daugiau dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams.

Jie gaus ne mažiau kaip 3 proc. visų lėšų. Prieš tai buvo 2 proc. Tačiau parlamento narys įžvelgia grėsmę, kad mūsų žemdirbiai gali būti verčiami daryti tai, ko ES net nereikalauja. B. Ropė sako, kad nauja tai, kad ne mažiau kaip 10 proc. visų išmokų turės būti skiriama smulkiems ūkininkams, arba už pirmuosius hektarus ir jis įspėja apie pavojų – kad šie pinigai Lietuva nebūtų perkeliami į II ramstį ir tai buvo problema derybose, nes ES sakė, jog pinigų išmokoms turime per daug ir jas skiriame kaimo plėtrai (KPP).

Tačiau jis sako, kad tai puiki proga plėsti ekologinių produktų gamybą, skatinti žiedinę ekonomiką. Tačiau jei žalinimo politikoje turėjo dalyvauti visi ūkininkai, tai ekologinės schemos neprivalomos. Be to, ūkininkai, valdantys iki 10 ha nuo dalyvavimo šiose eko schemose atleisti. Europoje tokių ūkininkų iki 70 proc. „Pinigų bus sočiai ir konkurencija nedidelė. Siūlau žemdirbiškoms organizacijoms skatinti savo narius dalyvauti šiose programose“, – sako B. Ropė ir įvardina kitą problemą – mūsų žemės ūkis neintensyvus ir gyvulių skaičius santykinai mažesnis 20 kartų nei, pavyzdžiui, Nyderlanduose. Mes net nepagaminame pakankamai mėšlo, nors olandai jį eksportuoja. Iš kitos pusės, dėl to tarša mažesnė ir mes ją mažinsime kur kas mažiau nei kitos šalys. „Šis ir kiti straipsniai labai lankstūs ir daug galių suteikia valstybėms narėms. Prašau žemės ūkio ministro padirbėti su žemdirbiškoms organizacijom ir rasti geriausius sprendimus“, – dėsto B. Ropė.

J. Olekas pritaria kolegai ir sako, kad reikia stengtis, kad neliktų tik grūdų ūkiai, o būtų paremti ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai. Pasak J. Oleko, moduliacija kol kas savanoriška visoms ES šalims. Iš vienos pusės, turime paremti smulkiuosius, iš kitos pusės, negalime kenkti dideliems prekiniams ūkiams. Tiek J. Olekas, tiek B. Ropė stebėjosi, kad Lietuva iš Atsigavimo fondo, kur buvo galima gauti pakankamai daug lėšų, prašė tik 15 mln. eurų pelkėms. Dar vienas svarbus aspektas – valstybės turės apsibrėžti kas yra aktyvus ūkininkas, kuriems atiteks didžiausia parama. „Lietuvoje turime bėdų, kurie net negyvena Lietuvoje ir gauna didelę europinę paramą kaip ūkininkaujantys. Gyvasties kaimui labai reikia“, – dėsto J. Olekas. B. Ropė sako, kad kita mūsų bėda – dirbamos žemės pas mus daugėja sulig didėjančia parama. Didėjant plotams išmokos skirstomos visiems.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-06-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos