Žemės ūkio naujienos: 2021-07-08

Gera žinia, kad Europos Komisija šalims narėms sudarė galimybę valstybės pagalbos schemas, kurios galiojo iki birželio mėnesio, pratęsti iki šių metų gruodžio 31 d. Taigi ir toliau bus tiesiama pagalbos ranka sunkumų dėl pandemijos patiriantiems ūkininkams ir įmonėms, veikiančioms žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Susiduriantiems su likvidumo problemomis apyvartinis kapitalas reikalingas tęsti ūkio veiklą, supirkti žemės ūkio produktus ir iš anksto atsiskaityti su žemdirbiais, taip pat užtikrinti dirbančiųjų pajamas.

Žemės ūkio ministerijos siūlymui – finansų įstaigoms individualias garantijas teikti iki metų pabaigos ir taip sudaryti ūkininkams bei įmonėms palankesnes sąlygas pasiskolinti – jau pritarė ir Vyriausybė.

Planuojama, kad per š. m. II pusmetį už 20 mln. Eur finansų įstaigų suteiktų paskolų ir lizingo paslaugų bus suteikta 15 mln. Eur garantijų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-07

Prieš 95 metus įkurti Žemės ūkio rūmai tuomet ėmėsi daugybės darbų, užsibrėžė uždavinius, ką reikia nuveikti pirmiausia, ko turi imtis valstybėsžemės ūkis. Ar kurie nors iš to meto uždavinių aktualūs ir šiandien?

Skaitau pirmojo Žemėsūkio rūmų (ŽŪR) valdybos pirmininko Jono Prano Aleksos knygą apie darbus,kuriuos prieš 95 metus įkurti Žemės ūkio rūmai turėjo nuveikti pirmiausia, ir matau,kad uždaviniai, apie kuriuos jis rašė prieš beveik šimtą metų, aktualūs iršiandien, nes tada reikėjo atkurti Lietuvą, kaimą, žemės ūkį, bet pastarus trisdešimtmečius taip pat užsiėmėme ir žemės ūkio atkūrimu. Klausimai yra tie patys– kaimo gyvenimas, bendruomenė, kooperacija, rinka, produktų pardavimas.

Kuo imponuoja ŽŪR veikla nuo įkūrimo pradžios, tarpukario Lietuvoje? Kokios patirties iš savo istorinių pirmtakų galima pasisemti?

Pasimokyti vertėtų bendro darbo – tuomet kartu daug geriau dirbo valstybės institucijos ir savivalda. Tais laikais, kai buvo suformuotas ir patvirtintas Žemėsūkio rūmų įstatymas, rūmams buvo perduota nemažai savivaldos funkcijų – kooperacija, ūkininkų konsultavimas, švietimas, mokymas ir daugelis kitų dalykų, ko šiandien niekaip dar negalime įgyvendinti. Tuo laiku buvo stiprūs lyderiai, kurietikėjo, vienijosi, veikė kartu. Mums po išgyvento kolūkinio laikotarpio psichologiškaisunkiau sekasi išsivaduoti iš tos sovietinės patirties ir patikėti, kad galime vieningaidirbti kartu. Dar, matyt, turime nugyventi kažkiek laiko, kad išsivaduotume nuokolūkinio mąstymo.

Kokią vietą ŽŪR veikloje šiais laikais užima šalies ūkininkų atstovavimas,jų interesų gynimas tarptautinėse organizacijose?

Žemės ūkio rūmai žemdirbiams, kaimo gyventojams atstovauja ir nacionaliniu,ir tarptautiniu lygiu. Rūmai jungia vis daugiau organizacijų. ŽŪR yraplatforminė organizacija, kuri jungia asocijuotų ūkininkų junginius – įvairiasasociacijas, sąjungas, draugijas. Štai ir dabar ŽŪR gretas papildė dar dunariai – visas 49 šalies kaimo vietovėse veikiančias vietos veiklos grupesvienijanti asociacija – Vietos veiklos grupių tinklas ir didžiausia šalyjeLietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija.

Kai kurias mažesnes, rajonines, organizacijas pakeičia respublikinės. Mažesnės organizacijos pačios jungėsi į asociacijas, sąjungas. Pavyzdžiui, turėjome penkias galvijų augintojų asociacijas, kelias kiaulių augintojų asociacijas, betšios organizacijos susijungė ir dabar jų asociacijos rūpinasi sektoriniais klausimais. Tad ŽŪR organizacijos tvirtėja, stambėja, atstovavimas darosiplatesnis. Kartais ŽŪR vadiname žemdirbių, kaimo žmonių parlamentu. Kai kuriekaimo žmonės netgi sako, jog ŽŪR yra mūsų šventovė. Rūmai gina kaimo žmogų,žemdirbį, o jis gali turėti įtakos sprendžiant įvairius aktualius klausimus,kad rūmai atstovautų jų interesams.

Išskirtinę vietą ŽŪR veikloje užima mūsų žemdirbių interesų atstovavimas ir gynimas tarptautiniu lygiu, tarptautinėse organizacijose. Nuolat palaikome ryšius su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių Žemės ūkiorūmais arba kitomis organizacijomis. Dalyvaujame Briuselyje veikiančioseCOPA/COGECA, Europos žemės savininkų, Europos kooperatyvų, Žemdirbių sąjungų ir kitųorganizacijų veikloje. ŽŪR yra šių organizacijų narė ir teikia savo pasiūlymus,nuomonę, kaip turėtų būti sprendžiami vieni ar kiti klausimai, kad tinkamaibūtų atstovaujama mūsų žemdirbiams. Toks bendradarbiavimas labai padeda ginti žemdirbių interesus, kai aktualius klausimus svarsto Europos Komisija, Europos Parlamentas.

Nuo 2017 metų vadovaujate ŽŪR, bet jų veikloje aktyviai dalyvavote ir tuomet, kai atkurtaorganizacija dar tik stiprėjo, žengė penktuosius, šeštuosius metus. Kokios tometo aktualijos labiausiai įsiminė?

1997-aisiais Žemės ir miškų ūkio ministerijoje (ŽMŪM) dirbau valstybės sekretoriumi. Buvo tokios pareigos. Man tekdavo Vyriausybei pristatyti ŽMŪM parengtusprojektus, dokumentus, kitą medžiagą. Ministras buvo politinis atstovasVyriausybėje, o valstybės sekretoriui tekdavo konkretūs ūkiniai, ekonominiaiministerijos klausimai. Prisimenu diskusijas su tuometiniu žemės ir miškų ūkioministru V.Knašiu, kai formavosi mintis ŽŪR skirti žemdirbių švietimofunkcijas. Prisimenu, buvo planuojama, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimotarnyba turėtų būti pavaldi būtent ŽŪR. Aš maniau, kad toks pavaldumas būtųlogiškas. Dar prisimenu aštrokas diskusijas su tuometiniais politikais,ruošiantis ŽŪR įstatymo priėmimui. Buvo priešininkų, tačiau lėmė labai svarbiprie ŽŪR atkūrimo prisidėjusių V.Knašio bei M.Treinio ir kt. įtaka, logiški argumentai.

Prisimenu ir dalyvavimą ŽŪR tarybos posėdžiuose, susitikimus ir diskusijas su ŽŪR pirmininku prof. Antanu Stancevičiumi ir direktoriumi Romu Kaunu. Jie buvo dažni svečiai mano kabinete ministerijoje. Prof. A.Stancevičius mano atmintyje išliko kaip itin šviesi asmenybė, mokslininkas, degęs idėja įtikinti valdininkus ir politikus, kad žemdirbių savivalda valstybei yra labai svarbi. Tai buvo laikas, kai profesorius nuolat turėjo apie tai kalbėti. Kodėl? Nors nepriklausoma valstybė buvo atkurta, tačiau valdžios įstaigose netrūko valdininkų – biurokratų, kurie neįsivaizdavo, kad štai valdžios atstovams gali tekti atsisakyti dalies funkcijų ir jas patikėti žemdirbių savivaldai. Ir tokia nuomonė, nepaisant vadovų pasikeitimo ministerijoje, buvo gana gaji. Prisimenu, neretai tekdavo ieškoti diplomatinių sprendimų. Paradoksalu, kad ŽŪR augimo pavydėjo ir kai kurios ūkininkų organizacijos arba jų vadovai. Dabar, žiūrint iš laiko perspektyvos, galima vertinti daugelio tuometinių tiek ŽMŪM, tiek ŽŪR, tiek įvairių žemdirbių asociacijų vadovų veiksmus, jiems užėmus aukštas pareigas ŽMŪM ar kitose valdžios struktūrose. Padariau išvadą, kad labai daug priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių – neretai žmogus vienaip kalba vadovaudamas žemdirbių organizacijoms, ir kitaip, kai patenka į valdžią. Kažkodėl iki šiol gaji valdžios baimė, kad ŽŪR iš jos gali atimti svarbias funkcijas, į mus žiūrima įtariai.

Gerų perspektyvų siekianti valdžia kaip tik galėtų labai sėkmingai išnaudoti bendradarbiavimą su ŽŪR. Gal trūksta noro suprasti, trūksta istorinių žinių, gal siekiama tik taktinių, bet nestrateginių tikslų? Mes neišradinėjame dviračio – glaudžiai bendradarbiaudama su žemdirbių savivaldos organizacijomis, Vakarų Europos šalių valdžia pasiekia puikius rezultatus. Manau, kad yra puiki galimybė prie tokio bendradarbiavimo sugrįžti ŽŪR švenčiant 95-ąsias įkūrimo ir 30-ąsias atkūrimo metines. Juo labiau kad kai kurios problemos kartojasi arba tiesiog jas reikia spręsti nuolat.

Ko palinkėtumėte ŽŪR, visos šalies žemdirbiams šių gražių jubiliejų proga?

Galime pasidžiaugti ŽŪR, nes formuojasi labai gera, tolerantiška, tarpusavio supratimu pagrįsta komanda. ŽŪR tampa solidžia diplomatiška organizacija. Visiems palinkėčiau bendruomeniškumo, vienijimosi, bet tuo pačiu ir kompromisų ieškojimo, nes atstovaujame ir kaimo gyventojams, ir žemdirbiams, ir smulkesniems bei stambesniems ūkininkams, ir net vartotojams, tad Rūmuose turi rastis vietos visoms idėjoms ir sprendimams, norams, kurie turi būti suderinami ir naudingi visiems. Tokie sprendimai gali sustiprinti ir žemdirbių organizacijas, ir valstybę.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-07-05

– sutikimus statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

– sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

– sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu;

– sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius.

Sutikimai statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai

Šie NŽT sutikimai aktualūs statytojams, norintiems statyti statinius valdomuose žemės sklypuose arčiau sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme.

Kasmet galimybe statyti statinius arčiau žemės sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme, oficialiai pasinaudoja virš tūkstančio asmenų (per 2020 m. išduotas 1271 sutikimas).

Sutikimai išduodami žemės sklypo savininkams (bendraturčiams) arba valstybinės žemės sklypo naudotojams.

Asmuo, pageidaujantis gauti tokį sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą, žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei tokių yra, ir žemės sklypo schemą, parengtą masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, naujausius nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.

Schemoje turi būti pažymėtos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir esamų statinių ribos, planuojamo statyti statinio vieta, statinio parametrai (ilgis, aukštis, plotis, plotas), atstumas nuo planuojamo statyti statinio labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki žemės sklypo ribos.

Gavęs prašymą, NŽT teritorinis skyrius patikrina pateiktus duomenis. Jeigu duomenų nepakanka, prašoma papildomų dokumentų ir priimamas sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti. Sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį, kurį pastačius, besiribojančiam valstybinės žemės sklypui atsirastų apribojimai statyti statinius arba kiti veiklos apribojimai, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimybė statyti statinį normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais atstumais, pagal kuriuos statant nėra reikalingas besiribojančių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinių sutikimas.

Sutikimas taip pat neišduodamas, kai planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, kuris nėra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims, ir kai norima statyti žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams.

Tam tikrais atvejais NŽT teritoriniais skyriai tokių sutikimų išdavimą turi derinti su valstybinės žemės naudotojais, taip pat asmenimis, kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Valstybinių miškų urėdija ar savivaldybėmis.

NŽT teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutikimo išdavimo dienos informaciją apie išduotą sutikimą statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (www.nzt.lt).

Sutikimai statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Sutikimai statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai

Šios rūšies NŽT sutikimus būtina gauti ketinant valstybinėje žemėje statyti prekybos paviljonus, reklamos skydus ir kitus laikinuosius nesudėtinguosius statinius. Kasmet tokių sutikimų išduodama apie vieną tūkstantį (2020 metais išduoti 963 sutikimai).

Tokie sutikimai gali būti išduodami statytojui (užsakovui), kaimo bendruomenei, savivaldybei, regionų atliekų tvarkymo centrui arba medžioklės ploto naudotojui.

Šie sutikimai suteikia teisę statyti reklaminius įrenginius; gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius; laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, reikalingus įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus; laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams, įrengiant ar rekonstruojant konteinerių aikšteles; iki 25 kv. m ploto laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius); medžioklės bokštelius.

Asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą ir toliau nurodytus papildomus priedus, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio laikinieji statiniai bus statomi:

1. Dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius.

2. Patvirtintos laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas.

3. Konteinerių aikštelių išdėstymo schemą.

4. Informaciją apie nustatytas sanitarinės apsaugos zonas.

5. Valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, planą.

6. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete kopiją, kartu su medžioklės ploto vieneto (jo dalies) planu.

NŽT teritoriniam skyriui pateikiamas planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir esamų statinių ribos bei planuojamų statyti laikinųjų ir nesudėtingųjų statinių pavadinimai, vieta, pagrindiniai matmenys, planuojamos naudoti valstybinės žemės plotas ir ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nurodytos LKS-94 sistemoje.

Teritorinis skyrius, gavęs visus dokumentus, sprendimą išduoti sutikimą arba jo neišduoti priima per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Sutikimo galiojimas gali būti nutraukiamas ir nesibaigus sutikimo galiojimo terminui, jei valstybinė žemė yra naudojama ne pagal sutikime nurodytas sąlygas.

Sutikimai statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu

Šie sutikimai itin aktualūs miestų gyventojams. Kasmet teisėta galimybe statybos metu valstybinėje žemėje laikinai pasistatyti statybininkų vagonėlius, sandėliuoti medžiagas arba statybinę techniką oficialiai pasinaudoja apie 1000 asmenų.

Statybos metu, žemės sklype statant individualų nuosavą ar daugiabutį namą galima laikinai pasinaudoti greta esančia valstybine žeme, ten pasistatyti statybinius vagonėlius ar sandėliuoti statybines medžiagas, tačiau tokiam veiksmui atlikti būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimą.

Toks sutikimas išduodamas statant naują, rekonstruojant, remontuojant ar atnaujinant (modernizuojant) statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu, t. y. laikinam statybinių medžiagų, dirvožemio, sapropelio ir kitokių statybos procesui užtikrinti reikalingų medžiagų sandėliavimui, konstrukcijų laikymui ir statymui, technikos ir transporto priemonių laikymui, tvoros aptvėrimui statybos vietoje.

Statytojas ar statybos užsakovas, pageidaujantis gauti sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti motyvuotą prašymą, statybvietės planą arba schemą, parengtą masteliu 1:500–1:1000.

Sprendimas neišduoti sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu priimamas tuomet, jei tam prieštarauja savivaldybė ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) naudotojas, kai šis žemės plotas reikalingas naudoti kitoms reikmėms. Taip pat sutikimas gali būti neišduotas ir tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas, kuriuo planuojama laikinai pasinaudoti, yra suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte kaip grąžinamas natūra, perduodamas ar suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn, parduodamas, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, kai yra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Sutikimas neišduodamas ir tais atvejais, jei yra galimybė statybvietę įrengti prašymą pateikusio asmens privačios žemės sklype, šio asmens naudojamame žemės sklype (jo dalyje) arba kai asmuo, kuris prašo išduoti sutikimą, yra savavališkai užėmęs ir naudoja valstybinės žemės plotą.

Sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išduodami Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1P-26-(1.3.) „Dėl Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius

Nuo liepos 1 d. taip pat bus galima el. būdu teikti prašymus gauti NŽT sutikimus statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius valstybiniuose vandens telkiniuose.

Šie sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius: visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti, išskyrus hidrotechnikos statinius.

Tokių sutikimų skaičius sąlyginai mažiausias (per metus apie 300 sutikimų), tačiau šie sutikimai ypač aktualūs vasaros sezoną.

Asmuo, pageidaujantis gauti tokį sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui pagal valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio buvimo vietą pateikia prašymą, besiribojančio su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu žemės sklypo bendraturčio sutikimą (jei sklypas priklauso keliems asmenims) ir laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintą statybos projektą pagal STR 1.05.01:2017. Planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.

Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos, Georeferencinio pagrindo kadastre kaupiama vandens telkinio kranto linija ir planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingojo statinio vieta, nurodyti šį statinį apibūdinantys duomenys (ilgis, plotis, aukštis, kampų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt.).

Laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintas statybos projektas arba Planas turi būti suderintas su:

1. Atitinkamo regioninio ar nacionalinio parko arba biosferos rezervato direkcija, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į valstybinių parkų, valstybinių ir biosferos rezervatų teritorijas.

2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į kultūros paveldo objektų teritorijas, jų apsaugos zonas.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į pasienio juostą, o jeigu jos nėra, – 100 m atstumu nuo valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio, kuriuo eina valstybės siena, kranto.

4. Valstybės įmone Vidaus vandens kelių direkcija, jeigu paviršinis vandens telkinys patenka į Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą.

5. Savivaldybės administracija, kai planuojama statyti laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti.

6. Žvejybos ploto naudotoju, kai planuojama statyti laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti, jeigu laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į žvejybos plotą, kuriam yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatomis.

Sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, jeigu išdavus sutikimą būtų pažeistos šių taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų nuostatos, jei derinančios institucijos motyvuotai prieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, taip pat jei įrengus laikinąjį nesudėtingąjį statinį numatoma vykdyti veikla prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Be to, būtina atkreipti dėmesį į specifinius reikalavimus statant laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

Reikėtų žinoti, kad asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu arba naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikinieji nesudėtingieji statiniai statomi valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypu ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypu. Reikalavimas statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį netaikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Kai žemės sklypas (išskyrus žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypus ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypus) bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, kiekvienas bendraturtis gali statyti po vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, besiribojančiame su to asmens valdoma žemės sklypo dalimi.

Kai vandens telkinio dalyje gali būti statomi ir naudojami keli laikinieji nesudėtingieji statiniai, atstumas tarp šių laikinųjų nesudėtingųjų statinių turi būti ne mažesnis nei ilgiausio iš šių laikinųjų nesudėtingųjų statinių ilgis, tačiau visais atvejais ne mažesnis nei 20 m, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teisės aktus ir (ar) teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, kuriame planuojama statyti ir naudoti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, nustatyti kiti laikinųjų nesudėtingųjų statinių įrengimo reikalavimai.

Valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje įrengiamas laikinasis nesudėtingasis statinys negali būti ilgesnis kaip 25 proc. toje vietoje, kurioje planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį, esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio pločio, matuojant atstumą statmenai nuo pakrantės, kurioje planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį, iki priešingoje pusėje esančios valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio pakrantės, bet visais atvejais ne ilgesnis kaip 30 m.

Jachtų ir valčių elingai gali būti statomi valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypu ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypu. Šio papunkčio reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms jachtų ir valčių elingų statyba valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikalinga jų funkcijoms atlikti.

Pasikeitus privataus žemės sklypo savininkui arba valstybinės žemės naudotojui, kuriam buvo išduotas sutikimas, naujasis žemės sklypo savininkas arba valstybinės žemės naudotojas perima su išduotu sutikimu susijusias teises ir pareigas, nekeičiant išduoto sutikimo.

Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išduodami Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-07-01

Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės aktus VMI per 10 darbo dienų nuo liepos 1 d. turi suformuoti leidimus lengvatiniam gazoliui įsigyti. Mano VMI savitarnos portale VMI preliminariai planuoja leidimus pradėti formuoti liepos 7–10 dienomis.

Šaltinis: vic.lt, 2021-07-01