Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-24

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Naujas derlius superkamas vis brangiau

2021 m. rugpjūčio pradžioje naujojo derliaus grūdų supirkimo kainos didėjo. ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 31 savaitę (08 02–08 08) grūdų supirkimo kainos, palyginti su kainomis, buvusiomis prieš savaitę (2021 m. 30 savaitę (07 26–08 01), padidėjo.

Kviečiai 31 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 183,91 Eur/t. Palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, ji buvo didesnė 2,71 proc. bei 15,25 proc. didesnė negu 2020 m. 31 savaitę (07 27–08 02).

Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina per savaitę padidėjo 4,22 proc. (iki 174,69 Eur/t) ir buvo 24,95 proc. didesnė, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio kaina. Rugiai buvo superkami vidutiniškai po 132,26 Eur/t – 2,59 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir 22,41 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sudarė 163,11 Eur/t ir buvo 1,68 proc. didesnė negu prieš savaitę bei 28,51 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina 2021 m. rugpjūčio pradžioje sudarė 464,43 Eur/t ir buvo 1,92 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 34,51 proc. didesnė negu prieš metus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-08-23

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito blankų įsigijimas

nformuojame, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito blankų (toliau – Paslaugų kvitų knygelė) pardavimą organizuoja valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Detalesnė informacija čia.

informaciją apie Paslaugų kvitų knygelių užsakymą, apmokėjimą ir teikimą galite rasti mūsų tinklalapyje https://www.vic.lt/zemes-ukio-ir-miskininkystes-paslaugu-kvitu-knygeliu-pardavimas/.

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kaip ir anksčiau, atlieka funkcijas, susijusias su duomenų apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus administravimu ir sveikatos draudimo įmokų surinkimu.

Šaltinis: vic.lt, 2021-08-23

Saulės elektrinių viliones stabdo abejonių kamuoliai

Valstybė jau ne vieni metai skiria paramą įsirengti saulės kolektorius ant stogų arba šalia esančiame žemės sklype. Bet tuo pasinaudoti  žmonės neskuba. Važinėjant po Lietuvą susidaro įspūdis, kad retoje seniūnijos centrinėje gyvenvietėje, nekalbant apie mažesnius kaimus, neatsiranda norinčiųjų naudotis valstybės parama įsirengti saulės elektrines. Kodėl jos Lietuvoje iki šiolei neįgavo pagreičio?

Ne viskas taip gražu

„Tenka girdėti, kad žmonių apsisprendimą pirmiausia lemia paslaugos, kurias suteikia elektros tinklai, būtent – elektros pasaugojimo paslaugos, kurios šiemet yra pabrangusios dvigubai. Akivaizdu, jeigu saulės elektrinė labai greitai atsipirktų, žmonės būtų suinteresuoti į ją investuoti.

Tie, kurie daugiau pasidomi prieš įsirengdami, mato, kad atsipirkimas vis dėlto nėra toks, kokį deklaruoja siūlantieji įsigyti šią prekę“ , – vieną iš priežasčių, kodėl kaimo žmonės neskuba įsirengti vėjo elektrinių, įvardija Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Apsisprendė apskaičiavę

Pasak jo, būtų keista, jeigu tie, kurie pardavinėja elektros energiją, kalbėtų labai objektyviai. Bet kai žmogus įsirengia konkrečioje vietoje ir aiškiai įvertina visas įrengimo sąnaudas – montuoti ant stogo ar žemės sklypo – lemia tai, kiek yra ideali orientacija į saulės kryptį.

Nuo to, pasirodo, gana daug priklauso pagamintos elektros kiekis ir jos atsipirkimas. Tie, kurie dešimt kartų pamatavo, apskaičiavo, kada ir kaip viskas atsipirks, nuo investicijų į saulės energetiką susilaikė.

Pabrango energijos pasaugojimas

Optimizmu dėl saulės elektrinių netrykšta ir Valdomų kaimo (Gruzdžių sen., Šiaulių r.) ūkininkas Bronius Noreikis. Kodėl, juk tiek daug dabar kalbama apie švarią energetiką, dideles jos galimybes?

„Problemų daug – pastaruoju metu pabrango energijos pasaugojimas, namo stogas turi būti orientuotas į saulės pusę, tos plokštės per kurį laiką apsineša, jas reikia nuvalyti, o jeigu yra ant stogo, sunku ar net neįmanoma tai padaryti. Kai apsninga, jos nebegamina elektros energijos. Aš pasistačiau ant žemės. Turėjau tam vietos, nes esu ūkininkas. Pabrangus elektros pasaugojimui, žiemą, kai trūksta elektros energijos, reikia papildomai pirkti iš tinklo, ji man kainuoja gero-
kai brangiau, nei ją gaminčiau.

Kur dingsta saugoma mano elektra, kodėl jos negali atiduoti, nesuprantu“, – neslepia iškylančių problemų saulės elektrinę įsirengęs ūkininkas.

Sukauptos neatiduoda

B. Noreikio teigimu, kai kurie pažįstami, svarstę taip pat įsirengti saulės elektrines, jo klausinėjo, ar iš to tikrai bus naudos, kada atsipirks.

„Labai nudžiuginti jųnegaliu, – sako B. Noreikis. – Kiek žinau, atsiperkamumas – mažiausiai po 12 metų, o gal ir dar ilgiau. Per tą laiką įranga gali ir sugesti, ir prižiūrėti ją reikės. Žiemą, kai dažniausiai Lietuvoje nėra saulės, energijos ji beveik negamina. Kodėl vasarą sukauptos energijos žiemą man negali atiduoti, nežinau. Ir nesuprantu. Praėjusią vasarą įsirengiau 9 kilovatų elektrinę, bet daugiau naudos neturiu, jei palygintume su investuojamais pinigais.“

Paskatino subsidijos

Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) Tinklų plėtros skyriaus ekspertas Vidas Gradeckas teigia, kad iki 2018 m. gaminančių vartotojų skaičius didėjo nuosaikiai, tačiau, kai Aplinkos projektų agentūra (AVPA) pradėjo skirti subsidijas prijungiamoms elektrinėms, energiją gaminančių vartotojų pradėjo daugėti kartais. Pavyzdžiui, 2019 m. buitinių vartotojų buvo prijungta 2 tūkst.118, o 2020-aisiais – jau 4 tūkst. 871, t. y. 130 proc. daugiau. Šiuo metu Lietuvoje yra net 11 tūkst. 365 buitiniai ir 787 komerciniai gaminantys vartotojai, kurie kartu generuoja 118 tūkst. 750 kW.

Rugpjūčio 6 d. duomenimis, fizinių asmenų, kurie vartoja ir gamina elektrą, – net 11 tūkst. 365. Jų generuojama bendra galia – 93,4 MW.

Keturi atsiskaitymo variantai

„Gaminantys vartotojai moka dvi kainos dedamąsias – už atgautą elektros energijos kiekį ir už trūkstamą (vartojamą) elektros energijos kiekį. Už atgautą elektros energiją, t. y. gaminančio vartotojo į tinklą sugeneruotą ir vėliau atsiimtą elektros energiją, gaminantys vartotojai moka pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus įkainius. Yra nustatyti 4 atsiskaitymo už atgautą elektros energijos kiekį variantai, vieną kurių pasirenka pats gaminantis vartotojas, atsižvelgęs į savo generacijos ypatumus“,– aiškina Vidas Gradeckas

Skirtingi tiekėjai, skirtinga kaina

Pasak ESO Tinklų plėtros skyriaus eksperto, už trūkstamą elektros energijos kiekį, kuris susidaro iš skirstomojo tinklo suvartotam elektros energijos kiekiui viršijant paties pasigamintą ir į skirstomąjį tinklą patiektą elektros energijos kiekį, gaminantys vartotojai atsiskaito pagal pasirinkto elektros energijos tiekėjo įkainius.

Trūkstamas elektros energijos kiekis perkamas iš gaminančio vartotojo pasirinkto elektros energijos tiekėjo, kurie taiko skirtingus elektros energijos įkainius. Dėl šios priežasties skirtingiems elektros energijos vartotojams, pasirinkusiems skirtingus tiekėjus, elektros energijos kaina gali būti nevienoda.

Nebūtina montuoti ant namo stogo

Vitas MAČIULIS

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas

Nelabai norėčiau sutikti, kad saulės elektrinės neįgauna pagreičio, nes jas stato nebe šimtai individualių ūkio subjektų, bet tūkstančiai. Per praėjusius metus buvo pastatyta 6 tūkst. elektrinių. Lietuvoje yra sudarytos puikios sąlygos – teikiama parama, sudaryta galimybė gaminantiems vartotojams atiduoti elektrą, kai jos per daug, o paskui susigrąžinti iš tinklų.

Nebūtinai elektrines reikia statyti ant savo pastato stogo, galima nusipirkti dalį elektrinės nutolusiame dideliame parke. Tai labai populiaru ir šia galimybe daug kas naudojasi. Žmogus, įdėjęs savo lėšų, pavyzdžiui, kokius 3–4 tūkst. Eur, apie tai pamiršta, 20 metų jis elektrą gaus maždaug po 4 ar 5 centus už kilovatvalandę, t. y. tris kartus pigiau, nei kiti dabar gauna iš tinklo. Tai atsiperka per kokius 6–7 metus. Galima gauti paramą šilumos siurbliams, maitinamiems saulės elektra, įsirengti. Tad vasarą prisigamini elektros, o žiemą naudoji šildyti. Tada šiluma būna beveik nemokama – 1 centas už kilovatvalandę.

Apie tai tikrai trūksta informacijos, bet kaip ją suteikti žmonėms? Ir internete skelbiame, ir laikraščiuose rašome, bet kažkodėl ji nepasiekia žmonių. Investicijoms galima gauti 30 proc. paramą. Pavyzdžiui, elektrinė kainuoja 4 tūkst., galima gauti 1 tūkst. 200 Eur paramos

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Stasys Bielskis, 2021-08-21

Verslo paraiškos – nuo rugsėjo

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 29 d. kviečia teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

Pagal šią veiklą parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Remiamos veiklos, nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, išskyrus neremtinas veiklas, nurodytas įgyvendinimo taisyklėse. Viename projekte gali būti numatyta keletas remiamų ekonominės veiklos rūšių.

Šiemet vykstančiam paraiškų pagal KPP veiklą rinkimo etapui skirta 18 767 932 Eur paramos lėšų.

Kas gali kreiptis paramos

Paramos gali kreiptis privatus juridinis arba fizinis asmuo, kuris nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinka labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims) ir Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims).

Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, yra tinkamas pareiškėjas, jeigu šio privataus juridinio asmens pagrindinis akcininkas (pagrindinis akcininkas – turintis daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pvz., mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės), atveju – vadovas) yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Sukūrus vieną darbo vietą – iki 50 tūkst. Eur paramos

Paramos dydis priklausys nuo to, kiek pareiškėjas planuoja sukurti naujų darbo vietų. Projektai, kuriuose nenumatyta sukurti naujų darbo vietų, nebus remiami.

Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 000 Eur paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau 200 000 Eur (kai sukurta ne mažiau kaip 4 darbo vietos).

Viena darbo vieta – tai visas etatas, kai priimtas darbuotojas išdirba 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę ištisus metus.

Žinotina, jog įgyvendinant projektą privaloma sukurti ne mažiau kaip 0,5 etato darbo vietą.

Kompensuojama bus iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Paramos lėšomis gali būti finansuojama projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas. Projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių naują statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą atliekant ūkio būdu, finansuojamas tik naujų statybinių medžiagų įsigijimas.

Taip pat parama gali būti skirta naujos technikos ir įrangos, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas projekto įgyvendinimo vietoje, verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimui, bendrosioms išlaidoms.

Paraiškas bus galima teikti ir per ŽŪMIS

Paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai adresais, nurodytais NMA svetainėje – čia.

Paramos paraiška ir su paramos paraiška pateikiami dokumentai turi būti pateikti pareiškėjo asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, šie dokumentai taip pat gali būti pateikiami ir per ŽŪMIS, jei tokia galimybė yra, registruotu paštu ir per kurjerį arba dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, siunčiant elektroniniu paštu adresais, nurodytais interneto svetainėje www.nma.lt, kitomis elektroninėmis priemonėmis ir pan.

Karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos plitimo šalyje metu pareiškėjas pasirašytą paramos paraišką kartu su paramos paraiška pateikiamais dokumentais NMA darbo laiku papildomai gali pateikti pasinaudodamas „paraiškų dėžutėmis“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju paraiška turi būti pristatyta 2 darbo dienomis anksčiau nei nustatyta paraiškų priėmimo pabaiga – iki spalio 27 d.

Projektų atrankos kriterijai

Pateiktoms paraiškoms už atitikimą atrankos kriterijams bus suteikiami balai – pateikiame juos žemiau:

Pareiškėjas yra kaimo vietovėje veikiantis subjektas, kuris iki paraiškos pateikimo dienos (atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (fizinio asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją, pareiškėjo (juridinio asmens) registracijos vietą):

1.1. pareiškėjas (fizinis asmuo) – kaimo gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje (paraiškos pateikimo dieną nepertraukiamai yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje):

5 ir daugiau metų – suteikiama 20 balų;
nuo 4 iki 5 metų – suteikiama 15 balų;
nuo 3 iki 4 metų – suteikiama 10 balų;
nuo 2 iki 3 metų – suteikiami 5 balai;
nuo 1 iki 2 metų – suteikiami 3 balai;

1.2. pareiškėjas (juridinis asmuo) – registruotas kaimo vietovėje (paraiškos pateikimo dieną nepertraukiamai yra registruotas kaimo vietovėje):

5 ir daugiau metų – suteikiama 20 balų;
nuo 4 iki 5 metų – suteikiama 15 balų;
nuo 3 iki 4 metų – suteikiama 10 balų;
nuo 2 iki 3 metų – suteikiami 5 balai;
nuo 1 iki 2 metų – suteikiami 3 balai.

Prašoma mažesnio paramos intensyvumo:

2.1. projektams, kurių vertė yra iki 400 000 Eur (be PVM) (imtinai):
Paramos intensyvumas nuo 25 proc. iki 49 proc. įskaitytinai – po vieną balą už kiekvieną procentinį punktą (pareiškėjams, prašantiems mažesnio nei 25 proc. intensyvumo, skiriami 25 balai);
2.2. didesnė projekto vertė (taikoma projektams, kurių vertė didesnė kaip 400 000 Eur (be PVM):
Kai projekto vertė didesnė kaip 400 000 Eur – po vieną balą už kiekvieną procentinį punktą (pvz., projekto vertė – 410 000 Eur (be PVM), t. y. projekto vertė 2,5 procentinio punkto didesnė, skiriami 2 balai) (projektams, kurių vertė didesnė kaip 25 proc., skiriami 25 balai).

Projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos nedarbo lygis (jei projekte numatyta teikti tik mobiliąsias paslaugas, atrankos balai nesuteikiami; jei projekte numatyta teikti mobilias ir stacionarias paslaugas, balai suteikiami atsižvelgiant į tai, kur vykdoma stacionari veikla) (ataskaitiniais metais vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų (DAG) savivaldybėje, kurioje įgyvendinamas projektas, lyginamas su vidutiniu metiniu bedarbių proc. nuo DAG šalyje):

ataskaitiniais metais vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra 3 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį – suteikiama 10 balų;
ataskaitiniais metais vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra iki 3 procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį – suteikiami 5 balai.

Papildomai sukuriama darbo vieta, viršijanti privalomas sukurti darbo vietas pagal prašomą paramos sumą (vienai darbo vietai (etatui) – 50 000 Eur paramos (pvz., prašoma paramos suma 120 000 Eur, planuoja sukurti 3 darbo vietas, papildomai sukuriama 0,6 etato, skiriami 6 balai):

iki 0,25 etato – suteikiami 2 balai;
nuo 0,25 (imtinai) iki 0,5 etato – suteikiami 4 balai;
nuo 0,5 (imtinai) iki 0,75 etato – suteikiami 6 balai;
nuo 0,75 (imtinai) iki 1 etato – suteikiami 8 balai;
1 etatas ir daugiau – suteikiama 10 balų.

Nekilnojamasis turtas, kuriame planuojama vykdyti projekte numatytą veiklą, pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (pareiškėjui – fiziniam asmeniui – ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) – suteikiama 10 balų.

Pareiškėjas – fizinis asmuo arba pareiškėjo – juridinio asmens – pagrindinis akcininkas, esantis juo ne mažiau kaip 1 m. iki paraiškos pateikimo (paraiškos pateikimo dieną ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus nepertraukiamai), yra iki 40 metų (imtinai) amžiaus (pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų. Kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pvz., mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės), vadovas yra iki 40 metų (imtinai) amžiaus) – suteikiama 10 balų.

Pareiškėja – moteris arba pareiškėjo – juridinio asmens – pagrindinė akcininkė, esanti ja ne mažiau kaip 1 m. iki paraiškos pateikimo (paraiškos pateikimo dieną ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus nepertraukiamai), yra moteris (pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų. Kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pavyzdžiui, mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės), atveju – vadovė yra moteris) – suteikiami 5 balai.

Pareiškėjas – įmonė (privatus fizinis ar juridinis asmuo), kuri ataskaitiniais metais atitinka šias sąlygas:

1) vidutinis metinis darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 10;
2) metinės pajamos yra iki 700 000 Eur.
Suteikiama 10 balų.

Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius, kurį būtina surinkti norint gauti paramą, – 50. Didžiausia galima surinkti atrankos balų suma – 100 balų.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 24 mėn.

Projektą, kaip ir anksčiau, privaloma įgyvendinti per 24 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, o jį pradėti įgyvendinti būtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Apie projekto pradžią pareiškėjas privalo raštu informuoti NMA ir pateikti projekto pradžią patvirtinančius dokumentus – investicijų ir (arba) paslaugų įsigijimo dokumentus, sutartis ir pan.

Šaltinis: nma.lt, 2021-08-23

Netrukus – pokyčiai sezoniniams darbininkams

Nuo rugsėjo 1 d. „Sodra“ nebepardavinės žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelių. Dėl jų įsigijimo draudėjai turės kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC).

Sezonines ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas teikiantys žmonės gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Fiziniai asmenys gali teikti laikinas arba vienkartines žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija ar mokymai. Pavyzdžiui, pagal paslaugų kvitų knygeles galima samdyti sezoninius darbuotojus vaisiams ir uogoms skinti, ūkiniams gyvūnams prižiūrėti, grioviams kasti, medžiams genėti ir daugeliui kitų darbų.

Draudėjai privalo mokėti už šiuos darbuotojus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. „Sodros“ duomenimis, kasmet apie 21 tūkst. žmonių teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygeles. „Sodra“ parduodavo daugiau nei 2500 tokių knygelių per metus. Seimui pakeitus Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelių gamybą ir pardavimą organizuoja valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Tai reiškia, kad paslaugų gavėjai, kuriems paslaugos bus teikiamos pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, norėdami įsigyti paslaugų kvitų knygeles nuo rugsėjo 1 d. turi kreiptis ne į „Sodrą“, o į ŽŪIKVC. Daugiau informacijos apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelių įsigijimą nuo rugsėjo 1 d. galite sužinoti telefonu (+370) 5 266 0620, el. paštu pagalba@vic.lt arba ŽŪIKVC interneto svetainėje.

Konsultacijas visais kitais klausimais, susijusiais su PSD įmokų mokėjimu, pranešimo apie suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus (PKV pranešimas) pateikimu ir toliau teikia „Sodra“.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-08-23

Galvijų skerdenos buvo superkamos pigiau

2021 m. liepos mėn. galvijų supirkimo kaina Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse mažėjo. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje vis didėjusi supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų supirkimo kaina liepos mėn. sudarė 264,66 Eur/100 kg skerdenų ir, palyginti su birželio mėn., sumažėjo 1,36 proc., tačiau buvo 11,08 proc. aukštesnė negu 2020 m. liepos mėn.

Kainos mažėjimas pastebimas ir Latvijoje bei Lenkijoje, atitinkamai 2,26 ir 1,28 proc. Bendra vidutinė ES galvijų supirkimo kaina, kuri nuo šių metų pradžios vis didėdavo 1,09–2,19 proc./mėn., analizuojamu laikotarpiu išliko beveik stabili (+ 0,30 proc.) ir sudarė 363,95 Eur/100 kg skerdenų. Lietuvoje šių metų liepos mėn. buvo paskersta ir pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę suklasifikuota iš viso 12,928 tūkst. galvijų – 24,49 proc. daugiau nei birželio mėn. ir 1,34 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-08-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos