Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-25

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Vos kvėpuojantiems žemės ūkio sektoriams rūpi ne statybos

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021–2022 metų įgyvendinimo taisyklių nuostatas, projektų atrankos kriterijus. Daugiausiai lėšų numatoma skirti tiems sektoriams, kurių produkcija Lietuva neapsirūpina.

Didžioji dalis paramos lėšų turėtų būti skirta investicijoms į statybas, rekonstravimą, kapitalinį remontą, gamybinių pastatų įrengimą, tačiau vos kvėpuojantys sektoriai galvoja ne apie naujas statybas ar rekonstrukcijas, o kaip išgyventi.

Tampo finansinę paklodę

„Lietuva pieno produktais apsirūpina 140 proc., sodininkystės ir daržininkystės produkcija – apie 55 proc., kiaulininkystės – apie 50 proc., tad ir plėtoti šiuos sektorius turime atsižvelgdami į jų šiandieninę padėtį“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius.

Projektai finansuojami KPP ir EURI (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė, skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) lėšomis.

Pasak viceministro, kuriant taisykles buvo įvertinta kiekvieno atskiro sektoriaus situacija, tad atitinkamai skaičiuotas ir kiekvienos srities lėšų poreikis. ŽŪM skelbia, jog galutiniai sprendimai bus priimti gavus socialinių partnerių pasiūlymus raštu ir suderinus jų bei ministerijos pozicijas.

ŽŪM pienininkystės sektoriaus investicijoms iš EURI ir KPP lėšų 2021–2022 metais siūlo skirti iš viso 69,9 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 39,3 mln. Eur, EURI – 30,6 mln. Eur). Sodininkystės ir daržininkystės sektoriui atitinkamai siūloma skirti iš viso 39,7 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 14,3 mln. Eur, EURI – 25,4 mln. Eur), mėsos sektoriui – 44,8 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 23,8 mln. Eur, EURI – 21 mln. Eur), kitoms augalininkystės šakoms planuojamos lėšos iš kitų fondų (apie 30 mln. Eur).

„Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) žiūri į bendrą kaimo ir žemės ūkio situaciją. Turime palaikyti sektorius, kurių gyvybingumas yra gana silpnas, todėl logiška, jog siūloma prioritetą teikti tiems sektoriams, kurių produktų nepasigaminame Lietuvoje. Dabar vyksta finansinės paklodės tampymas. Suprantama, jog kiekvienas asociacijos lyderis stengiasi pakovoti už savo ūkininkus, bet kartais keistai bandoma įtikinti, kad juoda yra balta, ir atvirkščiai. Nesakau, jog nereikia skatinti kitų sektorių, bet tuos, kurių produkcijos poreikis Lietuvos rinkoje yra didesnis, turime labiau paremti“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Pasak pašnekovo, didesnę pridėtinę vertę kuria uogininkystės, daržininkystės sektoriai. Jei daugiau paramos būtų skiriama uogų, vaisių, daržovių augintojams, šių sektorių atstovų padaugėtų.

„Keistai atrodo, kai mes Lietuvoje turime ir geras klimato sąlygas, ir tinkamą dirvožemį, bet neužsiauginame nei uogų, nei daržovių. O ir šiltnamių situacija labai liūdna – visoje Lietuvoje vos keli šiltnamiai. Sudėtinga padėtis ir kiaulininkystės sektoriuje. Kiaulininkystės pozicijas tikrai reikia stiprinti, nes dabar importuojame kiaules iš Lenkijos ir kitų šalių“, – teigė V.Buivydas.

Ne nuo to galo pradeda

Daugiausiai lėšų investicijoms siūloma skirti pienininkystės sektoriui – 69,9 mln. Eur.

„Diskutuojame su ministerija, rašome raštus, bet kas iš to. Jie paprastai daro taip, kaip jiems išeina. Kokia gi čia sumelė visam sektoriui dvejiems metams – 69,9 mln. Eur. Viskas taip pabrango, kad karvidei pastatyti vienos karvės vieta kainuotų nuo 7 iki 20 tūkst. Eur. Melžykla, pašarų dalytuvai, mėšlo kratytuvai, mėšlidės ir kt. – viską suskaičiavus išeina didžiulė suma. Tad kažin, ar karvių padaugės. Kol kas tik mažėja. Per metus karvių skaičius sumažėja po 16 tūkst.“ – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Pašnekovas mano, jog parama reikalinga, bet ministerija pradeda ne nuo to galo. Žinoma, bus ūkininkų, kurie pasinaudos siūlomomis investicijomis, gal kažką pakeis melžyklose, įsigis reikiamos įrangos, tačiau dauguma neskubės kreiptis paramos.

„Visų pirma todėl, kad neapsimoka. Lietuvoje liko tik 210 tūkst. karvių, ir kas mėnesį jų mažėja. Yra ūkių, laikančių po 200 melžiamų karvių, kurie kas mėnesį suskaičiuoja po kelis tūkstančius eurų nuostolių, nes pabrango soja, rapsai, mineralai, elektra, kuras, o pieno supirkimo kaina yra labai maža. Jeigu už kilogramą pieno smulkesni ūkiai gauna 10–13 ct, o dideli – 24–30 ct, pieno gamyba neapsimoka. Niekas nebenori eiti į pienininkystę. Iš pienininkystės traukiasi ir gerai žinomas Prienų rajono ūkininkas Vytautas Raižys, kuris dalyvavo įvairiose programose, įsigijo melžėjų darbą pakeičiantį robotą. Dabar jis turi per 70 karvių bandą ir ją parduoda. Ūkininkas spaudė sūrius, pardavinėjo pieno produktus vietos rinkai, bet nebeapsimoka. Nepadėjo nė trumposios maisto grandinės“, – tvirtino J.Vilionis.

Dabartinėje situacijoje šeimos ir vidutiniams pieno ūkiams rūpi ne statybos ar senų pastatų rekonstrukcija. Jiems skaudžiausias ir niekaip neišsprendžiamas klausimas – pieno supirkimo kainos, dėl kurių nyksta mažesni ūkiai. Vargu ar tendencija pasikeis net ir gavus paramą investicijoms į statybas, kapitalinius remontus, kol pieno ūkiai yra suskirstyti į dešimt grupių pagal pieno supirkimo kainas. Ūkininkai daug metų kovoja, kad pieno kainos būtų vienodos tiek dideliems, tiek mažiems ūkiams – turi būti mokama atsižvelgiant į pieno kokybę, o ne į karvių skaičių.

Įspraudžiami į siaurus rėmus

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, pristatydama naujas taisyklių nuostatas, teigė, jog 2021 m. numatoma prievolė investuojant tiek EURI, tiek KPP lėšas – privalomai didinti gamybą natūrine išraiška. Pvz., investuojant KPP lėšas didinti pieno, mėsos gamybą reikalavimas yra 15 proc., sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 10 proc.

„Kitas esminis dalykas – šiuo laikotarpiu nebebus remiamas vien technikos įsigijimas. Akcentas – didesnei pridėtinei vertei, kokybei, pajėgumų didinimui, todėl ne mažiau kaip 75 proc. investicijų turėtų būti nukreipta į statybas, rekonstravimą, kapitalinį remontą ir (arba) gamybinių pastatų įrengimą. Tai reiškia, kad visas projektas gali būti skirtas statybai, rekonstrukcijai, pastato įrengimui“, – sakė J.Stakėnienė.

ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas mano, jog ūkininkams reikia suteikti daugiau laisvės rinktis – jeigu ūkininkas yra sektoriaus, kuriam teikiamas prioritetas, atstovas ir jis gali gauti paramą investicijoms, jam reikia leisti įsigyti tai, ko jam labiausiai reikia – gal žemės, gal traktoriaus, sodinukų ar kt.

„Duokim ūkininkui daugiau erdvės, leiskite įsigyti ūkiui tai, ko reikia. Dabar, kai pasakoma, jog 75 proc. investicijų turi būti nukreipta į statybas, rekonstravimą ir (arba) kapitalinį remontą, galima manyti, jog ministerija geriau žino, ko ūkininkui reikia, nei jis pats. Taip nėra. Kodėl norima įstatyti į siaurus rėmus, o paskui sakoma, kad nelabai pasiteisino investicinė priemonė. Taip neturėtų būti. Šios investicinės paramos priemonės tikslas lyg ir geras, bet per daug bandoma kištis į ūkininkų veiklą. Svarbiausia, kad ūkininkai investuotų ir prisiimtų įsipareigojimus didinti gamybą, kurti didesnę pridėtinę vertę“, – tvirtino V.Buivydas.

Prie suskilusios geldos

Kiaulininkystės sektoriaus padėtis jau senokai yra apverktina. Pasak ilgamečio Jurbarko rajone veikiančio kiaulių komplekso „Dainiai“ vadovo Kasparo Jurevičiaus, sunku įsivaizduoti, kad atsiras norinčių šios paramos, kai tokios mažos kiaulių supirkimo kainos ir augintojai skaičiuoja tik nuostolius.

„Mūsų bendrovė „Dainiai“, kuri visada mokėjo dirbti ekonomiškai, jau metus dirba nuostolingai. Esant dabartinėms grūdų kainoms prie kiekvienos kiaulės auginimo savikainos reikia pridėti po maždaug 30 Eur. Prasčiausių grūdų tona kainuoja apie 200 Eur, o už kiaulę gauni 100 Eur arba 1 Eur/kg. Jei parduodami kiaules gauname mažiau, matematika paprasta. Esant tokiai situacijai net nekyla abejonių, kad paskolų niekas neduos, tai kam vaidinti, ietis laužyti, aiškinti paramos projektų atrankos kriterijus ir taisykles, jeigu nėra jokių perspektyvų šaką vystyti toliau? Reikia galvoti, kaip sėkmingai uždaryti verslą, o ne kaip vystyti. Kiek gi galima iš nuostolių gyventi. Kas gali kur nors investuoti, kažką statyti, rekonstruoti esant tokiai padėčiai? Koks čia žmonių kvailinimas, raginimai imti paramą?“ – be užuolankų rėžė K.Jurevičius.

Pašnekovo nuomone, kiaulininkystė Lietuvoje jau yra pasmerkta, jos paprasčiausiai neliks. Lietuviškos kiaulienos greitai reikės su žiburiu ieškoti.

„Atveš trečiarūšės, atliekinės mėsos iš kitų šalių. Lietuviai gi Europos „sanitarai“, sunaudos. Lietuvoje kiaulę greitai bus galima pamatyti tik zoologijos sode. Deja, niekas į tragišką kiaulininkystės padėtį nekreipia dėmesio. Milijonai eurų ėjo paukštelių saugojimui, dabar – pelkių, bet tik ne žemės ūkiui. Mus, dirbusius šiame sektoriuje, paprasčiausiai nurašys į nuostolius“, – liūdną prognozę piešė K.Jurevičius.

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis apgailestavo, jog uogininkystės ūkiai iki šiol yra gavę mažai paramos.

„Mums dalina lašus – uogų augintojams tiesioginės išmokos yra prilygintos išmokoms už pievas, nedaug skiriasi ir susietoji parama. Tuo tarpu uogininkystė reikalauja daug darbo jėgos ir lėšų. Mes vartotojams tiekiame šviežias uogos. Negi bus sveikesnės tos, kurias atsivešime iš Graikijos, Danijos, Olandijos, Ispanijos? Lietuvos uogų augintojai turi būti labiau remiami“, – sakė V.Juodsnukis.

Uogų augintojams labai reikia paramos vėsinimo, šaldymo įrangai įsigyti, laistymo sistemai, tačiau V.Juodsnukis abejoja, ar visi norintys įstengs gauti paramą investicijoms.

„Daug kartų diskutavome, bet taip ir nesulaukiame politikų, ŽŪM supratimo, kad pirmiausia visas sąlygas gauti paramą reikia sudaryti smulkiam ir vidutiniam šeimos ūkiui. Kai sudaro vienodas sąlygas mažam ir labai stambiam ūkiui, turinčiam po 500 ha ir daugiau, pastarieji susisemia visą paramą, nes jie spėja laiku pateikti paraiškas, pasisamdo specialistus, kad jas kvalifikuotai paruoštų, turi investicijų. Taip smulkūs ir vidutiniai ūkiai lieka prie suskilusios geldos. Kol kas šie dalykai iš esmės nepasikeitė. Ministerija lyg ir kažką išgirdo, kad reikia keisti tvarką, atskirti gigantus nuo smulkiųjų, šeimos ūkių, bet kol kas permainų nelabai matyti.

Visose šalyse yra atskiri konsultantai, programos, nukreiptos į uogininkystės, daržininkystės, šeimos ūkius. Pas mus tokių programų nėra sukurta. Svarbiausia, kad nėra ir konsultavimo sistemos, kuri atstovautų šeimos ūkiams. Konsultavimo tarnyba kvalifikuotai ruošia programas stambiesiems, bet kas ruoš šeimoms ūkiams? Niekas nesiruošia to daryti, nes mes jiems esame labai dideli konkurentai, mūsų daug. Bet jei mus užsmaugs, kaimas išnyks. Jau dabar iš 5 tūkst. kaimų likę tik pavadinimai. Situacija galėtų keistis atsiradus politinei valiai sustiprinti šeimos ūkius, bet jei nebus noro ir vyraus korupciniai ryšiai, kaimo greitai neliks“, – teigė V.Juodsnukis.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė,2021-08-24

Pabrangę grūdai lems ir maisto bei pašarų kainas

Naujojo derliaus grūdų supirkimo kainos kyla, prognozuodamos didėsiantį maisto produktų ir pašarų brangimą. Pavyzdžiui, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų rugpjūčio pirmosiomis savaitėmis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 183,9 Eur/t – 15,3 proc. brangiau nei prieš metus. Pašarinių miežių kaina siekė 174,7 Eur/t ir buvo 25 proc. didesnė nei pernai rugpjūčio pradžioje.

Rugiai supirkti vidutiniškai po 132,3 Eur/t – atitinkamai 22,41 proc. brangiau, kvietrugiai supirkti po 163,1 Eur/t – 28,5 proc. brangiau. Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina siekė 464,4 Eur/t ir buvo net 34,5 proc. didesnė negu prieš metus. Žemdirbius liūdina, kad daugelyje rajonų javų ir rapsų derlius buvo 30–40 proc. mažesnis, tačiau viešojoje erdvėje tokia žinia nepasklido. Be to, daugelis ūkininkų šiemetį derlių pardavė pagal išankstines sutartis, kuriose buvo užfiksuota pernykštė ir gerokai mažesnė grūdų kaina.

Kita bėda – grūdų (žaliavos) eksportas, kai kainą diktuoja globali rinka. Pastarųjų metų statistika liudija, kad šalies augalininkystės ūkiuose prikuliama apie 6–7 mln. t grūdų, iš to kiekio apie 5 mln. t eksportuojama. Šį pavasarį Lietuvos grūdų supirkėjai į Azijos ir Afrikos šalis eksportavo pernykščio derliaus kviečius po 208,24 Eur/t, miežius – po 181,81 Eur/t, avižas – 150 Eur/t, kvietrugius – 163,78 Eur/t, rugius – 139,25 Eur/t, rapsus – 420,78 Eur/t. Žemės ūkio ministerijos vadovų teigimu, augalininkystės sektorius per metus atneša 2 mlrd. Eur. Didžioji grūdų dalis eksportuojama, nes šalies poreikis tesiekia 1,5 mln. t. Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis. Kainos yra susijusios su pasaulinėmis, nepriklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio vidaus rinkoje.

Šiandien savo pašnekovų klausiame: ar sumažėjęs javų derlius ir pabrangę grūdai išprovokuos maisto produktų ir pašarų brangimą Lietuvoje?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas JANKAUSKAS: „Iki Žolinės buvo sudorota apie 75 proc. javų ir rapsų derliaus. Nerimą kelia laukuose likę žieminių kviečių plotai. Dvi savaites vyravę drėgni orai labai pakenkė grūdų kokybei. Supirkimo tvarka panaši kaip ir ankstesniais metais. Kai kurie elevatoriai priiminėjo grūdus tik pagal išankstines sutartis su ūkininkais, kiti ieškojo galimybių grūdus pasaugoti pas ūkininkus. Šiuo metu grūdų supirkimo kaina aukštesnė nei įprasta, net pašariniai kviečiai kainuoja daugiau negu maistiniai ankstesniais metais. Tas ir gelbsti ūkininkus. Derliaus kokybė nekokia, nors už stambesnius grūdus galima gauti visai neblogą kainą. Tačiau naujasis derliaus sezonas ūkininkams prasideda 40–50 proc. pabrangusiomis trąšomis, pabrangusiomis augalų apsaugos priemonėmis, 20 proc. pabrangusiomis žemės ūkio technikos detalėmis. Bendras sąnaudų krepšelis ūkininkui pabrango apie 15 proc. Šiemet, galima sakyti, kad išankstinės sutartys parduoti derlių ūkininkams nepasiteisino. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ūkis yra ilgalaikis verslas ir rizikuoti dėl geros kainos kažin ar verta. Būtų galima pagal išankstines sutartis parduoti apie 15 proc. derliaus.

Žemdirbiai pripažįsta, kad šiemečio derliaus kainos geros: rapsai – 540–550 Eur/t, standartiniai kviečiai – 220–230 Eur/t. Vakarų Europos šalyse javų derlius nukentėjo nuo liūčių, Rusijoje šiemet buvo pasėta 1 mln. ha kviečių mažiau, derlius irgi prastas. Grūdai turi įtakos maisto produktų ir pašarų gamybos sąnaudoms, tačiau mažmeninėje maisto produktų kainoje žemdirbių dalis yra mažai juntama.“

Kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas JAGMINAS: „Palyginti su praėjusiais metais, šiemečio derliaus kainos yra geros. Ūkininkai patenkinti, nors derlius ir mažesnis nei ankstesniais metais. Galiu prognozuoti, kad drastiškas žaliavos kainų augimas išbalansuos visą maisto grandinę. Nebūna pigios mėsos ar duonos, jeigu žaliava brangi. Maisto kainos tikrai bus didelės. Grūdai – biržos prekė, daug jų eksportuojama. Ar valstybė pajėgi riboti eksporto srautus, reguliuoti kainas? Paukščių, gyvulių pašarams naudojami ne tik pabrangę grūdai, bet ir aliejus, kurio tona per metus pakilo nuo 650 iki 1 400 Eur. Per javapjūtę už kviečius mokama 240 Eur/t, o tai gali pavojingai atsiliepti maisto produktų kainoms. Ar žmonės įpirks pabrangusius mėsos, pieno, duonos produktus? Juk tuoj bus eskaluojama informacija, kad dėl maisto brangimo kalčiausi žemdirbiai. Rudenį mūsų visų gali laukti liūdnas ir grėsmingai pavojingas vaizdelis…“

AB „Kiaulių veislininkystė“ direktorius Vilius REKŠTYS: „Ruošiant pašarus kiaulėms, 80 proc. raciono sudaro grūdai. Šiemet jie gerokai brangesni nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, miežiai pernai kainavo 180 Eur/t, šiemet – 235 Eur/t. Be to, kiaulių augintojams pabrango ne tik grūdai, bet ir sojos, degalai, mineralai, transporto paslaugos. Visa tai turės įtakos mėsos savikainai ir lems vartotojo krepšelio turinį. Nedideli, mišrios gamybos ūkiai, kokių šiandien reta, galėjo mėsos gamybos sąnaudas mažinti ūkyje išaugintais pašarams skirtais grūdais. Šiandien tendencijos kitos. Augalininkystės ūkiai specializuojasi grūdus parduoti eksportui, nors likę Lietuvoje ir panaudoti gyvulininkystės ir paukščių ūkiuose grūdai sukurtų didesnę pridedamąją vertę.“

Kupiškio rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS: „Viskas brangsta, bet mes to ir norėjome. Grūdai pabrango, bet ūkininkams pabrango ir javų sėkla, technika, darbo jėga, žemės nuoma. Rudenį bus daug ašarų ir tragedijų. Rajono laukuose liko apie 20 proc. javų, kuriuos nuimti vargu ar bus įmanoma – varpose jau sudygę grūdai. Dalis ūkininkų, pardavę derlių pagal išankstines sutartis, patyrė nuostolių. Kita ūkininkų dalis sutarčių neįvykdys dėl menko derliaus. Vyksta žaidimas su grūdais. Kainos kyla ir nežinia kada jos sustos. Valdžia kalba, kad reikia mažinti grūdų, mėsos, pieno gamybą, nes tauta tiek nesuvalgo. Mūsų rajone kaimynystėje – keturios uždarytos karvių fermos…

Į žemdirbių balsą neįsiklausoma, priimami sprendimai atnaujinti pelkes, rūpintis laukiniais paukšteliais, varlėmis, vabalais. Vokietijoje vienas ūkininkas išlaiko 155 valgytojus, valdžia skatina žemdirbį nemažinti gamybos, motyvuoja nacionaliniu interesu. Lietuva, prisistatanti kaip žemės ūkio kraštas, tokios agrarinės strategijos nepuoselėja. Vilniuje sėdintys valdininkai bijo kaimo ir vengia susitikimų su žemdirbiais.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-08-23

„Swedbank“: šalies ūkininkai toliau aktyviai investuoja į plėtrą

Šalies ūkininkams per pirmąjį 2021 m. pusmetį suteiktų paskolų suma išaugo apie 2 kartus, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, ir sudarė 34 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Bankas pastebi, kad dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Sparčiai augančias šalies ūkininkų finansavimo apimtis stebime jau antrus metus iš eilės, ir vertinant šio ekonomikos sektoriaus plėtros perspektyvas, tai nuteikia pozityviai. Apie 85 proc. visų lėšų pagal sudarytas finansavimo sutartis ūkininkai planuoja naudoti investicijoms. Tai rodo, kad jie šiuo metu aktyviai įgyvendina plėtros planus ir stiprina savo ūkių konkurencingumą“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Du trečdaliai paskolų – investicijoms

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, 85 proc. finansavimo lėšų nukreipiama investicijoms. Ūkininkai šiuo metu renkasi investuoti į naujos technikos ir kitos įrangos įsigijimą, modernizuoja savo ūkius, taip pat naudojasi galimybe pasididinti valdomos žemės plotus. Tuo metu 10 proc. banko suteikiamų lėšų yra skirta finansuoti apyvartiniam kapitalui, dar 5 proc. – kitų nedidelių sumų trumpalaikiam ir ilgalaikiam finansavimui.

„Dažniausiai dėl finansavimo kreipiasi daugiau kaip 100 ha dirbamos žemės valdantys ūkiai, tačiau aktyvūs ir vidutiniai, 50-100 ha dirbamos žemės valdantys ūkiai. Mažiau nei 50 ha valdantys ūkiai dėl finansavimo kreipiasi rečiau, tačiau ir čia pastebimas aktyvumas“, − pastebi R.Verkauskaitė-Kazanskienė.

Jaunos kartos ūkininkai − orientuoti į plėtrą

Nors jaunesnės kartos ūkininkai valdo gerokai mažiau ūkių, jų plotai yra didesni ir jie labiau orientuoti į plėtrą, pažymi banko ekspertai.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, banke ūkio poreikiams finansuojasi 6 iš 100 ūkių, kuriuos valdo iki 45 metų ūkininkai, ir tik 2 iš 100 ūkių, kuriuos valdo vyresni nei 46 metų ūkininkai. Jaunesni nei 25 metų ūkininkai taip pat aktyviai investuoja ir šioje amžiaus kategorijoje finansuojasi 6 iš 100 ūkių. „Jauniausių amžiaus kategorijų (iki 25 ir 26-35 metų) ūkininkų valdomas ūkių skaičius sudaro, atitinkamai, tik 7 proc. ir 1 proc. iš visų banke registruojamų ūkių. Kita vertus, jie vidutiniškai valdo didesnio ploto dirbamas žemes negu kitų amžiaus grupių ūkininkai.

Tiek vienoje, tiek kitoje amžiaus grupėje reikšmingą dalį sudaro didesni kaip 50 ha dirbamos žemės ūkiai“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertė. Pasak jos, pastebima, kad jaunesnės kartos ūkininkai išsiskiria sveika ambicija ir siekia valdyti modernius, augančius ūkius. Ateityje šiame verslo sektoriuje jie bus varomoji jėga. Be to, keičiantis ūkininkų kartoms, bus matoma tam tikro masto ūkių konsolidacija. Šiuo metu didžiausią dalį visų ūkių (27 proc.) valdo 56-65 m. amžiaus grupės ūkininkai. Tiesa, tarp jų valdomų ūkių dominuoja smulkūs, tai yra, iki 22 ha dirbamos žemės turintys ūkiai. „Swedbank“ pateikti rezultatai apima smulkius ir vidutinio dydžio ūkininkus, kurių bendra visų sutarčių dėl finansavimo vertė neviršija 200 tūkst. eurų.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-08-24

Svečiuose – projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviai

Jau trylika metų patys aktyviausi ir geriausiai besimokantys baigiamųjų klasių jaunuoliai dalyvauja projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“, laužančiame visus stereotipus apie valstybės tarnybą. Šiemet didžiausias dėmesys bus skirtas vienam svarbiausių Vyriausybės prioritetų – Žaliajam kursui.

Su Žemės ūkio ministerija, aktyviai veikiančia šioje srityje, ir jai pavaldžiomis įstaigomis šią savaitę iš arčiau susipažins du projekto dalyviai.

Jonaviškė Simona Butkevičiūtė, šiais metais įstojusi į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientas Tomas Perkumas pirmąją savo viešnagės ministerijoje dieną susitiko su jos kancleriu Valdu Aleknavičiumi, žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaityte, Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėju Antanu Venckumi.

Didelę vadovavimo patirtį viešajame sektoriuje turintis V. Aleknavičius moksleiviams papasakojo apie ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą, svarbiausius laukiančius darbus, supažindino su žemės ūkio aktualijomis. „Žemės ūkis neįsivaizduojamas be jaunimo, todėl siekiame gerinti sąlygas jauniems ūkininkams, padėti jiems kurti verslus kaimo vietovėse“, – kalbėjo ministerijos administracijos vadovas.

Europai judant Žaliojo kurso link, Lietuvos žemės ūkio sektoriui teks susidurti su dideliais iššūkiais. Ministro patarėja K. Simonaitytė moksleiviams pristatė Žaliojo kurso prioritetus ir uždavinius, aptarė priemones, kurios efektyviai padeda spręsti klimato kaitos, oro ir dirvožemio taršos problemas. Patarėja pasidalijo įžvalgomis apie siekiamus įgyvendinti pokyčius valdant dirvožemį, skatinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą ir maisto gamybą darnoje su gamta.

A. Venckus moksleiviams papasakojo apie ekonominės diplomatijos svarbą globaliame pasaulyje, lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, ministerijos pagalbą šalies įmonėms rasti perspektyvias užsienio rinkas ir jose įsitvirtinti. „Didelės sėkmės užsienio rinkoje sulaukia tik išskirtinai inovatyvūs ir ekologiški produktai“, – atkreipė dėmesį specialistas. Projekto dalyvius domino ir kiti svarbūs įvykiai – Brexit, Lietuvos ir Kinijos prekybos santykiai. Ne vienerius metus diplomatinėje tarnyboje dirbęs A. Venckus patikino, kad šiuo metu stengiamasi priimti pačius tinkamiausius sprendimus Lietuvos žemės ūkiui, kad šalies eksportas išliktų stabilus.

Rūpinantis projekto dalyvių saugumu, dėl COVID-19 pandemijos dalis veiklų vyks nuotoliniu būdu. Susitikę su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistais, Simona ir Tomas susipažins su atliekamais maisto ir gyvūnų ligų laboratoriniais tyrimais. Projekto dalyviai bendraus ir su Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovais.

Projektui įpusėjus, jaunuoliai lankysis Lietuvos žirgyne. Susipažinę su jo istorija, žirgų veislėmis, priežiūra ir treniravimu, galės jais ir pajodinėti.

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ organizuojamas kasmet nuo 2009 m. Jame dalyvauja 30 atrinktų jaunuolių. Paskirstyti po du, savaitės praktiką jie atlieka vienoje iš keturiolikos ministerijų arba Vyriausybės kanceliarijoje. Projekto dalyviai turi galimybę iš arti pamatyti Lietuvos institucijų ir politikų kasdienį darbą bei savaitę patys dalyvauti šioje veikloje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-08-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos