Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-03

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuo nepalankių klimato reiškinių nukentėję ūkininkai gali kreiptis lengvatinių paskolų

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, per pastaruosius trejus metus patyrę nuostolių dėl nepalankių klimato reiškinių, gali gauti lengvatinių paskolų. Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas jau padėjo žemdirbiams iš finansų įstaigų gauti paskolų daugiau kaip už 627 tūkst. eurų. Lengvatinės paskolos bus teikiamos iki šių metų pabaigos.

Žemės ūkio ministerijos inicijuotą finansinę priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ fondas įgyvendina nuo 2020 metų. Lengvatinės paskolos teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti, įskaitant darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti. Žemdirbiai lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti iki 25 tūkst. eurų.

Fondo duomenimis, per metus dėl paskolų daugiausia kreipėsi nuo 2019 m. sausrų (65 proc. pareiškėjų) ir šalnų (19 proc.) nukentėję ūkininkai. Dar 12 proc. ūkių nukentėjo nuo 2017-2018 m. liūčių. Kreipėsi ir ūkis, šiemet nukentėjęs nuo gausaus sniego.

Daugiausia pareiškėjų yra iš Akmenės (44 proc.), taip pat iš Joniškio ir Pasvalio rajonų (po 11 proc.). Kiti ūkininkauja Kretingos, Mažeikių, Varėnos, Kaišiadorių, Pakruojo, Šiaulių rajonuose.

Paskolą norintys gauti ūkininkai pirmiausia turi kreiptis į savo savivaldybę, kuri jiems išduos pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą. Gavę pažymą, ūkininkai dėl lengvatinės paskolos suteikimo turi kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU kredito unijų grupės narių.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta fondo individuali garantija ir kartu su ja palūkanų kompensacija. Paskolos teikiamos iki 36 mėn. laikotarpiui.

„Visus ūkius, patyrusius nuostolių dėl nepalankių klimato reiškinių, raginame nedelsti ir pasidomėti lengvatinių paskolų galimybėmis“, – sako l. e. fondo direktorės pareigas Romalda Globienė.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-02

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – viena populiariausių

Žemės ūkio ministerijoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitete bus apsispręsta dėl priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos paskirstymo pareinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu. Lentelėje pateikiame informaciją apie iki šiol sektoriams skirtą paramą investicijoms į žemės ūkio valdas.

„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra viena iš populiariausių programos priemonių. Ji skirta modernizuoti ūkius, didinti ūkininkų pajamas, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir kt. Paramą gali gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), perdirbimu ir tiekimu rinkai arba pripažintam žemės ūkio kooperatyvui.

Pasinaudoję šia parama, pareiškėjai gali įsigyti naujos įrangos ir technologinių įrengimų, statyti naujus ir rekonstruoti senus gamybinius pastatus, įrengti ūkio infrastruktūrą, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.

Lėšos investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skiriamos 2000-2006 m. pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), 2004-2006 m. pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) bei pagal 2007-2013 m. ir 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-01

Ministerijoje ir jai pavaldžiose organizacijose – nulinė tolerancija korupcijai

Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose bei valstybės valdomose įmonėse – dar efektyvesnės korupcijos prevencijos priemonės. Nuo rugsėjo 1 d. visi vadovai ir darbuotojai turi laikytis nulinės tolerancijos korupcijai politikos aprašo nuostatų.

Šis aprašas yra bendras ministerijos ir jos organizacijų korupcijos prevencijos principų, priemonių ir reikalavimų rinkinys. Siekiama, kad vykdoma veikla ir darbuotojų elgsena atitiktų aukščiausius patikimumo, sąžiningumo, skaidrumo ir etikos standartus.

“Nulinės tolerancijos korupcijai politika – dar vienas žingsnis link skaidrios, nešališkos, ojektyviais sprendimais paremtos darbo kultūros. Ministerijoje ir jai pavaldžiose organizacijose netoleruojamos menkiausios korupcijos apraiškos, o bendradrabiavimas su partneriais – sąžiningas ir patikimas. Šiems principams yra ir bus skiriamas ypatingas dėmesys”, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-01

Jaunieji ūkininkai ne tik pasirinkimų, bet ir originalių sprendimų kryžkelėje

Tradicinis Lietuvos ūkininkų sąjungos ir partnerių organizuojamas „Metų ūkio“ konkursas Kupiškio rajone šiemet sulaukė didžiųjų darbymečių pabaigos. Pretendentų ūkiams aplankyti laiko ištaikyta tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kai laukuose, nuėmus derlių, subolavo ražienos, kai kur jau stiebiantis pasėtų žieminių rapsų želmenėliams, kitur – įsiterpus juodų arimų plotams.

Pasirinko jaunimą

Tiesa, nebūtina vien akimis pasitikėti, yra kitų patikros būdų, vienas jų – pašnekesiai apie ūkininkavimo ateitį ir perspektyvas.

„Apie praeitį ir dabarties sunkumus jau prikalbėta su kaupu, visiems iki skausmo viskas žinoma ir pažįstama. Patirtis ne visada yra į naudą. Ji gali išgąsdinti. Reikia entuziazmo, užsidegimo, tikėjimo… Nesibaiminti rizikos. Pažiūrėsime, ar esama tokių nuostatų ir nuotaikų“, – taip nusiteikęs „Metų ūkio“ konkurso rajono vertinimo komisijos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius kartu su kitais komisijos nariais išsiruošė į ūkių apžiūrą.

Komisijos nariai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro, savivaldybės administracijos, rajono tarybos atstovai, pernykščio konkurso nugalėtojas, „Brolių medaus“ atstovas Ignas Jackevičius sutarė, kad šiemet konkursas vyks tarp jaunų, iki 35 metų ūkininkų, nes su jaunais kur kas prasmingiau kalbėti apie rytdienos žemdirbystę ir ūkininkavimą, apie kaimo ateitį.

Mato daugiau galimybių

Šiandienė ūkininkavimo patirtis nežadina optimizmo. Išgyventi iš ūkininkavimo nelengva. O išvados, kurias siūlo akivaizdžiai matoma realybė, tėvų, kaimynų darbo kasdienybė fermose, laukuose, prie gyvulių, galvijų, javų, uogynų ar sodų, duoda aiškius atsakymus: gyvulininkystėje per daug darbo ir prisirišimo, pienininkystė nuostolinga – per mažai pajamų, augalininkystėje per daug rizikos ir veiklos pertraukų… Kas belieka racionalumo ieškančiam jaunam žmogui?

Pasirodo, jauni žmonės atranda sau įdomios veiklos ir turi atsakymus, ką verta daryti, kad kaime būtų galima gyventi ir išgyventi. Nereikia apsiriboti viena veiklos sritimi. Būtina susirasti papildomą darbą, galima mieste… Reikia ieškoti žmonos, kuri nebijo kaimo, bet myli gamtą, natūralią ir sveiką gyvenseną… Galima auginti šilauoges, braškes, imtis smidrų auginimo versliuko. Galima ūkininkavimą suderinti su virtualia kūrybine veikla, kurti virtualų ūkininko dienoraštį ir jį transliuoti per „Youtube“ socialinį tinklą. Jaunimui tai įdomu ir prasminga, o jeigu surandama prasmės, apie sunkumus galima užmiršti. Tiesa, pragyventi kurį laiką gali tekti iš tėvų kišenės, jeigu toje kišenėje kas nors sutaupyta.

Nereikia bijoti žodžio „nežinau“…

Užsukome pas Saulių Adomėlį į Biliūnų kaimą. Jo sūnus Audrius darbuojasi kartu su tėvais, neseniai susirado darbą Panevėžyje. Užsiimant augalininkyste, sezoniškumas verčia ieškoti papildomų veiklų, aktyvumą skatina ir jaunos šeimos finansiniai poreikiai.

Domantas Blaževičius savo ūkį įregistravo prieš 4 metus, visada talkindavo tėvams, bet irgi ieškojo kito samdomo darbo, antrus metus dirba rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Skapiškio ugniagesių komandoje. Dirba apie 130 ha žemės, augina grūdines kultūras.

Ramūnas Ajutis iš Salamiesčio kaimo kurį laiką triūsė užsienyje, sugrįžo namo, dirba apie 20 ha žemės, gyvena pas tėvus. Dabar negyvenamoje senelių sodyboje svarsto imtis kaimo turizmo verslo. Antrus metus augina braškes, nes reikia pajamų, augalininkystės darbams trūksta technikos. Teikė prašymą paramai gauti, bet nepavyko, nusviro rankos, tad dabar dar galvoja apie kitokias perspektyvas.

Marius Drūtys – vienintelis iš pretendentų, pasiryžusių išlaikyti pieno ūkį. Kai fermos atsisakė tėvai, perėmė iš jų 20 galvų bandą, nusipirko dar 40 veislinių telyčių, dabar dirba apie 100 ha žemės, su prieaugliu laiko apie šimtą karvių. Samdo dvi melžėjas, pripažįsta, kad ūkininkauti nelengva, bet įmanoma.

Nerijus Indilas iš Pelyšių kaimo irgi galėtų imtis pieno ūkio krypties, nes tėvai turi fermą, gyvulių, bet jis yra tvirtai nutaręs – matydamas pasiligojusius nuo savo kantrybės ir begalinio darbštumo tėvus, imasi augalininkystės, kaupia techniką, naudojasi europine parama, deklaravo dirbąs 85 ha. Kitais metais plotą ketina išplėsti iki 150 ha.

Jauniausias pagal amžių 21 metų Edvinas Pakšys iš Alizavos kaimo ūkininkauja tik antrus metus, gyvena su tėvais, bet yra nusiteikęs sėkmei. Dirba 170 ha, augina javus, kulia, nors savo kombaino neturi, samdo. Neseniai nusipirko naudotą traktorių „John Deer“, turi ir „Belarus“, sako, patikimas. Komisijos nariai linksmai sugužėjo prie tokio senojo kaimo relikto nusifotografuoti. Edvinas papasakojo savo ūkišką veiklą nufilmuojantis ir parodantis socialiniame tinkle, kad visuomenė žinotų, kuo kaimas gyvas…

Pas Mindaugą Jasinską į Sabuliškių kaimą atvažiavome į naujus namus, pasirodo, čia jauna šeima įsikūrė tik prieš 4 mėnesius. Kieme visur matyti naujakurystės požymių, bet vaikų žaidimų aikštelė jau parengta, keturmetis Jokūbas turi kur žaisti. Atokiau plyti žalias plotas, ten jauna ūkininko žmona Justina augina smidrus. Derlius užderėjo tik pirmus metus, bet pavyko puikiai parduoti, smagu jauniems ūkininkams kalbėti apie savarankišką gyvenimą kaime. Mindaugas ūkininkauja jau 11 metų, darbuojasi kartu su broliu ir tėvais, pats deklaruoja 155 ha žemės, brolis augina nemažą šilauogių plotą. Agroverslo vadybos profesiją turintis Mindaugas mano, kad racionalu kaime užsiimti ne viena veiklos kryptimi, o keliomis ir taip sumažinti riziką bei išlyginti pajamų skirtumus.

Taip išsikalbėję su jaunaisiais ūkininkais, pamatę jų dirbamus laukus, kuriamas sodybas, išgirdę jų mintis ir planus, komisijos nariai be didesnių diskusijų sutarė, kas šiemet vertas tapti konkurso laimėtojais. Tai – M. Jasinskas, N. Indilas ir E. Pakšys, bet pagyrimų verti ir kiti jauni pasiryžėliai būti, dirbti ir gyventi kaime.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Virginija JUŠKIENĖ,2021-09-03

Ankstesnės žemės ūkio naujienos