Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-16

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ne visi ūkininkai privalo testuotis dėl COVID-19

Žemės ūkyje besidarbuojantiems asmenims, įsigaliojus rugsėjo 13 d. reikalavimams, testuotis, ar neserga COVID-19, nereikia, nes šios veiklos nėra priskirtos gamybos įmonių darbuotojų veiklai.

Taigi ūkininkai, jų pagalbininkai, laikydamiesi nustatytų darbo organizavimo reikalavimų, gali dirbti ūkiuose neatlikdami testų, kai užsiima grūdinių, ankštinių, pluoštinių, vienmečių, daugiamečių augalų auginimu, dauginimu, derliaus nuėmimu. Taip pat – gyvūnų, gyvulių, paukščių, avių, ožkų auginimu ir veisimu, jų šėrimu ir priežiūra, žalio pieno gavyba, kiaušinių gavyba, bitininkyste ir kitomis žemės ūkio veiklomis, kurios nėra susijusios su tolesniu žemės ūkio produktų perdirbimu.

Tačiau jei ūkininkai perdirba užaugintą produkciją ar prekiauja ja turgavietėse, kioskuose, tuomet jie turi periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19. Išimtys taikomos tik asmenims, kurie yra pasiskiepiję arba persirgę šia liga.

Sužinoti, ar veikla, kuria užsiimate, priklauso veikloms, kurias vykdantys darbuotojai privalo testuotis, ar neserga COVID-19, galite Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje arba Lietuvos statistikos departamente tel. (85) 236 4716, el. p. klasifikatoriai@stat.gov.lt.

Žemės ūkio ministerija ragina saugoti kitus ir save, laikantis nustatytų darbo organizavimo reikalavimų, o esant galimybei – skiepytis.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-15

Daugelio grūdų supirkimo kainos Lietuvoje padidėjo

Lietuvoje daugelio grūdų supirkimo kainos šiemet rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 204,2 euro už toną – 10,4 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 26,5 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Rugių vidutinė supirkimo kaina siekė 160,1 euro ir buvo 12,2 proc. didesnė nei prieš savaitę ir 61 proc. didesnė nei prieš metus. Pašariniai miežiai supirkti po 185,6 euro – atitinkamai 1,6 proc. ir 36,8 proc. brangiau. Rapsai supirkti po 508,7 euro – atitinkamai 4,8 proc. ir 39,1 proc. brangiau. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina siekė 172,7 euro – 2,1 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 32,2 proc. didesnė nei prieš metus.

„Agrorinka“ skelbia, jog šiemet Lietuvoje nuimamo grūdų derliaus drėgnis beveik 3 proc. didesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Bendras priemaišų kiekis grūduose sekė 7,6 proc. ir, palyginti su 2020 metų analogišku laikotarpiu, buvo 4,8 proc. mažesnis. Rapsų kokybė pagal išspaudžiamo aliejaus kiekį šiais metais geresnė – iki rugpjūčio 20 dienos supirktų rapsų aliejingumas sudarė vidutiniškai 45,3 proc. – buvo 1,9 proc. didesnis negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-15

VTEK spręs dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį posėdyje spręs dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos galbūt neteisėtos lobistinės veiklos. VTEK vertins, ar Lietuvos ūkininkų sąjunga nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo draudimo vykdyti lobistinę veiklą neįsiregistravus lobistų sąraše.

Tyrimas atliktas gavus informacijos iš Žemės ūkio ministerijos. Esą, šių metų sausį Lietuvos ūkininkų sąjunga prašė žemės ūkio ir aplinkos ministrų keisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-15

Grūdų supirkimo kainos padidėjo, tačiau prognozuoja – nuostoliai sieks ir 600 mln. eurų

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai. Nors teigiama, kad perdirbimas svarbus tiek žemės ūkiui tiek Lietuvos ekonomikai, tačiau pastaruoju metu sektoriui, turinčiam visas galimybes perdirbti didesnius grūdų bei rapsų kiekius, sudaromi papildomi barjerai – pavyzdžiui, vien dėl planuojamų 2020 m. lygio „lubų“ biodegalų sektoriui, Lietuvos žemės ūkio sektorius ir pramonė per artimiausius 10 metų gali patirti daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos inicijuotame susitikime su žemės ūkio, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų viceministrais, asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė įvardijo, kad per metus Lietuvoje vidutiniškai užauginamas 7-8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdaliai proc. šio derliaus eksportuojama, o Lietuvoje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų grūdų ir rapsų.

„Grūdų perdirbimo galimybės Lietuvoje yra didelės – taikomos inovatyvios technologijos, plėtojami žiedinės ekonominės ir tvarios gamybos principai. Jei valdžios institucijų požiūris ir prioritetai būtų sutelkti į vietinės gamybos skatinimą, tai Lietuvos grūdų perdirbimo įmonės pajėgios investuoti į gamybos potencialo didinimą, – teigė D. Ruščiauskienė.

Pasak Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ministerija kelia tikslą padidinti grūdų perdirbimo apimtis. Tai būtų perspektyvu, nes iš grūdų būtų pagaminama daugiau aukštos pridėtinės vertės gaminių – nuo maisto iki pašarinių ar energijos produktų. Vienas iš didžiausių grūdus perdirbančių sektorių Lietuvoje yra biodegalų pramonė, kasmet perdirbanti 0,42 mln. grūdų ir rapsų, iš kurių pagamintus aukštos pridėtinės vertės degalų biopriedus realizuojanti Lietuvos ir Skandinavijos rinkose.

Tačiau Lietuvos grūdų augintojai baiminasi, kad jų produkcijos bus nuperkama mažiau, jei bus sumažinta viršutinė pirmos biodegalų kartos naudojimo riba transporto sektoriuje. „Lubų“ sumažinimui įtakos turi teisės aktų prieštaravimai dėl biodegalų nemaišymo 2020 m. žiemos metu, 2020 metais į rinką išleistas valstybės degalų rezervas be biodegalų dalies, o didžiausią grėsmę kelia palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD nepripažinimas pirmos biodegalų kartos žaliava. PFAD yra palmių aliejaus šalutinis produktas, naudojamas pašarams, todėl turėtų būti priskirtas pirmos biodegalų kartos žaliavai.

Tačiau Lietuvos žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai mato naftos kompanijų interesą PFAD įvardinti palmių aliejaus gamybos „atlieka“. Toks statusas leistų PFAD naudoti antros kartos biodegalų gamyboje, o tai paskatintų degalų prekybininkus rinktis degalus su PFAD, o vietiniai biodegalai iš rapsų būtų eliminuoti iš rinkos.

„Nors Lietuva įsipareigojo laikytis ambicingų Žaliojo kurso tikslų, tačiau užuot skatinę vietoje išaugintų žaliavų panaudojimą, pirmenybę teikiam atvežtiniam palmių aliejaus produktui. Šio produkto gamybai masiškai naikinami atogrąžų miškai, o prisidengiant abejotino patikimumo sertifikatais, PFAD pripažįstamas, kaip tvari „atlieka“, todėl priskirtina žaliava pažangiems biodegalams“, – stebėjosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.

Jis patarė Lietuvai sekti kitų ES šalių, ribojančių palmių aliejų ir jo produktų naudojimą, degalams, pavyzdžiui, kaimynė Lenkija saugo savo ūkininkų interesus ir apskritai neimportuoja palmių aliejaus ir jo produktų. Daugiau nei pusė ES valstybių jau yra priėmusios palmių aliejaus ribojimus degaluose. „Jau daug metų importuojame biodegalus į Skandinavijos šalis ir gerai žinome šių šalių situaciją – nei vienoje iš šių valstybių palmių aliejui ir jo produktams nėra suteikiamas prioritetas. Tad remkimės skandinavų patirtimi“, – akcentavo didžiausios Lietuvos biodegalų įmonės „Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas.

Jeigu Lietuva būtų ištisus metus maišiusi biodegalus į kiekvieną degalų litrą, 2020 m. lubos siektų 6,03 proc. Jei transporto sektoriuje 2020 m. „lubos“ biodegalams bus sumažintos iki 4,5 proc., Lietuvos žemės ūkio sektorius per artimiausius 10 metų patirs daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, kadangi nebus nupirkta 1 mln. tonų rapsų ir degalus neįmaišyta 0,41 mln. tonų biodegalų.

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad ribojant biodegalų naudojimą, būtų daromas neigiamas poveikis Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, Lietuva jau eilę metų neįvykdo Atsinaujinančių energijos išteklių tikslų, todėl šaliai gresia finansinės sankcijos.

Grūdų supirkimo kainos padidėjo

Lietuvoje daugelio grūdų supirkimo kainos šiemet rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje padidėjo.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 204,2 euro už toną – 10,4 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 26,5 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Rugių vidutinė supirkimo kaina siekė 160,1 euro ir buvo 12,2 proc. didesnė nei prieš savaitę ir 61 proc. didesnė nei prieš metus. Pašariniai miežiai supirkti po 185,6 euro – atitinkamai 1,6 proc. ir 36,8 proc. brangiau.

Rapsai supirkti po 508,7 euro – atitinkamai 4,8 proc. ir 39,1 proc. brangiau. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina siekė 172,7 euro – 2,1 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 32,2 proc. didesnė nei prieš metus. „Agrorinka“ skelbia, jog šiemet Lietuvoje nuimamo grūdų derliaus drėgnis beveik 3 proc. didesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Bendras priemaišų kiekis grūduose sekė 7,6 proc. ir, palyginti su 2020 metų analogišku laikotarpiu, buvo 4,8 proc. mažesnis. Rapsų kokybė pagal išspaudžiamo aliejaus kiekį šiais metais geresnė – iki rugpjūčio 20 dienos supirktų rapsų aliejingumas sudarė vidutiniškai 45,3 proc. – buvo 1,9 proc. didesnis negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-15

Vokiečių mokslininkai išmokė karves eiti į tualetą

Margoji ramiai sau atsidaro vartelius, apsižvalgo, įeina į kelių kvadratinių metrų ploto žalios spalvos patalpą ir… šlapinasi. Tai ne šiaip koks užkampis fermoje – o specialiai karvėms sukurtas tualetas. Skamba ir atrodo neįtikėtinai, bet įpratinti karves šlapintis tualete sugalvojo Vokietijos Elgesio fiziologijos instituto ir Gyvūnų gerovės ir ūkininkavimo instituto mokslininkai, kartu su kolegomis iš Naujosios Zelandijos.

Tualete nusišlapinę veršeliai apdovanojami skanėstu, o nusišlapinę ne vietoje – nupurškiami vandeniu.

Vos po kelių savaičių 11 iš 16 veršelių išmoko šlapintis ten, kur reikia. Mokslininkai sako, kad veršeliai mokosi ne ką prasčiau nei maži vaikai.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo atskirti galvijų šlapimą nuo mėšlo, mat ūkiuose maišantis visoms galvijų išmatoms, ne tik į atmosferą išsiskiria pavojingos amoniako dujos, bet ir greičiau plinta įvairios infekcijos.

Karves į tualetą eiti išmokę mokslininkai sako, kad jau netrukus jų atradimą bandys pritaikyti ūkininkai. Jei pavyks – ateityje fermose bus švariau, mažiau smarvės ir ligų, o į atmosferą pateks mažiau įvairių dujų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-16

Kitą savaitę pieno gamintojus pasieks 12,2 mln. Eur nacionalinės paramos

Rugsėjo 21 d. (antradienį) Nacionalinė mokėjimo agentūra pradeda mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą pieno gamintojams. Parama, kuri mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, pasieks 16,7 tūkst. pieno gamintojų.

Parama mokama pieno gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną tiesiogiai vartoti arba patvirtintiems supirkėjams ir 2007 m. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą.

Paramos sulauks pieno gamintojai, įsiregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdos valdytojais arba partneriais. Kiti reikalavimai: valdos valdytojas 2021 metais deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, valdos valdytojo vardu 2021 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. Ūkinių gyvūnų registre registruotos pieninės karvės. Pieno gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną, tačiau šių metų sausio–birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama. Paramos dydis – 14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Paramą kiekvienam pieno gamintojui apskaičiuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-16

Sužinokite apie paramą verslo plėtrai!

Kviečiame į tiesioginę transliaciją, skirtą paramai verslo plėtrai kaimo vietovėse.   Transliacija, organizuojama bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, vyks rugsėjo 22 d., trečiadienį, 14 val. Transliaciją bus galima stebėti internetu, prisijungus šiuo adresu: https://youtu.be/vj2eq4h-oXU

Jos metu NMA atstovė Genovaitė Beniulienė žiūrovams papasakos apie paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ galimybes, pristatys jos teikimo sąlygas, paaiškins, į ką reikėtų atkreipti dėmesį teikiant paraiškas. Paraiškos pagal veiklos sritį renkamos nuo 2021-09-01 iki 2021-10-29.

Tiesioginė transliacija taip pat bus matoma visose šalies bibliotekose.

Visi žiūrovai galės užduoti jiems rūpimus klausimus adresu klausimas.lnb.lt, į kuriuos bus atsakyta tiek transliacijos metu, tiek jai pasibaigus, jei užduodant klausimą bus nurodytas žiūrovo el. pašto adresas.

Renginiui pasibaigus, bus paskelbtas jo įrašas.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-15

Jaunimui ir apie jaunimą – nauja svetainės skiltis

Nuo šiol jauni žmonės, besidomintys paramos galimybėmis, aktualią jiems informaciją galės rasti specialiai sukurtoje www.nma.lt skiltyje. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės, administruojamos Nacionalinės mokėjimo agentūros, siūlo įvairias paramos galimybes jauniems žmonėms, norintiems sieti ar jau siejantiems savo ateitį su kaimo vietovėmis. Nuo šiol aktualią informaciją jaunimui ir apie jaunimą galite sužinoti čia.

Pagal dalį priemonių pareiškėjams iki 40 ar 29 metų imtinai skiriami papildomi balai vertinant paraiškas. Išimtinai į jaunus žmones orientuota veikla „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Kuo daugiau lėšų jaunimo ir jaunų žmonių vietos projektams, ypač verslo, įgyvendinti skatinamos skirti vietos veiklos grupės. KPP lėšomis įgyvendintas ir ne vienas projektas, skirtas jauniems žmonėms – jų užimtumui didinti, socialinėms problemoms spręsti ir kt.

Į jaunus žmones orientuoti projektai įgyvendinti ne tik KPP, bet ir nacionalinės paramos lėšomis. To pavyzdys yra įvairi parama vaikų ir jaunimo turiningo laisvalaikio praleidimui, skirta pagal priemonę „Parama bendruomenių veiklai“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-15

Ankstesnės žemės ūkio naujienos