Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-24

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Jubiliejinė paroda „Ką pasėsi…2021“: viskas, kas naujausia mūsų žemės ūkyje

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“, siūlanti geriausius sprendimus dirbant laukus ir auginant gyvulius, pristatanti mokslo ir technikos naujoves, jau 25-erius metus vienija verslininkus, mokslininkus ir ūkininkus, stiprina jų ryšius. Pasak šalies Prezidento Gitano Nausėdos, per visus šiuos metus paroda prisidėjo prie tvaraus žemės ūkio, inovacijų plėtros. Jos indėlis į žemės ūkį yra neabejotinas ir sveikintinas.

„Keitėsi technika ir požiūris, bet išliko žmonės, kurie turi aprūpinti maistu. Šiuolaikinė technika tikrai gali priminti kosminius laivus, bet ji pasižymi viena savybe – tausoja žemę. Ir tai pasiekta būtent bendradarbiaujant mokslui, verslui ir ūkininkams“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat pasidžiaugė, kad paroda turi savas tradicijas ir leidžia suvienyti žemės ūkio atstovus. „Mes tikrai turime kuo didžiuotis – naujovės jau pasiekė mūsų ūkius. Kalbant apie Žaliojo kurso iššūkius, svarbu ne tik technologijos, bet ne ką mažiau svarbus yra ir mokslo indėlis bei bendradarbiavimas. Kviečiu keistis mintimis, naujovėmis ir vežkite jas namo“, – kalbėjo ministras.

Inovatyvios technologijos, elektronika, dronai, žemės dirbimo ir sėjos mašinos, trąšos – tai tik dalis to, ką galima pamatyti jubiliejinėje parodoje. Tradiciškai gausiausia yra žemės ūkio technikos ekspozicija – lauko aikštelėse išstatyta sunkioji lauko technika ir ūkio padargai. Paviljonuose įvairios įmonės pristato ūkiams skirtas žemės ūkio naujoves.

Tačiau parodos lankytojų laukia ne tik įmonių ekspozicijos, bet ir gausi šviečiamoji programa. Tris dienas žinių ir inovacijų sklaidos centru tapsiančioje Žemės ūkio akademijoje savo stendą turi ir Žemės ūkio ministerija – jame lankytojai konsultuojami įvairiomis aktualiomis temomis.

Parodoje veikiančioje amatų ir sodinukų mugėje žmonės gali įsigyti retų augalų, vaisių, daržovių, įvairiausios ūkininkų pagamintos produkcijos. Net 20 ūkininkų prekiauja Žemės ūkio ministerijos įrengtoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių ekspozicijoje.

Paroda „Ką pasėsi…“ vyksta rugsėjo 23-25 dienos. Į ją įleidžiami tik galimybių pasą turintys lankytojai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-23

Pristatyta parama verslo kaime plėtrai

Rugsėjo 22 d., tiesioginės transliacijos žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su parama verslo plėtrai kaime 2021 m. Kviečiame susipažinti su transliacijos įrašu. Prezentacija. Kita naudinga informacija apie paramą

Transliacijos metu Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Genovaitė Beniulienė žiūrovams papasakojo apie paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ galimybes, pristatė jos teikimo sąlygas, paaiškino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį teikiant paraiškas. Paraiškos pagal veiklos sritį renkamos nuo 2021-09-01 iki 2021-10-29.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-23

Svarsto laikinąją tvarką vandens gręžiniams įregistruoti

Seimo Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 22 dienos posėdyje svarstė teisės aktų projektus dėl vandens gręžinių, kurie dėl įvairių priežasčių nuo senų laikų liko neįregistruoti Žemės gelmių registre, įregistravimo. Problema įsisenėjusi. Yra apie 30 tūkst. Žemės gelmių registre neįregistruotų gręžinių, dalis  jų – bešeimininkiai.

Esama kaimų, kur tiekiamas gėlas požeminis vanduo iš kolūkiniais laikais įrengtų gręžinių. Tokių kaimų iš viso yra 2 tūkstančiai. Tačiau daugeliui bendruomenių jau atkrito rūpesčių dėl šių statinių našta – apie 1,6 tūkst. statinių perėmė savivaldybės, jų įmonės, turinčios vandens viešojo tiekėjo licencijas. Daugiau nei pusė savivaldybių eksploatuoja visas jų teritorijoje esančias gyvenvietes.

Svarstomi sprendimai turėtų paspartinti procesą, visoje Lietuvoje užtikrinti vienodą gėlo požeminio vandens kokybės standartą, tinkamą vandenviečių apsaugą bei vandens suvartojimo apskaitą, sąžiningą mokėjimą.

Siūloma nustatyti trejų metų terminą reikiamų dokumentų neturintiems ar bešeimininkiams gręžiniams įteisinti. Numatoma vienkartinė fiksuota įmoka, apskaičiuota pagal tikėtiną vandens suvartojimą. Vartotojams, kurie per parą suvartoja iki 10 kub. m gėlo požeminio vandens, siūloma 500 Eur vienkartinė įmoka. Nuo jos būtų atleisti asmenys, kurie per praėjusius trejus metus deklaravo, kiek suvartoja vandens, ir už šį kiekį mokėjo.

Kitas žingsnis – vandens gręžiniai būtų perimti vandens tiekimo įmonių. Šiam žingsniui, manoma, reikėtų šiek tiek ilgesnio termino – iki 2028 metų.

Seimo komiteto posėdyje buvo pritarta esminiam dalykui – laikinajai tvarkai. Dėl detalių apsispręs pagrindinis, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Politikų ir institucijų, socialinių partnerių nuomonės nesutampa tiek dėl vienkartinės fiksuotos įmokos, tiek ir dėl gręžinių perėmimo. KRK posėdyje dalyvavę žemdirbiai apgailestavo, kad Seimo komitetas nepritarė pasiūlymui subjektams, per parą išgaunantiems iki 10 kub. m, požeminio vandens, sąnaudas skaičiuoti ne pagal atskirą gręžinį, o vandenvietę (joje gali būti vienas ar keli gręžiniai), bei dešimt kartų sumažinti dabar projekte siūlomą vienkartinę įteisinimo įmoką.

Dar bus diskusijų dėl kito su gėlo vandens naudojimu susijusio siūlomo teisės akto pakeitimo – penkis kartus mažinti dabartinę sankciją už požeminių vandens išteklių išgavimą be leidimo ar tinkamai nedeklaravus išgauto kiekio. Oficialiai projektui pateikta ne viena pastaba, prieštaraujanti tam, kad vandeniui palyginti su kitais gamtos ištekliais būtų daroma tokia išimtis.

Tema opi, tačiau Aplinkos ministerijos parinkti terminai rėžia ausį – nuolat kartota: „gręžinių legalizavimas“.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pagyrė projekto rengėjus už tai, kad rimtai padirbėta, einama į kompromisą. Tačiau pasiūlė atsisakyti netinkamo „legalizavimo“ termino – juk gręžiniai buvo daromi ne paslapčia, o teisėtai, už juos savo laiku įmonės mokėjo pinigus. Šie statiniai yra žinomi atsakingoms institucijoms. Kalba eina apie vandenviečių aprobavimą, dokumentų sutvarkymą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-23

„Linas Agro“: prastas derlius turės įtakos maisto kainoms

Prastos oro sąlygos paveikė šių metų grūdų derlių, kuris šiemet bus mažesnis ir prastesnės kokybės, o tai sumažins eksporto apimtis, be to, gali paveikti maisto produktų kainas ir kokybę, teigia žemės ūkio bendrovė „Linas Agro“.

Anot jos, šiemet tikėtasi, kad užderės panašus derlius, kaip ir pernai – apie 8–8,5 mln. tonų. Tačiau karšta liepa, šaltas ir lietingas rugpjūtis šias prognozes pakoregavo žemyn, skaičiuojama, kad grūdų derlius sieks 7 mln. tonų ar mažiau. „Linas Agro“ teigimu, didžiausia šiųmetinio derliaus problema – smulkūs grūdai ir itin mažas saiko svoris, kuris parodo, kiek kilogramų sveria 100 litrų grūdų. „Žemi saiko svorio rodikliai – išskirtinė šių metų grūdų derliaus problema, kuri Lietuvoje pasitaiko itin retai. Minimalus kviečių saiko svoris, kokio reikalauja užsakovai Ispanijoje, Saudo Arabijoje, Afrikos šalyse yra 77–78 kg hektolitre. Šiųmetinio grūdų derliaus saiko svoris vidutiniškai siekia 75–76 kilogramo“, – pranešime sakė „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Anot jo, daugelis Lietuvos ūkininkų šiemet užaugino kviečius, kurie tinkami tik pašarams gaminti. „Prasti grūdų rodikliai – didelė problema visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, Latvijoje ar Prancūzijoje. Su šiuo iššūkiu dabar kovoja ir malūnai, kurie yra priversti keisti miltų gamybos technologijas, ir eksportuotojai, kuriems saiko svoris – vienas svarbiausių rodiklių formuojant grūdų eksporto partijas“, – teigė S.Banelis. Pasak jo, visa tai turės įtakos ir maisto produktų kainoms jų bei kokybei, kadangi šiemet užaugo ne tik mažo saiko svorio kviečiai, bet ir avižos.

„Maisto produktų gamintojams bus sunku pagaminti aukštos kokybės produktus. Jau dabar gamyklos visame Baltijos šalių regione susiduria su kokybiškos avižų žaliavos trūkumu“, – sakė S.Banelis. Geresnės kokybės grūdai šiemet užderėjo pajūrio, Žemaitijos rajonuose, o Suvalkijoje dauguma ūkininkų kūlė smulkius ir mažo saiko svorio grūdus. Be to, rinkoje gali pritrūkti kokybiškų sėklų, todėl jų kaina taip pat gali augti.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-23

ŽŪM: jeigu nebus leista atsivežti melžėjų ir traktorininkų, teks parduoti ūkius

Aštrėjant darbo jėgos trūkumui, ūkininkai prakalbo apie tai, kad jei nebus leista atsivežti kvalifikuotų darbuotojų – melžėjų ir mechanizatorių – iš trečiųjų šalių, teks pardavinėti piendavėles ir visus ūkius.

„Teko bendrauti su keliais pieno ūkių šeimininkais. Jie patys jau vyresnio amžiaus ūkininkai ir teigia, jeigu nepavyks rasti kvalifikuotų, patikimų pagalbininkų, toliau prižiūrėti pieno ūkį būtų sudėtinga ir jie rimtai svarstytų galimybę trauktis iš rinkos“, – sako Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

Kaimai tušti

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi signalų iš ūkininkų, dar rugpjūtį kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus ir Lietuvos žemės ūkio tarybą prašydama nurodyti, kokių profesijų darbininkų trūksta žemės ūkio sektoriuje. „Kvalifikuotų žmonių trūksta. Technika sudėtinga, melžimo įranga kompiuterizuota. Reikia suprasti ne tik techniką, bet ir žinoti, kaip elgtis su gyvuliais. Aplinkiniuose kaimuose norinčių dirbti nebeatsiranda. Pavargome kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Ateina žmonės, kurie dvidešimt metų nieko nedirbo ir tik prašo pažymos, kad jie netinka. Tokių negalime įdarbinti, nes gali sužaloti gyvulį. Jei karvė, pavyzdžiui, bus netinkamai išmelžta, ji susirgs“, – aiškina Vaidutė Stankevičienė, Biržų krašto ūkininkė. Moteris sako, kad kreipėsi į ŽŪM, kad leistų įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių. Pageidautų kalbančių rusiškai, nes vyresnės kartos ūkininkams su jais bendrauti bus paprasčiau. Pas ją ūkyje dirba 40 žmonių, melžiamų karvių 400, raguočių 1200. Dirbamos žemės 900 ha.

Šiuo momentu jau bus sprendžiama, kaip žmonėms mokėti algas ir rasti darbo žiemą, nes augalininkystėje darbai tuoj baigsis. Todėl šiuo metu darbo rankų netrūksta, tačiau kovo – balandžio mėnesiais pradės ieškoti naujų darbuotojų. Reikės po porą žmonių augalininkystėje ir gyvulininkystėje. „Aplinkinių kaimų gyventojus pažįstame ir visus norinčius jau esame įdarbinę“, – sako V. Stankevičienė, tačiau kokį atlyginimą moka atskleisti atsisako, tik patikina, kad tai toli gražu „ne minimumas“.

Prašymų daugėja

„ŽŪM pastaruoju metu sulaukia vis daugiau žemdirbių užklausų dėl kvalifikuotų darbininkų trūkumo Lietuvoje. Gauname prašymų įtraukti kai kurias žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektorių profesijas į Užimtumo tarnybos Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šiuo metu žemės ūkio sektoriaus profesijos į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, nepatenka.

Oficialiai kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus ir Lietuvos žemės ūkio tarybą prašydami nurodyti profesijų trūkumą žemės ūkio sektoriuje, priežastis, dėl ko jų trūksta, pagrindimą ir konkrečius faktus“, – sako V. Aleknavičius ir tikina, kad ministerija bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir siekia, kad tos profesijos, kurių specialistų Lietuvoje kritiškai trūksta, vis dėl to būtų įtrauktos į profesijų sąrašo 2022 metų projektą ir ūkininkai galėtų samdyti daugiau kvalifikuotų darbininkų iš užsienio.

Tiesa, užsieniečiams siūlomi atlyginimai neblizga ir nesiekia algų, kurias galima gauti didmiesčiuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai sezoniniams darbuotojams tiek bendrai visuose sektoriuose, tiek ir atskirai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 642 EUR iki 1290 EUR „ant popieriaus“. 2021 m. II katvirtį vidutinis atlyginimas šalyje buvo 1566,4 eurai „ant popieriaus” arba 994,4 eurai į rankas.

Trūksta sodininkų ir fermų darbuotojų

ŽŪM duomenimis, detalesnės informacijos dar laukiama, tačiau remiantis pirminiais duomenimis, labiausiai trūksta braškių skynėjų, žvėrelių prižiūrėtojų, su žemės ūkio technika dirbančiųjų galvijų prižiūrėtojų, pagalbinių žemės ūkio darbininkų. Taip pat išaugo šaltkalvių, suvirintojų, traktorininkų, melžimo įrangos operatorių, kvalifikuotų gyvulininkystės ūkio bei vaismedžių ir vaiskrūmių ūkio darbininkų ir kitų poreikis. Pasak ŽŪM, kaip teigia patys ūkininkai – darbdaviai, kurie dėl laisvų darbo vietų kreipėsi į Užimtumo tarnybą, jie sulaukia arba žemos kvalifikacijos, arba nenorinčių dirbti darbuotojų, kuriems rūpi tik išmokos.

Pagrindinės žemės ūkio darbuotojų pritraukimo problemos, kurias nurodo darbdaviai – emigracija, ilgalaikis pašalpų mokėjimas, socialinės integracijos ir aktyvių užimtumą skatinančių priemonių trūkumas kaime, vidinės motyvacijos stoka, nepakankamas profesinis pasirengimas. Žemės ūkyje dabar naudojama brangi technika ir melžimo įranga, o nekvalifikuoti, neatsakingi darbuotojai gali ją sugadina ir pridaro nuostolių. Todėl ieškoma galimybių iš užsienio pritraukti kvalifikuotų darbininkų.

Užimtumo tarnybos komentaras

Šiais metais iki rugsėjo 15 d. Užimtumo tarnyba išdavė 19405 dokumentus, suteikiančius teisę trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje. Iš jų – pagal darbdavių prašymus iš viso išdavė 11960 leidimų dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų – 424 leidimus užsieniečiams dirbti sezoninį darbą ir priėmė 7445 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (2020 m. per tą patį laikotarpį – iš viso išdavė 2366 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų –124 leidimus užsieniečiams dirbti sezoninį darbą ir priėmė 2243 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Išduotų 424 leidimų dirbti sezoninį darbą pasiskirstymas pagal įmonės veiklos sektorius: 126 leidimai dirbti išduoti pramonės sektoriaus įmonėms; 120 – paslaugų sektoriaus įmonėms; 118 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėms (2020 m. – 25); 60 – statybos sektoriaus įmonėms.

Visi Užimtumo tarnyboje gauti darbdavių prašymai išduoti leidimus dirbti sezoninį darbą trečiųjų šalių piliečiams buvo patenkinti, nė vienas prašymas nebuvo atmestas. Daugiausiai iš visų leidimų dirbti sezoninį darbą išduota pagal Klaipėdos KAD (233) ir Kauno KAD (87) aptarnaujamų regionų darbdavių prašymus. Populiariausios sezoninių darbuotojų užsieniečių darbo funkcijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse: nekvalifikuotas ūkio derliaus nuėmėjas (36); kvalifikuotas braškių ūkio darbininkas (17); nekvalifikuotas sezoninis ūkio darbininkas (12); nekvalifikuotas gyvulininkystės ūkio darbininkas (9) traktorininkas ir nekvalifikuotas augalininkystės ūkio darbininkas (po 8).

Užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai sezoniniams darbuotojams tiek bendrai visuose sektoriuose, tiek ir atskirai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 642 EUR iki 1290 EUR. Iš 11536 išduotų leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus sezoninius darbuotojus) žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pagal darbdavių prašymus trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 118 leidimų dirbti Lietuvoje 12 mėnesių terminui.

Daugiausiai tokių leidimų dirbti buvo išduota Vilniaus KAD (46) ir Klaipėdos KAD (20) aptarnaujamų regionų darbdaviams. (2020 m. tuo pačiu laikotarpiu iš 2242 išduotų leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus sezoninius darbuotojus) žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pagal darbdavių prašymus trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 184 leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje 12 mėnesių terminui).

Populiariausios kvalifikuotų užsieniečių darbo funkcijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje: traktorininkas (24), medkirtys (12), melžimo įrangos operatorius (8). Kvalifikuotiems užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 643 EUR iki 1503 EUR. Iki rugsėjo 15 d. išduotų 7445 sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pasiskirstymas pagal įmonės veiklos sektorius: 6497- sprendimai dėl užsieniečių darbo atitikties priimti paslaugų sektoriaus įmonėms; 462 – pramonės sektoriaus įmonėms; 436 – statybos sektoriaus įmonėms. 50 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėms. (2020 m. – 64).

Daugiausiai sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje priimta pagal Klaipėdos KAD (19) ir Šiaulių KAD (12) aptarnaujamų regionų darbdavių prašymus. Populiariausios kvalifikuotų užsieniečių darbo funkcijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje yra tokios pat, kaip ir minėtame sektoriuje išduotuose leidimuose dirbti: traktorininkas (10), medkirtys (10), melžimo įrangos operatorius (6). Kvalifikuotiems užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 652 EUR iki 1550 EUR.

PASTABA. Įtraukiant kvalifikuotų darbuotojų profesijas į Trūkstamų profesijų sąrašą, yra remiamasi šiais kriterijais:
1. registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus viršija darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus;
2. profesija įsidarbinimo galimybių barometre priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei;
3. registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją sudaro ne mažiau 5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis.

Šis reglamentavimas nustatytas Dokumentų, suteikiančių užsieniečiams teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-06-12 įsakymu Nr. V-298, 5 punkte). Į nurodytą sąrašą yra įtraukiamos tik kvalifikuotų darbuotojų profesijos. Užsienietis privalo turėti atitinkamos profesijos įsigijimą įrodantį dokumentą ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus. Darbdaviams, norintiems įdarbinti nekvalifikuotus darbuotojus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, tokia galimybė sudaryta išduodant leidimus dirbti sezoninį darbą (6 mėnesių laikotarpiui per 12 mėnesių laikotarpį).

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-09-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos