Žemės ūkio naujienos: 2021-10-25

Beveik 7,1 mln. eurų kompensacinių išmokų avansų išmokėta ekologiškai ūkininkaujantiems. Iš viso šiuos avansus gavo 578 žemdirbiai.

Šiuo metu išmokėti pagrindinės tiesioginės išmokos avansai siekia daugiau kaip 122 mln. eurų. Žalinimo išmokų avansų išmokėta daugiau kaip 55 mln. eurų. Kiek mažiau – beveik 54 mln. eurų – išmokėta už pirmuosius hektarus.

Jaunieji ūkininkai sulaukė beveik 6 mln. eurų avansinių išmokų.

Susietosios paramos už pienines karves avansai siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte ūkininkams pervesta daugiau kaip pusantro mln. eurų, o už daržovių auginimą atvirame grunte – beveik 424 tūkst. eurų.

Daugiau kaip 7 mln. eurų susietosios paramos avansų sulaukė ūkininkai, auginantys baltyminius augalus, o auginantys cukrinius runkelius gavo beveik 1 mln. eurų. Susietosios paramos avansai už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus siekia beveik 1,9 mln. eurų.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet tiesioginės išmokos už kai kurių rūšių pasėlius arba žemės ūkio naudmenų plotus gerokai išaugo, nes Lietuvai skiriama bendra Europos Sąjungos tiesioginių išmokų suma kasmet didėja. Jei 2020 m. skirta 517 mln. eurų, tai šiemet – beveik 570 mln. eurų.

Didžiausi išmokų avansai mokami už vaisius ir uogas (217 eurų/ha) – išmoka padidėjo 22 proc. už hektarą. Ženkliai augo ir tiesioginių išmokų avansai už daržoves, auginamas atvirame grunte (204 eurai/ha). Daugiau kaip dešimtadaliu pakilo vienkartinė išmoka už plotus ir išmoka už pirmuosius hektarus.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-10-22

Paramos skirta beveik tiek, kiek paprašyta

Per 2,5 mėn. (rugpjūčio 2 d. – spalio 15 d.) trukusį paraiškų surinkimo laikotarpį, remiantis turimais duomenimis, pateikta 118 paraiškų. Bendra paraiškose prašoma paramos suma sudaro 534 181 Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 529 603 Eur paramos lėšų. Pažymėtina, jog pateiktų paraiškų skaičius gali nežymiai keistis, nes dar registruojamos paštu į NMA keliaujančios paraiškos.

Paraiškos gali būti reitinguojamos

Pateiktose paraiškose prašomai paramos sumai nors ir nežymiai viršijus skirtą paramos sumą, kuriems pareiškėjams bus skirta parama, paaiškės atlikus papildomą paraiškų vertinimą. Paraiškos bus papildomai vertinamos jas reitinguojant pagal tai, kurioje savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas bei kiek laikoma ūkinių gyvūnų. Pirmiausia parama bus teikiama pareiškėjams:

1. įgyvendinantiems projektus I savivaldybių grupės teritorijose (Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r.);

2. įgyvendinantiems projektus II savivaldybių grupės teritorijose (Alytaus r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Šilalės r., Utenos r., Varėnos r., Vilkaviškio r.);

3. laikantiems didesnį SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais) skaičių (nurodytą 2 priede) paraiškos pateikimo dieną.

Parama – iki 5 000 Eur

Primintina, jog paraiškas pagal priemonę galėjo teikti labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Vienas pareiškėjas gali pretenduoti į 5 000 Eur siekiančią paramą, kai išlaidų įsigijimas kompensuojamas 100 proc.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-25

„Už šitų frazių atsistatydinti slypi interesas, kad nebūtų žaliojo kurso, o jis labiausiai palies grūdų augintojų sektorių. Pavyzdžiui, ariamoje žemėje pagal direktyvą turėtų atsirasti 4 proc. neariamos žemės – tai yra turi mažėti intensyvumas. Kitas susijęs dalykas – sėjomaina, tai yra kviečius, miežius, kitas kultūras auginantys ūkininkai kas kelis metus privalės jas pakeisti dirvą gerinančiomis kultūromis“, – aiškino ministras.

Anot jo, šie ir kiti žingsniai, tarkim, mažesnis trąšų naudojimas, numatyti Vyriausybės programoje, kurią jis vykdo. „Pasakyti, kad nėra dialogo, tai pasakyti, kad šiandien yra apsiniaukę. Susitikinėju su atskirais sektoriais kelis kartus per savaitę, o su taryba irgi esu susitikęs ne vieną kartą, tačiau jie patys įvardija – ministras nedirba mums, ministras neklauso mūsų. Šitą leitmotyvą reikėtų girdėti visiems“, – kalbėjo K Navickas.

Ministras nesibaimina galimų ūkininkų protestų. Jo teigimu, jam svarbus politinis palaikymas: „Jeigu bijočiau, tikrai nebūčiau šitoje vietoje – yra ramesnių ir saugesnių darbų. Šitoje vietoje labai svarbus politinės vadovybės – premjerės, prezidento palaikymas“. Lietuvos žemės ūkio taryba penktadienį dar kartą paragino K.Navicką trauktis. Anot jos, ministras nesprendžia problemų žemės ūkio sektoriuje, trūksta jo lyderystės, pasigendama dialogo. Situacijai nesikeičiant taryba neatmeta protestų galimybių.

K.Navickas po susitikimo su Žemės ūkio taryba ketvirtadienį taip pat pareiškė neketinantis atsistatydinti. Jis tikino nebūtinai turintis vykdyti nepatenkintų jo darbu žemdirbių siekius. Žemdirbiai pastaruoju metu patiria įvairių iššūkių – krenta grūdų derlius, mažėja pieno gamyba, kritinė situacija kiaulienos sektoriuje, tačiau šios problemos esą nesprendžiamos.

Kita žemdirbių organizacija – Žemės ūkio rūmai – yra sakę, jog neįžvelgia priežasčių nepasitikėti ministru.

Šaltinis: lrytas.lt, Remigijus Bielinskas, BNS, 2021-10-22

Fondui skyrus lėšų Parengiamųjų studijų programai, Martynas VDU ŽŪA ne tik sėkmingai pradėjo mechanikos inžinerijos studijas, bet ir puoselėja ateities planus kopti karjeros laiptais agroverslo įmonėse.

Iki svajonės pritrūko vos 0,04 balo

„Augau nuolat sukiodamasis apie žemės ūkio techniką senelio ūkyje ir tai man labai patiko. Kaip būsimas mechanikas netgi jaučiausi sukaupęs naudingos praktinės patirties, todėl vienintelė studijų programa, kurią nurodžiau stojamųjų paraiškoje – „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ VDU Žemės ūkio akademijoje. Kai paaiškėjo, kad nuo sėkmės mane skiria vos 0,04 konkursinio balo, buvo išties skaudu. Jaučiausi sutrikęs ir tiesiog nežinojau, ką daryti toliau.

Parengiamųjų studijų galimybė ir „ŽŪA alumni“ Paramos ir labdaros fondas man tiesiogine prasme tapo išsigelbėjimu. Fondas finansuoja mano kol kas kaip klausytojo studijų išlaidas, o universitetas finansuos ir papildomus fizikos dalyko užsiėmimus. Ateinančią vasarą planuoju perlaikyti fizikos valstybinį brandos egzaminą ir tapti visateisiu akademijos antrakursiu“, – fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ veikimo principą komentuoja Martynas, pastebintis, kad tokių kaip jis motyvuotų, fondo finansuojamų pirmakursių laisvųjų klausytojų akademijoje šiemet jau yra visa grupelė.

Susivienyti paskatino specialistų trūkumas sparčiai modernėjančiame sektoriuje

VDU ŽŪA ir jos absolventų klubas padėti regionų jaunimui įgyti universitetinį išsilavinimą, susijusį su veikla žemės ūkyje, pečius surėmė dėl agroverslo sektoriaus ateičiai gyvybiškai opios problemos – specialistų trūkumo. Taip pat siekiama atkreipti valdžios dėmesį į regionų moksleivių švietimo problemas. Žemės ūkio progreso tempai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastaruoju metu yra stulbinantys. Tačiau modernios technologijos kartu reikalauja ir vis daugiau lyderystės, taip pat auga specialistų, įgijusių modernių tarpdisciplininių žinių bei kompetencijų poreikis, nes tokie asmenys ateityje gebės kurti, diegti ir valdyti vis išmanesnius procesus.

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, Akademijos išskirtinumas ir stiprybė – ypač glaudus bendradarbiavimas su savo absolventais, dirbančiais pačiose įvairiausiose agrosektoriaus grandyse. Kadangi pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai reikia, šalies agroverslo įmonės, ūkininkus, agronomus, miškininkus, hidrologus vienijančios organizacijos solidarizavosi, ir su švietimo politikos formuotojais siekia konstruktyvios diskusijos, kaip bus sprendžiama ši vis aštrėjanti problema. Šį pavasarį klubas „ŽŪA alumni“ priėmė Lietuvoje precedento neturintį sprendimą – įsteigė Paramos ir labdaros fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“.

Jau šį rugsėjį fondo lėšomis galėjo pradėti studijuoti jaunuoliai, kuriems iki minimalaus konkursinio balo kartelės buvo pritrūkę labai nedaug. „Šalies agrosektoriui keliami vis aukštesni uždaviniai: jis turi atitikti Europos žaliojo kurso kryptį, diegti inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, didinti eksportą. Tačiau agroverslas prognozuoja, kad jau po kelerių metų įgyvendinti šiuos svarbius strateginius uždavinius tiesiog fiziškai nebus kam. Tai lemia šalyje prastėjanti demografinė situacija ir kokybiškų švietimo paslaugų stoka regionuose“, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Fondas rūpinsis ne tik stojančiaisiais, bet ir jau studijuojančiaisiais

Paramos ir labdaros fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ paramą jau skyrė UAB „DOJUS agro“, UAB „Daivida“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Rovaltra“, UAB „DeLaval“, UAB „Biovela Group“, AB „Lytagra“, VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, taip pat Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas VH Lietuva, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, VšĮ „Aleksandro Stulginskio universitetomokomasis ūkis“, taip pat beveik dvi dešimtys fizinių asmenių.

Pasak VDU ŽŪA vicekanclerės prof. dr. Aušros Blinstrubienės, fondo lėšos bus naudojamos keliems tikslams. Pirmiausia parama yra skiriama padėti motyvuotiems abiturientams pasirengti studijuoti su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu susijusiose programose, tačiau kuriems trūksta tik trupučio studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių. Pasirengimo studijoms programos metu asmenims yra suteikta galimybė studijuoti pasirinktos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi.

Taip pat programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošis brandos egzaminų, reikalingų įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, laikymui. Bus skiriamas finansavimas studijų ir/ar kelionės išlaidų kompensavimui motyvuotiems VDU ŽŪA studentams išvykti į pasirinktą, studijuojamą sritį atitinkančią, užsienio mokslo ar studijų įstaigą ir/ar su studijuojama sritimi susijusią įmonę dalyvauti studijų programoje, studijų modulyje, kurse, vasaros/žiemos mokykloje, ar stažuotis, atlikti praktiką, vykdyti tyrimus bei kitą mokslinę veiklą. Tikimasi, kad naujų žinių ir kompetencijų svetur įgiję specialistai kurs technologijomis paremtą verslą ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose bioekonomikos vystymo srityse.

Akademikas: motyvacija svarbiau nei pažymys

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas VDU ŽŪA profesorius habil. dr. Zenonas Dabkevičius atkreipia dėmesį, kad žemės ūkis sparčiai keičiasi ir modernėja, diegiamos sumanios ir skaitmeninės technologijos, didžiulis dėmesys skiriamas žaliajai ekonomikai, todėl planuojant dirbti žemės ūkio sektoriuje labai svarbus universitetinis išsilavinimas, naujos žinios ir gebėjimas jas tinkamai pritaikyti.

„Darbo patirtis universitete rodo, kad turint motyvacijos ir ambicijų regionų jaunimas gali kompensuoti mokykloje kartais kiek mažiau įgytų žinių stygių, o jų ankstyva pažintis su kaimo aplinka ir žemės ūkio gamyba leidžia studijose įgytas žinias sėkmingai panaudoti moderniam ūkininkavimui, verslo kūrimui ir kaimo plėtrai“, – regionų jaunuolių pranašumu neabejoja akademikas.

Sektorius laukia išsilavinusių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, atstovaujančios žemės ūkio bendrovėms, kitoms žemės ūkio įmonėms bei pažangiems prekiniams ūkiams, prezidentas Petras Puskunigis teigia, kad šiuolaikinis ūkininkavimas tampa nebeįmanomas be moderniausių technologijų procesų, inovatyvių sprendimų, puikiai subalansuoto viso gamybos proceso valdymo.

„Brangi technika ir sudėtingų technologijų gamybiniai procesai reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl džiaugiamės galėję prisidėti prie Paramos ir labdaros fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ veiklos. Labai tikimės, kad motyvuoti, gabūs abiturientai galės rinktis studijuoti su žemės ūkiu susijusias programas ir papildys taip trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų būrį“, – pozityvius pokyčius efektyviai veikiant fondui prognozuoja P. Puskunigis. „Dojus Group“ įkūrėjas, klubo „ŽŪA alumni“ viceprezidentas Pranas Dailidė teigia, kad jis pats yra kilęs iš regiono, jau daugybę metų dirba agroverslo sektoriuje.

„Matau, kaip jis keičiasi bei kokios didelės yra jo perspektyvos. Džiaugiuosi, kad fondas gali padėti vaikams, kurie dėl finansinių ar kitų aplinkybių neturi galimybės pasisamdyti korepetitorių, kurie padėtų geriau pasiruošti egzaminams ir siekti svajonių. Deja, atskirtis tarp miestų ir regionų vaikų galimybių yra didelė, nors niekas ir nenori to pripažinti. Regionų vaikai yra labai motyvuoti bei supranta žemės ūkio specifiką ir svarbą. Būtent tokių žmonių ir reikia šiame sektoriuje“, – teigia P. Dailidė.

Investicijos grąža – Lietuvos ateitis

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Paramos ir labdaros fondo pirmininkas prof. dr. Jonas Čaplikas taip pat neabejoja, kad sėkmė arba nesėkmė šiuo metu rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus nulems Lietuvos regionų ateitį daugelį metų į priekį. „Specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus.

Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kelis kartus. Atotrūkiui gilėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų“, – situaciją komentuoja pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad praėjusiais mokslo metais į VDU ŽŪA priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis būtų atitinkamai 154 ir 166.

Apmaudžiausia, pasak J. Čapliko, tai, kad dėl nustatytos priėmimo į universitetus tvarkos nuošalėje lieka 80 – 90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą. Todėl agroverslo iniciatyvą įsteigti fondą J. Čaplikas vertina kaip priverstinę atsvarą šalies vyriausybinių institucijų neveiklumui sprendžiant ne tik agrarinio sektoriaus aprūpinimo specialistais, bet ir bendrąsias regionų tvaraus gyvybingumo problemas.

„Viską pirmiausiai lemia žmonės: jų susietis su vietos bendruomenėmis, motyvacija įsitraukti į vietos problemų sprendimą, verslumas ir, žinoma, nuolat atnaujinamos mokslu grįstos vietos žmonių kompetencijos pažangiausių technologijų, Žaliojo kurso ir daugelyje kitų aktualių sričių. Agroverslo atstovai patys veikdami regionuose puikiai suvokia, kad vietos jaunimas neturi tokių pačių galimybių, kaip didžiųjų miestų bendraamžiai atskleisti savo gabumus, įstoti į žemės ūkiui skirtas studijų programas aukštosiose mokyklose“, – pastebi profesorius.

Todėl fondas sieks akumuliuoti kuo daugiau lėšų, kad motyvuoti jaunuoliai turėtų galimybę papildomai pasirengti studijoms ir sėkmingai įveiktų formalų patekimo į universitetą barjerą. J. Čaplikas teigia neabejojantis, kad ši agroverslo investicija duos grąžą ne tik pačiam verslui, bet ir visos Lietuvos ateičiai.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-10-22