Žemės ūkio naujienos: 2021-11-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Keičiama Žemės ūkio ministerijos struktūra
Žemės ūkio ministerijoje nuo šiol veiks 5 strategiškai svarbūs departamentai ir jiems pavaldūs bei savarankiški skyriai. Ministerijos administracinė struktūra keičiama siekiant dirbti lanksčiau ir efektyviau. Tai svarbu rengiantis administruoti Europos Sąjungos naujojo finansinio programavimo laikotarpio lėšas žemės ūkiui.
Iki šiol egzistavęs veiklos organizavimas, anot ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, buvo nelankstus, todėl, siekiant efektyvesnio darbo, buvo nuspręsta pakeisti ministerijos struktūrą.
„Ministerijos struktūra nebeatitiko šiuolaikinio žemės ūkio keliamų iššūkių. Siekiame stiprinti svarbiausias žemės ūkio politikos sritis, orientuotis į tvarumo ir Žaliojo kurso specifiką.
Nauja struktūra užtikrins, kad užduotys būtų įgyvendinamos laiku, atskirų skyrių funkcijos bus aiškiau apibrėžtos, o specialistų atliekami darbai nebesidubliuos“, – sako kancleris V. Aleknavičius.
Daugeliui valstybės tarnautojų ir ministerijos darbuotojų, kurių pareigybės, atliekant pertvarką, buvo naikinamos, pasiūlyta užimti lygiavertes pareigas. Galimybę tęsti savo karjerą ministerijoje turėjo visi. Šiuo metu ministerijoje yra 330 darbo vietų.
Dalis ministerijos specialistų dirbs ir Kaune, kur lieka Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyrius. Šiame mieste dirbs ir daugiau ministerijos darbuotojų. Iš viso laikinojoje sostinėje įsteigtos 22 darbo vietos.
Ministerijoje veiks Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės, Žemės ir nekilnojamojo turto politikos, Finansų ir biudžeto, Strateginio planavimo bei Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamentai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-04
Žemės ūkio produktų perdirbėjų paraiškos jau surikiuotos pirmumo eilėje
Š. m. rugsėjį buvo renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai jau baigė pirmą paraiškų vertinimo etapą – sudarė paraiškų pirmumo eilę.
2021 m. rugsėjo 1–30 d. paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 16,89 mln. Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu žemės ūkio perdirbėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė 33 paraiškas, kurių bendra prašoma paramos suma 17,56 mln. Eur.
Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paramos gavėjams finansuojama 50 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų.
Paraiškos vertinamos pagal 11 atrankos kriterijų
Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų prioritetinis vertinimas pagal įgyvendinimo taisyklėse nustatytus projektų atrankos kriterijus, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas.
Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti 11 paraiškų atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama.
Su prioritetiniais kriterijais ir už atitiktį jiems skiriamais balais bei pagrindiniais reikalavimais pareiškėjams galima susipažinti NMA straipsnyje.
Didžiausias surinktas atrankos balų skaičius – 80 balų
Atlikus paraiškų prioritetinį vertinimą, paaiškėjo, kad daugiausia, t. y. 80 atrankos balų, surinko 1 paraiška, 76 ,75 ir 70 balų taip pat surinko po 1 paraišką, 65 balus – 3 paraiškos, 60 balų – 8 paraiškos, 59 balus – 2 paraiškos, 55 balus – 5 paraiškos, nuo 54 iki 40 balų surinko 8 paraiškos, 2 paraiškos surinko po 35 balus ir viena paraiška – 30 balų. Kadangi pastaroji paraiška nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, ji buvo atmesta. Paraiškoms surinkusioms 80–35 balus skirtos paramos pakanka, tad šiuo metu atliekamas tinkamumo skirti paramą vertinimas.
Po tinkamumo skirti paramą paraiškų vertinimo etapo projektai bus svarstomi Žemės ūkio ministerijos sudarytame Projektų atrankos komitete (PAK). Vadovaujantis PAK rekomendacijomis galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ir (arba) neskyrimo priims žemės ūkio ministras.
Šaltinis: nma.lt, 2021-11-05
Pieno supirkimo kainos Estijoje per metus išaugo 12 proc.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje per metus (rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) išaugo 12 proc. iki 317,76 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys padidėjo 2,8 proc. iki 65 tūkst. tonų.
Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) supirkimo apimtys sumenko 5,8 proc., o vidutinė supirkimo kaina pakilo 2,5 procento. Šiemet rugsėjį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc., o vidutinis baltimingumas – 3,5 procento. Per metus abu šie rodikliai padidėjo 0,1 procentinio punkto. Estijos pieno perdirbimo įmonės šiemet rugsėjį pagamino 9,3 tūkst. tonų geriamo pieno (4,5 proc. daugiau nei prieš metus), 3,2 tūkst. tonų rūgpienio (3,2 proc. daugiau), 2,7 tūkst. tonų grietinėlės (8 proc. daugiau), 0,3 tūkst. tonų sviesto (tiek pat), 3,6 tūkst. tonų varškės ir sūrių (2,7 proc. mažiau).
Šaltinis: lrytas.lt, 2021-11-04
Grūdų rugsėjį eksportuota 9 proc. mažiau
Rugsėjo mėnesį iš Lietuvos eksportuota 9,2 proc. mažiau gūdų negu 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės rugsėjį eksportavo 551,3 tūkst. tonų grūdų. Didžiąją (98,3 proc.) dalį sudarė kviečiai (542 tūkst. tonų).
Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Daniją, Ispaniją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Saudo Arabiją ir Pietų Afrikos Respubliką (vidutinė kaina – 229,4 euro už toną). Miežiai (4 tūkst. tonų) eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją (231,5 euro), avižos (2 tūkst. tonų) – į Latviją ir Italiją (189,4 euro). Žirniai ir pupos (21,6 tūkst. tonų) eksportuoti į Latviją, Nyderlandus, Norvegiją ir Egiptą (276,6 euro). Rapsų eksportas augo 4,3 proc. iki 146,8 tūkst. tonų. Jie vežti į Latviją, Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją, ir Jungtinę Karalystę (453,7 euro).
Šaltinis: delfi.lt, 2021-11-03
Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje
„Hempus“ šiandien yra vienas geriausiai atpažįstamų prekės ženklų tarp pluoštinių kanapių produktų. Jų sėklomis ir aliejumi prekiauja tiek internetinės parduotuvės, tiek ir didieji prekybos tinklai. Tačiau Lietuvoje šių Kauno rajone įsikūrusių gamintojų produkcijos lieka tik nedidelė dalis – vos ketvirtadalis. Visa kita produkcija iškeliauja į didžiąsias Europos valstybes.
„Hempus“ veikla prasidėjo dar 2014-aisiais, nuo nedidelių patalpų Vilniuje ir Kaziuko mugės, kurioje pirmą kartą pasirodė šių gamintojų spaustas ekologiškas kanapių sėklų aliejus ir jų paruoštos sėklos. Tačiau šis etapas truko neilgai – aukšti kokybės standartai netruko būti įvertinti ir tais pat metais aliejus jau pelnė „Agrobalt“ aukso medalį.
Netrukus po to gamybos apimtys ėmė plėstis, reikėjo daugiau įrangos, o gamykla persikėlė Į Kauno rajone esančius Tabariškius, kur gamintojai įsikūrę ir šiandien.
Pasak gamybos vadovo Rimanto Vaišnio, nuo pat pradžių buvo nuspręsta gaminti ekologišką produkciją ir bendradarbiauti tik su ekologišką produkciją gaminančiais ūkininkais. Tam reikėjo produkciją sertifikuoti kaip ekologišką bei gauti ISO standartą, bet kaip tik tai atvėrė kelią į užsienį.
„Didžioji dalis mūsų produktų iškeliauja į užsienį, apie 75 procentus. Pagrindinės šalys yra Lenkija, Vokietija, Čekija ir Vengrija – čia parduodame daugiausiai, nors turime ir pavienių pirkėjų iš kitų šalių. Lietuvoje bendradarbiaujame su prekybos tinklu „Maxima“, vyksta ir mažmeninė prekyba, tačiau apimtys nėra didelės“, – pasakoja R. Vaišnys.
Pasak jo, užsienio klientai yra reiklūs kokybei ir vertina ekologišką produkciją, tačiau be atitinkamų dokumentų ir sertifikatų daugelis produkcijos neįsileistų. Šia patirtimi R. Vaišnys dalinsis ir konferencijoje „Pluoštinių kanapių nauda: gamtai, klimatui ir žmonėms“, kurią remia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.
Įmonė aukštus reikalavimus kelia ne tik savo gaminamiems produktams, bet ir žaliavoms, kurias perka iš ekologinių ūkių. Tarp keliamų reikalavimų – ne tik griežtai ribotas galimų priemaišų kiekis, bet ir džiovinimo ypatumai. Šie dalykai lemia ne tik skonines savybes, bet ir produkto tinkamumą vartojimui bei žmogaus sveikatai.
„Kanapių sėklas yra labai lengva sugadinti tinkamai ir laiku jų neišvalius ar neteisingai džiovinant – tai toks produktas, kuriam užtenka suvėluoti parą ir jos jau bus ne tik nekokybiškos, bet gali būti ir kenksmingos žmogui, todėl į tai žiūrime labai rimtai“, – sako „Hempus“ gamybos vadovas.
Lukštentos kanapių sėklos ir šalto spaudimo aliejus išlieka tarp populiariausių kauniečių gamintojų produktų, tačiau asortimentas nuolat plečiasi ir šiandien pirkėjams jie jau siūlo ir kanapių proteiną, miltus iš kanapių bei dviejų rūšių arbatas.
Pasak R.Vaišnio, pluoštinė kanapė yra nepaprastai universalus augalas ir nors „Hempus“ daugiausia dirba su šio augalo sėklomis – erdvės naujiems produktams tikrai dar yra. Jis atskleidžia, kad šiuo metu vyksta naujų produktų kūrimas, tad netolimoje ateityje prekyboje pasirodys ir tokių produktų, kaip skrudinti kanapių branduoliai, kanapių gemalai, keletos rūšių arbatos ir net kanapių sviestas.
