Žemės ūkio naujienos: 2021-12-14

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, 2019 metais pradėto rengti strateginio plano prioritetai – konkurencingas žemės ūkis ir darbo vietų kūrimas bei išlaikymas kaimo vietovėse.

Dėl kai kurių klausimų pavyko rasti kompromisus, kiti buvo ir yra politiškai jautrūs. Vienas tokių – bazinių išmokų lubos, kurias ministerija siūlo įvesti su teise iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Bazinių išmokų suma vienam gavėjui, viršijanti 60 tūkst. Eur, būtų mažinama 85 proc. Be to, vienas gavėjas negalėtų gauti daugiau nei 100 tūkst. Eur bazinių išmokų per metus. Šiandien Lietuvoje yra 290 ūkių, kurie viršytų minėtas išmokų ribas.

Nuo 2023 m. valstybės narės toliau taikys aktyvaus ūkininko apibrėžimą, nes siekiama užtikrinti, kad parama būtų skiriama tik tiems, kas verčiasi žemės ūkio veikla. „Ja neturi būti laikoma golfo laukų ar oro uostų priežiūra“, – teigė ministras.

K. Navickas akcentavo, kad kai kuriose srityse Žemės ūkio ministerija turi didesnes ambicijas, negu numato ES reglamentai. Tai parama smulkiems ūkiams, jauniesiems ūkininkams, ekologiškai ūkininkaujantiems. „Negalime nutolti nuo tikslo gaminti maisto produktus. Tų produktų, kurių nepasigaminame arba jų mažėja, privalome pasigaminti“, – pabrėžė ministras.

Pasak jo, būtinas didesnis dėmesys kooperacijai. „Svarbu ne narystė kooperatyve, o bendradarbiavimas dalijantis bendrais ištekliais: darbo priemonėmis, technika, įvairia įranga. Veikiant po vieną proveržio nepasieksime“, – teigė K. Navickas.

Per ateinantį ES paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma 4,27 mlrd. Eur parama. Apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir didinti sektoriaus pridėtinę vertę – numatoma skirti 1 mlrd. 993,0 mln. Eur, prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtinius išteklius – 1 mlrd. 244,9 mln. Eur, kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą – 917,2 mln. Eur. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai – 115 mln. Eur.

Naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu numatoma atsisakyti investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Nebeplanuojama remti ne žemės ūkio verslo (įskaitant biodujų gamybą), plačiajuosčio interneto, žvyrkelių asfaltavimo, kaimų atnaujinimo (projektų, įgyvendinamų per Regioninės plėtros tarybas), miško infrastruktūros plėtros ir technologijų, tradicinių amatų centrų, gamintojų grupių ir organizacijų, asbestinių stogų keitimo, COVID-19 priemonių. Numatoma, kad iš dalies prie šių veiklų galės prisidėti vietos veiklos grupės, kurios rengia vietos veiklos strategijas.

Pristačiusi Strateginį planą socialiniams partneriams, ministerija laukia jų pastabų ir siūlymų. Iki gruodžio 31 d. planas turi būti pateiktas vertinti Europos Komisijai. Jai pateikus savo pastabas, vėl bus grįžtama prie diskusijų su socialiniais partneriais. Visų valstybių narių planus Europos Komisija ketina tvirtinti 2022 m. antrąjį pusmetį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-10

Neseniai Lietuvos įmonės susidūrė su sunkumais eksportuojant prekes į Kiniją, verslas negalėjo pateikti muitinės deklaracijų ir importuoti prekių į Kiniją. Iki šiol Lietuvos institucijos nėra gavusios jokio oficialaus pranešimo iš Kinijos atitinkamų institucijų dėl importo draudimų ar apribojimų.

„Kinija specialiai kuria kliūtis, kurios yra diskriminacinės ir pažeidžia tarptautinės prekybos taisykles bei turi poveikį bendrai ES prekybos politikai. Šioje situacijoje ypač svarbi ES vienybė ir solidarumas. Vertiname veiksmus, kurių jau imtasi ES lygiu, kad ši situacija būtų kuo greičiau išspęsta, o mūsų verslas nenukentėtų“, – sako K. Navickas.

Taryboje dėmesys ir toliau bus skiriamas kritinei kiaulienos sektoriaus situacijai. Europos Komisija išgirdo Lietuvos raginimus gelbėti kiaulininkystę ir pratęsė pagalbos teikimo laikotarpį bei padidino leistinas teikti nacionalinės paramos ribas, tačiau situacija vis dar lieka įtempta. Todėl ministras K. Navickas kartu su kitais ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais ir toliau ragins Komisiją imtis priemonių šiai krizei spręsti – taikyti išskirtines ES finansines paramos priemones dėl esminio rinkos sutrikdymo.

Taryboje taip pat bus aptarti kiti svarbūs klausimai: bus siekiama politinio susitarimo dėl žvejybos galimybių 2022 metams Europos Sąjungos ir jai nepriklausančiuose vandenyse. Taip pat bus pasikeista nuomonėmis dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje. Planuojama patvirtinti Tarybos išvadas dėl nenumatytų atvejų plano siekiant užtikrinti maisto tiekimą ir aprūpinimą maistu per krizes.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-10

Įšalas gilėja

Kaip nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHT), storiausia sniego danga išlieka šiaurės rytiniuose Lietuvos rajonuose. Apie Tauragnus ir Rokiškį susikaupę 20–23 centimetrų sniego. Daugokai sniego, apie 15 cm, yra ir Naujosios Akmenės, Laukuvos, Klaipėdos, Anykščių, Zarasų ir Ignalinos apylinkėse. Tuo tarpu pietiniuose rajonuose, Nemuno žemupyje ir apie Nidą sniego danga išlieka ploniausia, apie 3 cm.

Jau susiformavęs ir įšalas. Ten, kur sniego danga ploniausia, jis yra giliausias. Kauno, Telšių, Panevėžio rajone įšalas didžiausias ir siekia apie 5 cm. Raseinių, Utenos rajonuose įšalas laikėsi apie centimetrą. Paspaudus šios savaitės šaltukui, įšalas didės visuose rajonuose. Tarnybos duomenimis, pernai tuo pat metu nei įšalo, nei sniego nebuvo.

LHT Dotnuvos meteorologijos stoties technikė Natalija Gaurilčikienė sako, kad 2019 metais, kuomet praktiškai visą žiemą nebuvo įšalo, ūkininkai dėl iššutimo neteko maždaug dešimtadalio pasėlių. „Sniego danga buvo šlapia ir stora, nuostolių buvo nemažai. Šiandieną pas mus yra apie 6 cm sniego. Kai kuriuose rajonuose buvo šlapio sniego apdraba, kai kur pasėliai gali būti aplaužyti, sužeisti. Aišku, jie atsistato, tačiau derliui tai turės įtakos“, – pastebi pašnekovė.

Iš pernykščių klaidų nesimokyti

Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docento Vytauto Liako nuomone, šiemet išlošė tie žemdirbiai, kurie žieminius kviečius ir rapsus sėjo laiku, t. y. sėjos nevėlino. „Orų mes pakeisti negalime, bet daugiausia problemų prisidaro patys ūkininkai. Pernai ruduo buvo gražus, šiltas. Augalai labai gerai vystėsi, išplito amarai, kurie įnešė virusus. Ūkininkai išsigando ir šiemet sėją vėlino, kad pasėliai neperaugtų. Šių metų sąlygos rudenį buvo visai kitokios: buvo gana vėsu, mažai saulės, todėl augalai vystėsi labai sunkiai. Daugeliu atvejų žieminiai pasėliai neaugo taip, kaip priklausytų“, – apie tai, kad nereikėtų planuoti sėjos pagal pernykštį scenarijų pasakoja agronomas.

Pasak jo, spalio pradžioje pasėtus žieminius kviečius žiema užklupo nepasiruošusius, silpnus, 2–3 lapelių fazės. Tai iš tiesų prastos žinios, nes pagrindinis augalų produktyvumas formuojasi iš rudens. Padarius eilę agrotechninių klaidų, žiemos siurprizai žieminiams pasėliams yra nepalyginamai sunkesni. O štai tie ūkiai, kurie nekreipė dėmesio į praėjusių metų rudens orus ir žiemkenčius sėjo laiku, pirmąjį sniegą ir šaltuką sutinka ramiau.

Nenurašyti visko blogiems orams

Mokslininkas pasakoja atliekantis ir sėjos tyrimus, kuriais bandoma išsiaiškinti, kokiu metu pasėjus žieminius kviečius derlius gaunamas didžiausias. Sėjos terminai sudėlioti nuo rugsėjo 10 d. iki spalio 10 d. Per aštuonerius metus besitęsiantį tyrimą vėlyva sėja spalį pasiteisino vos du kartus.

„Pas mus ne Vokietija. Pas mus ir ruduo trumpas, ir pavasaris, o ten šie sezonai trunka daug ilgiau, augalai vystosi visai kitaip. Vien todėl, kad vokiečiai turi gerus rezultatus, dar nereiškia, kad jų technologija mums tinka. Aišku, kol kas laukuose nematau nieko tragiško. Rytų Lietuvoje yra maždaug 40 cm sniego ir jeigu jis laikysis, didelė rizika, kad pasėliuose įsimes snieginis pelėsis. Kai pernai viduržiemį sakiau, kad bus didelė tikimybė formuotis snieginiam pelėsiui, daug kas mane kritikavo, bet pavasarį patys tuo įsitikino. Ir šiemet reikėjo atlikti darbus, siekiant sumažinti jo populiaciją. Pirmiausia dirvožemis turi būti biologiškai aktyvus, kad gerieji mikroorganizmai nustelbtų patogeninius. Labai svarbu laikytis ir sėjomainos. Jeigu to nesilaikome, lengviausia nesėkmę nurašyti meteorologinėms sąlygoms“, – pabrėžia V.Liakas.

Eikvoja energiją

Žieminių rapsų sėjos ūkininkai vėlinti nedrįsta, nes tai bene didžiausią pelną nešantys augalai. Tačiau nors daugelyje rajonų jie pasėti laiku, rapsai, anot V.Liako, daug kur atrodė liūdnai, jie ilgai nesivystė. Kai kur jie ilgai stovėjo trijų lapelių fazės ir tik vėliau, naktimis kiek atšilus, stipriai ūgtelėjo. „Rapsai nuėjo žiemoti labai skirtingų fazių. Vienur jie pasiekė 3-4 lapelių fazę, kitur – 9. Šiais metais jų situacija labai marga, tačiau oro sąlygos atrodo palankios. Vienintelis minusas, kad vyravo apniukusios dienos ir augalai turėjo eikvoti savo maisto medžiagas, sukauptą cukrų. Kuo daugiau jo suvartoja, tuo daugiau energijos netenka iki pavasario. Tai kelia nerimą. Didesni, labiau išsivystę pasėliai ne visada peržiemoja geriau būtent dėl šios priežasties. Kaip automobiliai eikvoja daugiau degalų, taip ir didesni rapsai suvartoja daugiau maisto ir pavasarį sutinka silpnesni“, – baiminasi, kad dalis žieminių rapsų pavasarį sutiks nusilpę, V.Liakas.

Balansuoti padeda draudimas

Raseinių krašte ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas juokauja, kad Lietuva yra labai didelė – viename rajone sniego prikrėsta iki kelių, o kaimyniniame – vos pabarstyta. Jo laukuose Vidurio Lietuvoje prisnigta maždaug 10 cm. Žieminius kviečius jis sėjo nuo rugsėjo 15 iki 25 dienos. Iš pradžių baiminosi, kad su sėja pavėlavo, tačiau žemdirbys tikina, kad žiema jo pasėlių neturėjo labai išgąsdinti.

„Sunku ką nors prognozuoti. Žieminiai kviečiai atrodo gerai pasiruošę žiemai, o rapsai gal kiek mažesni, nes buvo pasėti vėliau. Šiųmetis ruduo buvo visiškai kitoks nei du ankstesni, kai augalai augo dar iki Naujųjų. Pernai galėjau kviečius sėti ir lapkričio viduryje, ir jie vis tiek dar būtų spėję įsikrūmyti“, – orų nenuspėjamumą kiekvieną rudenį stebi A.Bardauskas.

Ūkininkas riziką stengiasi valdyti drausdamas pasėlius. Jis tikina, kad jau ne vieną kartą tai jam padėjo kompensuoti netekimus. Į draudimo paketą jis įtraukia šias rizikas: įšalimą, snygį, krušą, audras, gaisrus, pavasarines šalnas.

Tikisi geriausio

Utenos krašte javus auginantis Mečislovas Bučelis laukuose didelių bėdų kol kas nemato. Rugsėjo pabaigoje jis baigė žieminių kviečių sėją, jie spėjo ūgtelti, sustiprėti, o dabar juos dengia maždaug 20 cm sniego paklotė. Įšalo po sniegu nėra, tad lieka tik viltis, kad kviečiai neiššus. Pernai kaimynas sėjo kvietrugius, jie peraugo, iššuto po sniegu. Pasėliai atrodė baisiai. Telieka tikėtis, kad šiemet tokios scenarijaus nebus, nes žiemkenčiai atrodo neperaugę. Šią savaitę užėję šalčiai nieko blogo nepadarys, nes pasėliams dabar buvo net per šilta“, – speigo nebijo M.Bučelis.

Panašios nuotaikos ir Ignalinos rajone, kur ūkininkauja Egidijus Šiaudinis. Tiesa, jis kiek atsargesnis dėl tolimesnio žiemojančių rapsų ir kviečių likimo, nes jų laukuose sniego danga storesnė, įšalo dar nesimatė. Pernai jo laukuose pasėliai peržiemojo gerai, nei iššuto, nei iššalo, todėl jis viliasi, kad ir ši žiema didelių siurprizų nepateiks.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-12-11

Nuo 2028 m. mokestis už paviršinio vandens naudojimą būtų privalomas nuo pirmojo išgaunamo kubinio metro.

Kuo gresia paviršinio vandens apmokestinimas ir mokesčio tarifo padidinimas žemės ūkiui?

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Šioje situacijoje yra gal tik vienas geras dalykas, jog neatsitiko taip, kaip dažnai būdavo, kai su biudžeto projektu automatiškai pateikdavo mokestinius įstatymus, kurie ir įsigaliodavo iš karto po Naujųjų metų. Tad verslui gal pavyktų tokiam įstatymui pasiruošti ir surasti būdų, kaip šitą dedamąją už vandenį prie produkcijos savikainos perkelti ant vartotojų. Kas buvo nemokamai, dabar kainuos, o tai, kas kainuoja, yra įskaičiuojama į produkcijos savikainą, ir ji neišvengiamai augs.

Ta produkcija, kurios gamybai reikia išskirtinai daug vandens, labiausiai pajus, kad kyla kainos. Daugiausiai produkcijos savikaina išaugs daržininkystėje – kur auginamos kultūros, reikalaujančios daugiau drėgmės, kurias auginant reikia didelių vandens kiekių laistymui. Kita šaka, kuri stipriai pajus vandens apmokestinimą, tai gyvulininkystė, kur galvijų priežiūrai, girdymui reikia nemažų kiekių vandens.

Ūkininkai tokias naujienas dėl mokestinių įstatymų priima sunerimę. Mes turime priekaištų, nes startuodama Vyriausybė priėmė savo programą, o joje labai aiškiai išdėstyta, kad jų tikslas, ką yra įvardinęs ir šalies prezidentas, – gerovės valstybės kūrimas. Tai reiškia atskirties mažinimą, tai reiškia ir atskirties mažinimą tarp kaimo ir miesto pajamų, tačiau dabar matome, kad dėl visų mokestinių reformų, apie kurias kalbama, bene daugiausiai nukentės žemės ūkio verslas, kuris generuoja didžiąją dalį pajamų kaimui. Tad žiūri ir supranti, jog dar visai neseni politikų pažadai, – jeigu kažką apmokestins, tada ieškos būdų, kad iš kaimo surinkti pinigai vėl būtų grąžinami į kaimą, – pažadais ir lieka.

Matome tik įstatymus, kuriais pinigai iš kaimo atimami, bet nematome jokių įstatymų projektų, kuriais tie pinigai būtų grąžinami į kaimą. Netgi kalbant apie biudžetą matome, jog asignavimams žemės ūkio ministerijai, kaip ir visoms kitoms institucijoms, reikia reikšmingų sumų, kad pagal savo įsipareigojimus Vyriausybė galėtų padidinti atlyginimus valstybės tarnautojams, o siekiant subalansuoti biudžetą, pinigų melioracijai praktiškai neliko. Tai dar vienas pavyzdys, kad pinigai išpumpuojami iš kaimo, kad pajamas gautų kažkas, bet ne žmonės kaime. Mėginama pateikti argumentą, kad biudžetas yra socialiai teisingesnis, nes labai daug pinigų skiriama pašalpoms, pensijoms didinti. Betgi vargas tokiam kaimui, jeigu kaimo pajamas balansuos didindami pašalpas ir pensijas, o meškerę, su kuria kaimo bendruomenė pasigaudavo žuvį, iš jos atims.

Gerai, jei dėl papildomų apmokestinimų padidėjusios produkcijos savikainos išlaidas pavyks perkelti ant miesto žmogaus. Jeigu nepavyks, verslas kaime neuždirbs pinigų, negalės iš savo uždarbio toliau vystytis, investuoti ir konkuruoti su užsienio šalių ūkininkais. Meškerės atėmimo politika, manau, prie gero tikrai neprives.

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė

Neigiamai vertiname ketinimus apmokestinti paviršinį vandenį nuo pirmojo kubinio metro. Toks sprendimas smarkiai smogtų daržininkystės sektoriui. Skaudžiausiai nukentėtų patys mažiausi daržovių augintojai, kuriems ir taip yra sunku konkuruoti. Pastaraisiais metais vasaros būna kaitrios, sausringos, todėl daržoves reikia laistyti.

Nesuprantama, kodėl reikia apmokestinti paviršinį vandenį. Juk mes imame vandenį iš gamtos, palaistome daržoves ir grąžiname jį į žemę. Juk tas vanduo neina į valymo įrengimus, kur jį reikėtų išvalyti, perdirbti. Jeigu vanduo ateitų iki ūkio, kur tik atsuki kraniuką, pajungi savo įrengimus, siurblius, pompas ir laistai, tada suprasčiau, kad valstybei reikėtų mokėti. O dabar, kai daržovių augintojams sąlygos ir taip sudėtingos, visą laistymo infrastruktūrą įsirengia pats, mokėti dar ir už kiekvieną vandens kubą, smulkiesiems augintojams būtų didžiulė našta, o ir didesnių prekinių ūkių daržovių išauginimo savikaina taip pat didėtų.

Daržovių auginti neverta nė pradėti, jei neturi laistymo sistemos. Augintojams reikia įsirengti visą infrastruktūrą daržovių laistymui, o tai didžiulės investicijos. Ateinančiuose paramos paraiškų šaukimuose, jeigu norėsi gauti Europos Sąjungos paramą, turėsi pirkti brangiausią laistymo sistemą, kuri taupiai, išmaniai laisto pasėlius, tad investicijos bus dar didesnės. O dar įvertinus, kad brangsta visi ištekliai – trąšos, augalų apsaugos priemonės, elektra, kuras, kitos gamybinės medžiagos, daržininkystė pasidaro labai brangi veikla.

Viso paviršinio vandens apmokestinimas žemės ūkyje palies ir gyvulių augintojus. Dėl didėjančios mokestinės naštos daržininkystės, gyvulininkystės, kiti sektoriai mažės, trauksis, didės, ko gero, tik grūdų sektorius. Nors kalbama, kad grūdų sektorius turėtų mažėti, tačiau viskas daroma atvirkščiai – matyt, siekiama, kad, nepakeldami mokesčių naštos, įvairių perteklinių reikalavimų, daržovių augintojai mestų daržininkystę ir žemę išnuomotų grūdininkams arba patys pradėtų grūdus auginti, arba išvis nieko nedarytų, o žemes paverstų pievomis. Jei ir toliau taip, tai greitai visi maisto produktai bus tik įvežtiniai, savo nieko neužsiauginsime.

Kitas svarbus momentas – numatoma, jog ūkininkams, naudojantiems paviršinį vandenį, reikės registruotis juo nuo pirmo sunaudoto vandens kubo, o apie supaprastinimus, norint gauti leidimą laistyti, nieko nekalbama. O norint gauti leidimą, reikia pereiti kryžiaus kelius. Retas kuris daržovių augintojas be specialistų pagalbos išsiima leidimą paviršinio vandens naudojimui. Jam gauti turi pateikti krūvą duomenų, kuriais pats augintojas nedisponuoja. Jis turi samdyti firmą, specialistą, kuris išmatuotų telkinio vandens lygį, apskaičiuotų debitą ir kt.

Nekalbant jau apie tai, kad nesi garantuotas, jog vandens telkinio savininkas, pvz., savivaldybė ar tvenkinio nuomotojas (hidroenergetikai), duos sutikimą, kad daržovių augintojai taip pat galėtų naudoti vandenį. Net jei esi pasirengęs mokėti už vandenį, leidimo gali negauti. Aplinkos agentūra išduodama leidimą laistymui, turi parengti sąlygas laistymui pati susirinkdama duomenis, kuriais nedisponuoja augintojas, suderinti visų potencialų vandens naudotojų interesus.

Dėl paviršinio vandens apmokestinimo nuo pirmo vandens kubo, prievolės registruotis daržovių augintojams išaugs finansiniai kaštai, bus aibė problemų ir situacija daržininkystėje tik blogės, atbaidys ūkininkus, norinčius imtis šios veiklos. To, matyt, ir siekia valdininkai.

Vytautas Barkauskas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas

Valdžia deklaruoja, kad gyvulininkystė – vienas iš žemės ūkio sektorių, kurį reikia skatinti, tačiau jis būtų vienas iš tų sektorių, kuris labiausiai nukentėtų nuo šio vandens apmokestinimo. Taip viena ranka duodama, kita atimama.

Suprantu, kad Europos Sąjunga spaudžia dėl Žaliojo kurso, kitais klausimais, bet reikia pasirūpinti ir Lietuvos ūkininkais. Juk mūsų šalies ūkininkai gauna mažiausias išmokas visoje ES, ant jų pečių vis kraunami nauji mokesčiai, daugėja įvairių reikalavimų. Jau ir taip daug pieninius, mėsinius galvijus auginusių ūkininkų pasitraukė iš šios veiklos. Galvijų skaičius mažėja, ūkiai traukiasi, o mokestinė našta ir toliau didėja. Pjauname šaką, ant kurios patys sėdime.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

Jeigu bus priimtas šis įstatymas, nukentės daržininkystė, gyvulininkystė, kiti žemės ūkio sektoriai, o pasekmės dėl pabrangusios produkcijos guls ant vartotojų pečių. Vanduo juk neišpilstomas, neišlaistomas. Karvei atsigerti dienai reikia 20 litrų vandens, ir tai įeina į pieno savikainą. Tas vanduo dalyvauja gamyboje, o dabar jei apmokestins ir pabrangins vieną iš gamybos dalių – vandenį, pabrangs galutinis produktas. Jau ir taip daug ūkininkų atsisakė pieno ūkių, karves pardavė lenkams, todėl didėjant mokestinei naštai, augant gamybos kaštams, dar daugiau karvių, galvijų iškeliaus į Lenkiją. Be to, ūkininkams dar teks pinigų išleisti įsigyjant leidimus naudoti paviršinį vandenį.

Politikai imasi politikuoti, priiminėti sprendimus, neturėdami jokio supratimo apie sprendimų pasekmes. Ar buvo paskaičiuota, atlikta analizė, kaip atsilieps tokie mokesčiai? Ar tai ekonomiškai pagrįsta? Ar neatsitiks taip, kad pinigų surinkimui ir administravimui bus daugiau išleista, negu gauta naudos. Apmokestinus paviršinį vandenį pasekmės sniego gniūžtės principu galiausiai užguls vartotoją. Jis už viską susimoka. Aplinkos ministras, matyt, uždirba pakankamai ir jam tai neįdomu.

Lilija Šermukšnienė, Joniškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė

Valdžia dar kartą parodo, kad jai nerūpi ūkininkai. Juk toks paviršinio vandens apmokestinimas skaudžiai atsilieps daržovių, uogų augintojams, augalininkystės, gyvulininkystės ir kitiems sektoriams, kurie naudoja paviršinį vandenį. Rajono ūkininkai įsitikinę, jog tai pertekliniai mokesčiai, pabloginsiantys jų padėtį.

Jau dabar reikia mokėti už paviršinį vandenį, jei sunaudojame daugiau nei 100 kubų per parą. Pas mus rajone daugiausiai yra augalininkystės ūkių, jiems reikia daug vandens purškimams, bet jeigu reikės mokėti už kiekvieną vandens kubą, sąnaudos bus didelės.

Dėl paviršinio vandens apmokestinimo nukentėtų ir stambūs, ir smulkūs ūkiai. Rajone yra keletas nedidelių ūkių, kurie augina braškes. Ūkininkauja jauni žmonės, grįžę iš emigracijos Anglijoje. Šie jauni ūkininkai turi po 10 ha žemės ir sėkmingai augina braškes. Jie ruošiasi įsirengti laistymo sistemas, nes kai dabar vasaromis būna tokios sausros, nelaistomos uogos neaugs, tačiau jei reikės mokėti už paviršinį vandenį, uogų auginimo kaštai didės. Gali neapsimokėti ūkininkauti.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-12-11

Tačiau šis ES paramos perskirstymas taip ir nenutiko – jo virtuoziškai buvo išvengta. Lubas panaikino tuometinis ministras Andrius Palionis. „Siūlome įvesti tiesioginių išmokų lubas didiesiems ūkiams, tačiau bus leista išskaičiuoti darbo užmokestį“, – šio plano pristatymo metu kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir pabrėžė, kad kai kur nori skirti daugiau lėšų nei rekomenduoja ES reglamentas.

Daugiau lėšų gaus jaunieji ūkininkai ir smulkūs bei ekologiniai ūkiai. Iš kitos pusės, pripažįstama, kad nepavyks tiek padidint ekologinių ūkių, kiek reikalauja ES. Patys stambių ūkių savininkai sako, kad tai politikavimas, kuris kenkia ekonomikai. „Išmokų mažinimas palies pačius moderniausius ir perspektyviausius ūkius. Jie nukentės. ES nereikalavo mažinti išmokų iki 65 tūkst. eurų. Galėjo palikti ir 100 tūkst. eurų lubas vienam gavėjui. Matome, kad ši Vyriausybė siekia politinių, bet ne ekonominių tikslų ir nekuria gerovės valstybės“, – piktinasi Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovus.

P. Puskunigis sako, kad kiek tai atsilieps jo paties įmonei skaičiuos, tačiau nesiima nieko prognozuoti, nes bet kada galima sulaukti pokyčių. „Gerų minčių prieš šv. Kalėdas nėra. Mes sustabdėme plėtrą ir investicijas ir laukiame, kas bus. Pradedami pardavinėti stiprūs ūkiai. Pavyzdžiui, vakar gavau patvirtinimą, kad parduodamas 700 hektarų ūkis, laikantis 400 karvių. Didelis ūkis dabar blogybė.

Matome, kad ekonominiai dalykai nesvarbūs, svarbiausia politika“, – dėlioja P. Puskunigis. ES reglamentas leidžia mažinti 60 tūkst. eurų viršijančias išmokas red. past. Tačiau ministerijos pozicija kitokia. „Nenorime nutolti nuo tikslo gaminti maisto produktus ir pravalgyti visus pinigus. Todėl remsime sektorius, kurie gamina produktus, kurių mums trūksta, arba tuos, kurie stipriai traukiasi. Be to, norime pasilikti bent 250 mln. eurų investicijoms į namų valdas ir sutelkti dėmesį į kooperaciją. Vertybė ne narystė kooperatyve, o bendras veikimas ir dalinimasis ištekliais. Tik taip smulkūs ir vidutiniai ūkiai gali modernėti. Kito kelio nematau“, – sakė K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija paaiškina: „Naujajame finansiniame laikotarpyje numatoma taikyti išmokų lubas atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlomus išmokų ribojimo variantus. Išmokų suma viena gavėjui virš 65 tūkst. eurų būtų mažinima 85 proc. Ir vienas gavėjas negalės gauti daugiau nei 100 tūkst. eurų išmokų per metus. Tačiau taikant apribojimus atsižvelgiama į darbuotojams mokamą darbo užmokestį, kuriuo išmokų suma mažinama. Preliminariai skaičiuojama, kad jeigu tokios išmokų lubos būtų taikomos šiemet, jas pajustų apie 300 ūkių.“

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius,2021-12-09

Atliekant tyrimą, buvo įvertintos 35 iš didžiausių jautienos, kiaulienos, paukštienos ir pieno produktų bendrovių, kurių būstinės įsikūrusios Europos Sąjungoje (ES), Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Šveicarijoje. Buvo nagrinėti jų galimi su klimatu susiję planai ir išmetami ŠESD kiekiai, susiję su jų tiekimo grandinėmis, ypač su šių grandinių galvijų grandimis. Analizė parodė, kad šios bendrovės buvo atsakingos už 7 proc.

Europos Sąjungoje 2018 metais išmesto ŠESD kiekio, o didžiausių 20 bendrovių išlakos viršija Nyderlandų išmetamą ŠESD kiekį, rašoma ne pelno organizacijos ataskaitoje. „Didžiųjų Europos mėsos ir pieno produktų bendrovių poveikis klimatui gali varžytis su poveikiu, kurį daro iškastinio kuro milžinai, tačiau jos ir toliau veikia nebaudžiamos“, – pareiškė IATP direktorė Europoje Shefali Sharma (Šefali Šarma).

„Keletas bendrovių, kurios yra parengusios planų dėl klimato, naudojasi apskaitos gudrybėmis, ekologiniu manipuliavimu ir abejotinomis užskaitomis, siekdamos nukreipti dėmesį nuo esminių pokyčių, kurių reikia išlakų mažinimui, ir daugelį sąnaudų bei nemažą dalį rizikos permeta jų tiekimo grandinėms priklausantiems ūkininkams.“ Iš 10 bendrovių, kurios atliekant tyrimą buvo vertinamos nagrinėjant ilgesnio laikotarpio rezultatus, septynių įmonių poveikis klimatui nuo 2016 iki 2018 metų padidėjo.

Airijos jautienos gamintojos ABP išlakos padidėjo 45 proc., o Vokietijos „Tonnies“, kuri savo produktus tiekia prekybos tinklui „Aldi“, – 30 procentų. Kalbant apie pieno produktų sektorių, Prancūzijos bendrovių „Danone“ ir „Lactalis“ išlakos nuo 2015 iki 2017 metų padidėjo atitinkamai 15 ir 30 proc., parodė tyrimas.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-12-13