Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-27

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Yang Shuo on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas – 3 dalykai, kurie turėtų pasikeisti kaime

Žemės ūkio ministerija netrukus rengiasi Europos Komisijai pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, o jo turinys baigiamas derinti su socialiniais partneriais, mokslininkais ir sprendimų priėmėjais. „Pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs, nes jaučiame didelę atsakomybę už Lietuvos žemės ūkio ateitį. Todėl pristatymų, diskusijų, derybų netrūko.

Tačiau pavyko nugludinti aštrius kampus neatsisakant svarbiausių strateginių krypčių – gamybos, aplinkosaugos ir kaimo gyvybingumo. Nors daugeliui Europos šalių kyla iššūkių laiku parengti strateginį planą, mes savo įsipareigojimų laikomės“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministerija Strateginį planą Europos Komisijai pateiks paskutinėmis šių metų dienomis. Kitų metų pirmoje pusėje Komisija teiks pastabas ir planą bus galima tobulinti. Planas turės būti galutinai suderintas ir patvirtintas iki kitų metų pabaigos. Kitų metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės.

Prioritetai – gamyba, aplinkosauga, kaimo gyvybingumas

Iš viso 2023 – 2027 metais Lietuvos žemės ūkiui numatyta beveik 4 milijardai eurų Europos Sąjungos paramos. Iš jų – daugiau nei 3 milijardai eurų tiesioginės išmokos (I ramstis), o dar beveik milijardas eurų – investicijos į kaimo plėtrą (II ramstis). Lietuva iš valstybės biudžeto lėšų investicijoms į kaimo plėtrą, techninei paramai, sektorinėms priemonėms ir kt. dar pridės apie 270 mln. Eurų. Taip iš viso per penkerius metus šalies žemės ūkį pasieks 4,27 mlrd. Eurų.

Visi ūkininkai, kaip ir iki šiol, gaus bazines išmokas, kurios, skaičiuojama, sieks apie 80 eurų už hektarą.

Planuojant kitas tiesiogines išmokas bei investicijas į kaimo plėtrą dėmesys sutelktas į gamybą – siekiama daugiau apsirūpinti vietoje užaugintais produktais, daugiau produkcijos perdirbti ir kurti didesnę pridėtinę vertę.

Socialiniai prioritetai – mažinti pajamų nelygybę kaime labiau remiant perspektyvius smulkius ir vidutinius ūkius bei nustatant maksimalias išmokas stambiausiems ūkininkams. Be to, itin daug dėmesio skiriama kartų kaitai – jaunieji ūkininkai remiami ir tiesioginėmis išmokomis, ir didinant lėšas įsikūrimui, ir suteikiant lengvatines paskolas įsigyti žemės bei technikos.

Trečias prioritetas – aplinkosauga. Ūkininkai nuo šiol turės laikytis aukštesnių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų bei valdymo reikalavimų, o parama numatyta už dalyvavimą ekoschemose – jeigu ūkininkai savanoriškai (tai nėra privaloma) laikysis aukštesnių klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų įsipareigojimų nei reikalaujama.

Kurs didesnę pridėtinę vertę

Ministerija Strateginiame plane investicijoms, gamybai bei perdirbimui yra numačiusi apie 350 mln. eurų.

Susietoji parama, kuriai skirta 450 mln. eurų, labiausiai auga ekonomiškai jautriems sektoriams, kad Lietuva galėtų apsirūpinti vietoje užaugintu maistu. Todėl, palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, labiausiai parama augs pieninių galvijų (25 proc.), mėsinių galvijų, avių, ožkų (apie 17 proc.), lauko daržovių (57 proc.), vaisių, uogų bei riešutų (30 proc.) sektoriams.

Be to, bus skatinamos trumposios tiekimo grandinės ir perdirbimas, ypač tų žaliavų, kurių Lietuva pagamina daug, bet turi mažus ar nepakankamai išvystytus perdirbimo pajėgumus.

Be gamybos ne mažiau svarbūs ir socialiniai prioritetai – vienas svarbiausių – palaikyti smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumą, paskatinti jų plėtrą. Smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų – 600 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau lėšų kasmet palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu.

Kad parama tikslingiau pasiektų perspektyvius smulkius bei vidutinius ūkius, perskirstymo išmokos bus skiriamos už pirmus 50 ha, bet ne didesniems kaip 500 ha ūkiams. Ir išmokos sumodeliuotos taip, kad didžiausia parama pasiektų ūkius nuo 30 iki 50 ha.

Tuo tarpu didiesiems ūkiams bus taikomas paramos išmokų mažinimas, kai parama viršys 60 tūkst. eurų, ir išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų ribojimas.

Į kaimą vilios jaunimą

Šiuo metu Lietuvoje trečdalis visų ūkininkų yra pensinio amžiaus. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad būsimuoju finansiniu laikotarpiu parama jauniesiems ūkininkams bus dvigubai didesnė už hektarą negu iki šiol. O įsikūrimo parama didėja nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Jaunieji ūkininkai taip pat galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis žemei ar technikai įsigyti.

„Matome, kad parama jauniesiems ūkininkams ir smulkiems bei vidutiniams ūkiams ankstesniais metais pasiteisino, nors galbūt nebuvo pakankama.

90 proc. jaunųjų ūkininkų, kurie gavo paramą 2007–2016 m., iki šiol ūkininkauja. Panašiai tiek ir smulkių ūkių, kurie gavo paramą pagal Kaimo plėtros programas nuo 2004 iki 2020 metų, iki šiol vykdo veiklą.

Norime pritraukti daugiau jaunų žmonių pradėti ūkininkauti kaime, kur trečdalis ūkininkų jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Taip pat suprantame, kaip svarbu palaikyti smulkius ir vidutinius ūkius, kuriems sunkiau pasinaudoti masto ekonomika“, – sako ministras K. Navickas.

Bene daugiausiai diskusijų Strateginiame plane kėlė aplinkosauginiai reikalavimai ir prioritetai.

„Agroaplinkosauga žemės ūkyje tampa vis labiau reikšminga ir šito neišvengsime. Geriau pradėti dabar, kai už tvaresnį, aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą numatytos išmokos – iš viso apie milijardą eurų penkeriems metams, negu vėliau, kai nežinome, kokios bus paramos žemės ūkiui tendencijos“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Labiau nei minimalūs reikalavimai bazinėms išmokoms gauti, tausoti vandenį, dirvožemį, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį ūkininkai bus skatinami per ekoschemas, kurių yra penkios – skirtos skirtingai žemės ūkio veiklai.

Jos nėra privalomos ūkininkams – tik laisvai pasirenkamos, o už jų įgyvendinimą numatomos išmokos. Tačiau ekoschemų įgyvendinimas yra privalomas valstybėms, todėl siekiama jų pasiūlyti visų sektorių atstovams, kad kiekvienas ūkininkas, jei tik norės, galėtų prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato tikslų siekimo, o jo pastangos būtų atlygintos.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-12-23

Kviečiame susipažinti su naujuoju valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo planu

Aplinkos ministerija parengė naująjį Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą ir kviečia visuomenę, suinteresuotas įstaigas ir organizacijas susipažinti. Pagal jį bus rengiami regionų ir savivaldybių Atliekų prevencijos ir tvarkymo planai, todėl aktyvumo teikiant pastabas ir pasiūlymus ypač tikimasi iš savivaldos institucijų.

Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas nustatys šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis.

2030 m. ne mažiau kaip 60 proc. susidariusių komunalinių atliekų Lietuvoje turės būti pakartotinai panaudojama ir perdirbama, o sąvartynuose pašalinama ne daugiau 5 proc.

Plane daug dėmesio skiriama komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų prevencijos ir tvarkymo organizavimui, tinkamam atliekų rūšiavimui, perdirbimui, antrinių žaliavų naudojimui. Taip pat numatoma mažinti maisto švaistymą, visų rūšių šiukšlinimą, naudoti mažiau vienkartinių plastiko gaminių atsisakant nemokamų plonųjų pirkinių maišelių, diegiant gėrimų stoteles lankytinose vietose, ieškant tvarių vienkartinių pakuočių alternatyvų.

Aplinkos ministerija planą rengė pagal žiedinės ekonomikos principus. Siūlomos priemonės padės didinti investicijas į žaliąsias inovacijas, šiuolaikines technologijas, leidžiančias mažinti susidarančių atliekų kiekį bei tausoti išteklius, gaminti ilgaamžius produktus, kuriuos galima atnaujinti ar suremontuoti ir naudoti pakartotinai.

Siūloma plėtoti pirminį atliekų rūšiavimą, diegti maisto, tekstilės, pavojingų medžiagų rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Ambicingų tikslų bus siekiama tobulinant žaliųjų pirkimų reikalavimus, stiprinant gamintojo atsakomybės principą, kontrolę. Bus svarstoma galimybė nustatyti gamintojo atsakomybę už atliekų sutvarkymą ir jo finansavimą tekstilės, baldų ir kituose sektoriuose.

Tai leis modernizuoti esamą ir diegti naują atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kokybiškai paruošiančią atliekas perdirbimui, tobulinti skaitmeninę perdirbimo užduočių apskaitą.

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų itin svarbus visuomenės vaidmuo. Planas siekia plėtoti ekologinį gyventojų švietimą, stiprinti jų aplinkosauginį sąmoningumą, sudaryti jiems patogias atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąlygas, kuo aktyviau įtraukti bendruomenes į tvarių iniciatyvų projektus ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu atliekama Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projekto Strateginio pasekmių vertinimo procedūra, kuriai pasibaigus jis bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.

Jūsų nuomonės ir idėjų, kaip tobulinti šį planą, laukiame tel. 8 695 30436 arba el. p. virginija.vingriene@am.lt.

Šaltinis: am.lrv.lt,2021-12-23

Iš kur atkeliauja geras maistas: paskelbti gerieji ūkininkai

„Jau daug metų esu ūkininkų entuziastė, ši tema man – labai artima“, – sako kulinarė, knygų autorė ir televizijos laidų vedėja Beata Nicholson. Ji nė akimirkos neabejojo, kai „Gero ūkininko čempionato“ rengėjai pakvietė ją tapti šio renginio ambasadore. „Mes per mažai kalbame apie tai, kaip mūsų valgymo įpročiai ir pasirinkimai veikia žemę, ekosistemą ir netgi planetą“, – įsitikinusi savaitgalį įvykusių gero ūkininko apdovanojimų ceremonijos vedėja.

Gamtai palankus ūkininkavimas

Šio čempionato tikslas – atkreipti dėmesį į lyderius, kurie augindami maistą rūpinasi ir bendruoju gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta. „Geraisiais pavyzdžiais norime parodyti, kad gamtai palankus ūkininkavimas gali būti progresyvus“, – apie toli siekiančius tikslus kalba vienas iš čempionato organizatorių, gamtos apsaugos ekspertas, Baltijos aplinkos forumo vadovas, ūkininkas iš etnografinio Musteikos kaimo Žymantas Morkvėnas.

Jis pasakoja, kad ūkininkų elgseną ir motyvus tyrinėjantys mokslininkai pastebėjo, jog ūkininkaujantieji greta kelio, vedančio į vietos bažnyčią, stropiau dirba šeštadieniais. Greičiausiai taip yra todėl, kad sekmadienį į bažnyčią keliaujantys žmonės dairosi aplinkui ir vertina, kaip atrodo laukai. „Pagal tai jie sprendžia, ar juose tvarkosi geras ūkininkas. Tokie procesai vyko prieš šimtus metų, vyksta ir dabar. Aš pats esu ūkininkas, atsimenu pokalbius su kaimo senbuviu ūkininku Jonu, kai vertinome, kuris ūkininkas yra „liuckas“, o kuris – ne“, – sako Ž.Morkvėnas.

Reikia skleisti gerą žinią

„Geras ūkininkas yra tas, kuris iš žemės ištraukia viską, kas įmanoma, netaiko sėjomainos, naudoja kuo daugiau trąšų, aparia griovių pakraščius iki pat vandens, iškerta visas apsaugos juostas, sėja arba rapsus, arba kviečius ir viską eksportuoja“, – ironizuoja gamtininkas, gamtos fotografas Marius Čepulis ir tuojau pat priduria, kad jis gerą ūkininką įsivaizduoja visai ne taip. Jam atrodo, kad svarbu laužyti stereotipus ir skleisti žinią apie geruosius ūkininkavimo pavyzdžius. „Šie „Gero ūkininko“ rinkimai ir gali tapti tokia žinia“, – įsitikinęs M.Čepulis, pats savo balkone auginantis pomidorus ir prieskonines žoles, o Lietuvos ūkiuose savo šeimai ieškantis medaus, mėsos, daržovių ir vaisių. Gamtininkas neabejoja, kad darnus ūkininkavimas gali išsaugoti Lietuvos vandenis, nykstančias pievas ir erozuojančius dirvožemius.

Tai kas yra geras ūkininkas? Pirmųjų „Gero ūkininko“ apdovanojimų rengėjas Ž.Morkvėnas kuria tokį jo portretą: geras ūkininkas gyvena santarvėje su gamta, jis „gaspadoriškai“ rūpinasi žeme, kurią dirba, saugo ją ateities kartoms. Geram ūkininkui svarbi bendruomenė, jis kartu su jos nariais kuria gerą kaimynystę, darnią aplinką. Jo ūkis ekonomiškai gyvybingas, o valgytojams jis augina sveiką ir kokybišką maistą.

Pagarba Žemei – didžiulė vertybė

„Tikrai neapsimesiu auginimo eksperte, mano trys lysvės atrodo varganai, bet užaugau šeimoje, kur maistas auginamas sau, mano mama – agronomė, tėtis – veterinaras, žinau, ką reiškia užauginti daržovę ir gėlę“, – sako čempionato ambasadorė B.Nicholson. Jai atrodo, kad šiuolaikinis gyvenimas ir industrija išpaikino dabarties žmones: visko norime daug ir pigiai, galiausiai maisto išmetame tikrai daug. Auginti su meile ir pagarba Žemei yra didžiulė vertybė, kurią turime įgyvendinti grandinėje nuo augintojo iki valgytojo.

„Gero ūkininko“ judėjime žinoma kulinarė daugiausiai atstovauja valgytojams ir kalbėtojams apie maistą. Savo televizijos laidose ir žurnale ji nuolat pasakoja apie maisto augintojus, nes yra visiškai įsitikinusi, kad naminis kiaušinis, tvariai užaugintos daržovės ir gyvas sūris yra kitokio skonio, nei pirkti prekybos centre. Už geruosius ūkininkus balsuodama savo pinigine, ji sako galvojanti apie rytojų ir tai, kokioje žemėje grūdus, pomidorus augins mūsų vaikai. „Per daug buvo galvota apie pelną ir didžiulį derlių, pernelyg nustekenta žemė ir natūralioji gamta, bet gal dar galime daug ką pakeisti, jei ne tik kalbėsime apie tvarų ūkininkavimą, bet ir jo imsimės“, – įsitikinusi B.Nicholson.

Pamatinė ūkininko misija

Beatai pritaria ir Ž.Morkvėnas. Jo teigimu, auginti maistą žmonėms yra pamatinė ūkininko misija, todėl svarbu, kad valgytojai aiškiai išreikštų, ko tikisi iš ūkininko, gerbtų ir vertintų jo darbą. „Norime sugriauti gero ūkininko stereotipus, kurie šiandien nėra visiškai teisingi. Privalome skleisti gerąją žinią, pristatyti tuos, kuriuos ekspertai įvertino ir paskyrė „Gero ūkininko“ ambasadoriais“, – sako apdovanojimų organizatorius.

Tuo, kad valgytojų ir augintojų ryšį kurti yra būtina, įsitikinęs gamtos mylėtojas, grupės „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka. „Tai – mūsų ateitis, – sako jis. – Vis daugiau žmonių supranta, kad ligos ir kitos negandos neatsiranda iš niekur, todėl ir juntama tendencija domėtis, iš kur ir kaip atsiranda maistas, kurį perkame. Kartu kyla natūralus noras pažinti žmogų, kuris mums užaugina maistą. Ryšys tarp valgytojų ir gamintojų kuria pasitikėjimą, tvarumą ir pridėtinę vertę, taip pat augina maisto kokybę! Maistas yra viskas – mūsų kūnas, emocinė ir fizinė sveikata.“

Pirmą kartą „Gero ūkininko“ ambasadorius rinko komisija, kurioje dalyvavo Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas, „865 orchidėjų“ ūkio įkūrėjas Ž.Morkvėnas, agronomas, ekologinių ūkių propaguotojas Valentinas Genys, ekologiškai ūkininkaujanti mėsinių galvijų augintoja, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų konsultantė bei Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Vilma Živatkauskienė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vyriausioji specialistė augalininkystei dr. Edita Karbauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Žydrė Kadžiulienė, Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Prakapienė, Aplinkos ministerijos atstovė Lina Burbaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Sigutė Stakvilevičienė, gamtos mokslų daktarė, Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė, vadovauja LIFE programos integruotajam projektui „Naturalit“, kuriuo siekiama užtikrinti vertingiausių gamtinių teritorijų, priklausančių „Natura 2000“ tinklui, apsaugą Lietuvoje dr. Birutė Valatkienė.

„Gero ūkininko’21“ ambasadoriai

„Farmer’s Circle“ (Ukmergės r.). Mišrus ekologinis ūkis. Augina javus, mėsines ir dedekles vištas, mėsinius galvijus, daržoves, ūkyje gamina miltus ir maisto produktus iš daržovių. Taiko pažangias, aplinką tausojančias technologijas. Perdirbtas derlius vartotojus tiesiogiai pasiekia per pardavimo taškus ar maitinimo įstaigas.

Jadvyga Balvočiūtė – „Jadvygos žolės“ (Mažeikių r.). Ekologinis vaistažolių ūkis. Pusę vaistažolių kiekio užaugina patys, likusią dalį surenka iš sertifikuotų ekologiškų pievų visoje Lietuvoje. Veiklą ūkis pradėjo norėdamas atkurti suartą Virvyčios užliejamą pievą. Šiandien joje stengiasi išlaikyti augalijos įvairovę, šienauja tik tada, kai saugomi augalai išbarsto sėklas. Dėl šio ūkio Ventos vingyje jau atsikūrė 25 m natūralios pievos. Jadvygos gaminama produkcija yra arčiausiai laukinės gamtos, santarvėje su biologine įvairove.

Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė – „Paskui saulę ir ožkas“ (Varėnos r.). Valdas ir Rasa savo ūkininkavimą pradėjo nuo klajokliško gyvenimo su savo ožkų banda. Šiuo metu savo sodyboje gano ožkas ir gamina šviežius bei brandintus sūrius. Šie ūkininkai – brandinto sūrio gamybos amato pradininkai Lietuvoje, įkvėpę ne vieną sūrininką išmėginti šį amatą. Jie visada akcentuoja žemės, žmogaus ir gamtos ryšį, jį gerbia ir palaiko.

Ūkininkai buvo vieni iš „Sūrininkų namų“ ir asociacijos „Vivasol“ įkūrėjų. Daug prisideda organizuodami renginius, edukacijas, skatinančias vietinę produkciją, puoselėja trumpas maisto tiekimo grandines, demonstruoja jautrų požiūrį į regiono vystymą, kaimo plėtros socioekonominius aspektus. Inicijavę „Trijų ežerų“ centro veiklą, siekia greta gyvenančius ūkininkus ir bendruomenes sutelkti į bendrą kultūrinę ir ekonominę veiklą.

Vladas ir Laima Chodkevičiai (Akmenės r.). Prieš 8 metus pradėję ūkininkauti Vladas ir Laima turi nedidelį ūkį, jame laiko 10 ožkų, sėja rugius, avižas ir Lietuvoje neįprastas grūdų rūšis. Mala ir tiesiogiai vartotojams parduoda miltus. Ūkyje nenaudoja mineralinių trąšų ir chemijos, taiko dirvožemį tausojančias praktikas. Ūkininkas Vladas derina ūkininkavimą su muzikanto ir muzikos prodiuserio karjera, stiprina bendruomeniškumą savo bendruomenėje.

Nerijus ir Agnė Sukackai (Lazdijų r.). Gaisrininkas Nerijus Metelių regioninio parko teritorijoje turi nedidelį, ekstensyvų mėsinių galvijų veislininkystės ūkį – laiko 11 mėsinių karvių ir 30 avių. Galvijus parduoda tik veislei. Nerijaus ūkininkavimas demonstruoja jautrų sugyvenimą su gamta – ekstensyvus pievų ganymas formuoja atvirą pievų mozaiką, palankią biologinei įvairovei.

Šaltinis: valstietis.lt, Laisvė Radzevičienė,2021-12-23

Tiesioginės išmokos nuo 2023-ųjų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų

Tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus. Be to, nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc., nusprendė Žemės ūkio ministerija.

„Tiesioginių išmokų ribojimas prasidės nuo 60 tūkst. eurų. Tiems, kurie viršys 60 tūkst. eurų, išmokos bus mažinamos 85 procentais. Toks sprendimas yra, tai pateikta į strateginį planą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ministerija taip pat numatė, kad išmokų lubos bus įvestos su teise iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 290 ūkių, kurie viršytų išmokų ribas. Ribojimai galėtų paliesti apie 70-80 hektarų turinčius ūkius.

Per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma 4,27 mlrd. eurų parama.

Apsirūpinti tvariai užauginta žemės ūkio produkcija ir didinti sektoriaus pridėtinę vertę numatoma skirti 1,99 mlrd. eurų, prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtinius išteklius – 1,2 mlrd. eurų, kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą – 917,2 mln. eurų, mokslui, konsultavimui ir techninei paramai – 115 mln. eurų. Valstybės narės savo strateginius planus Europos Komisijai turi pateikti iki 2022 metų sausio 1 dienos. Vėliau jie bus tobulinami atsižvelgiant į jos pastabas.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-12-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos