Žemės ūkio naujienos: 2021-12-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K. Navickas: „Rastas aplinkosauginis kompromisas žemės ūkio strategijai”
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, nors bendroje Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos (AM) ministerijų darbo grupėje suformuluoti aplinkosaugos reikalavimai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui buvo pakoreguoti be AM žinios, esminiai aplinkosauginiai tikslai pernelyg nepakito ir vis vien bus įgyvendinti.
Tačiau ŽŪM vadovas patikino, kad objektyvus kompromisas tarp skirtingų interesų grupių pasiektas ir dauguma aplinkosauginių tikslų bus išpildyti, jiems esą pritaria ir ūkininkai.
„Korekcijos atsirado dėl to, kad ne viskas yra įgyvendinama ir ne viskas yra patrauklu įgyvendinti. Nors aukštos ekspertinės ambicijos derybos baigėsi tokiu objektyviu viduriu ir didžioji dalis aplinkosauginių tikslų vis tiek bus pasiekta. Tiesiog ką pasiekėme dabar, tą pasiekėme per ūkininkų sutarimą, kad tas yra įgyvendinama, kad priemonės bus patrauklios įgyvendinti“, – Eltai sakė K. Navickas.
„Aš iš tikrųjų nevertinčiau, kad atsitraukėme labai toli nuo aplinkosauginės ambicijos, daugeliu atvejų buvo tam tikrų techninių nesusikalbėjimų“, – tikino ministras. Jis pateikė aplinkosaugininkų siūlytos sėjomainos pavyzdį: tokios griežtos auginamų kultūrų kaitos, pasak ministro, ūkininkai negalės užtikrinti, kadangi dažnai neturi nuosavybės teisių į dirbamą žemę, ją nuomoja. Dėl to rastas kompromisinis variantas – augalų kaita.
„Klausimas, ar mes galime užtikrinti kontrolę, tas viskas įmanoma ir, man atrodo, tai yra kompromisas. Tikslas išlieka, jis tik kitaip vadinasi ir bus kitaip įgyvendinamas“, – mano K. Navickas.
Ministro teigimu, strategijoje numatyti aplinkosauginiai tikslai, nors ir nėra būtent tokie, kokius kėlė aplinkosaugininkai arba AM, vienintelis reikalavimas, kurio nepavyks įgyvendinti, yra durpynų apsauga nuo žemės ūkio veiklos.
„Aplinkosauginė ambicija, manau, nesumažėjo. Išskyrus vienoje vietoje, kur nusileidome aplinkos nenaudai, tai yra leidimas dirbti durpžemius. Ten buvo siūlymas, kad turi būti tik neariminiai, o dabar nereglamentuojama kokie. Bet ten buvo tikrai objektyvių pastabų iš ūkininkų. Jie sako, kad turi laukus, į kuriuos tie durpžemiai įsitraukę, negalime jų atskirai išskirti“, – teigė ministras.
AM ir ŽŪM dar balandį pasirašė memorandumą, po kuriuo sudėtais abiejų ministrų parašais patvirtinta AM lyderystė ir ekspertinė pagalba ruošiant Žemės ūkio strategijos agrarinės aplinkosaugos priemones.
Visgi gruodžio pradžioje aplinkosaugos organizacijų sąjungai „Aplinkosaugos koalicija“, ŽŪM ir Vyriausybei laiške AM rašė, kad Lietuvos žemės ūkio 2023–2027 m. strategijoje neliko geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, valdymo ir ekoschemų įgyvendinimo reikalavimų, kuriuos parengė AM, ŽŪM ir joms pavaldžių įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė.
Rašte sakoma, kad siūlytos priemonės smarkiai sumažintų neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį ekosistemoms, natūralioms buveinėms, saugomoms ir įprastoms faunos bei floros rūšims ir kraštovaizdžiui, sudarytų sąlygas daugelyje sričių ištaisyti jau susidariusią kritinę padėtį.
Tačiau naujausia ŽŪM viešai pristatoma aplinkosauginė strategijos dalis, anot ministerijos, liko be darbo grupės pasiūlymų – tą esą lėmė savarankiški ŽŪM sprendimai, patyrus žemdirbių asociacijų spaudimą.
AM taip pat nėra patenkinta, kad ŽŪM atsisakė didžiosios dalies ministerijų bendroje darbo grupėje parengtų paramos skyrimo sąlygų ir reikalingų įgyvendinti aplinkosauginių priemonių. Ministerijai nerimą kelia, kad naujoje žemės ūkio strategijoje siūloma toliau skirti paramą už ariamus durpynus ir suartus daugiamečių pievų plotus, neužtikrinta pakankama ariamų dirvų apsauga žiemą, nenumatytos gairės, kaip racionaliai dirbti žemę erozijai jautriuose šlaituose.
AM dar atkreipė dėmesį į bioįvairovei žalingus daugiamečių pievų ir žolinių augalų priežiūros standartus ir sušvelnėjusius reikalavimus dėl augalų kaitos.
Tuomet AM ragino dar kartą peržiūrėti strategijos agroaplinkosauginę dalį ir brėžti aukštesnius aplinkosauginius tikslus.
ELTA primena, kad ŽŪM iki gruodžio 31 d. Europos Komisijai (EK) privalo pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Didžiausią dėmesį ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai.
Strategijoje ministerija numačiusi penkias ekoschemas – papildomus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkaujant. Išmokomis ŽŪM skatins sodininkystę, uogininkystę ir daržininkystę, ariamos žemės keitimą pievomis ir jų priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovę bei kompleksinės ekoschemos ariamoje žemėje įgyvendinimą.
ŽŪM keliamais aplinkosauginiais tikslais numatoma puoselėti kraštovaizdį, apsaugoti dirvožemį, švelninti klimato kaitą, gerinti vandens kokybę bei atkurti ir saugoti biologinę įvairovę.
Be to, parengtame plane siūloma įvesti bazinių išmokų lubas, suteikiant teisę iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Nuo 2023 m. ūkininkai nebegaus didesnių nei 100 tūkst. kasmetinių išmokų, o pasiekus 60 tūkst. eurų jos bus ribojamos – mažinamos 85 proc.
Iš viso, per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai ŽŪM numato 4,27 mlrd. eurų: beveik 2 mlrd. eurų bus skiriama apsirūpinti tvariai užauginti žemės ūkio produkcija ir didinti agrosektoriaus pridėtinę vertę, 1,24 mlrd. euro ministerija asignuos klimato kaitai neutraliam ir gamtos išteklius tausojančiam žemės ūkiui, 917 mlrd. kainuos gyvybingo ir ūkininkavimui bei verslui patrauklaus kaimo kūrimas. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai bus skirta 115 mln. eurų.
EK strateginį planą patvirtins kitų metų antrojoje pusėje. Iki tol, atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais ir tobulinamas.
Šaltinis: valstietis.lt,2021-12-28
Aplink Panevėžį metalinius sparnus kels vėjo jėgainės
Metai kiti – ir Panevėžio kraštovaizdį turėtų papildyti vėjo jėgainės. Greta miesto aplinkkelio, toje jo pusėje, kuria nuo Šilagalio važiuojama Šiaulių bei Rygos linkui, planuojama statyti vėjo jėgainių parką. 116 hektarų plote turėtų iškilti nuo penkių iki devynių tokių vėjo malūnų.
Kada tokie metaliniai sparnuočiai pradės malti vėją ir gaminti elektrą, jėgainių parką šalia Panevėžio kuriančios bendrovės „Domimaks“, valdančios porolono gamyklą „Dominari“, direktorius Ruslanas Mikolaitis neatsakė. Anot jo, iki statybų pradžios dar reikia nuveikti didžiulį parengiamąjį darbą. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, jog rajono Taryba jau yra pritarusi verslininkų siekiui ne tik Šilagalio ir Molainių kaimuose, bet ir kitose rajono vietose statyti vėjo jėgaines. Pasak direktoriaus, modernių vėjo malūnų statytojai turės paruošti nemažą šūsnį dokumentų, rengti įvairius planus ir juos derinti su visuomene.
Numato minimalų poveikį
Vėjo elektrinių išdėstymo specialusis planas bei jo pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita jau pradėti viešinti rajono Savivaldybės interneto svetainėje. Dokumentuose nurodoma, kad Šilagalio kaime įsikūrusi bendrovė „Domimaks“ 13-oje jai nuosavybės teise priklausančių sklypų rengiasi statyti vėjo jėgainių parką. Šie sklypai – negyvenamosios paskirties statinių plėtros zonoje. Jėgainės būtų statomos komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose. Kiekviena tokia jėgainė turėtų sanitarinę apsaugos zoną, prie jų būtų tiesiami privažiavimo keliai.
Vienas arčiausiai šalia numatyto vėjo jėgainių parko esantis statinys – „Šermuto“ viešbutis bei trys vienkiemių sodybos. Pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita mini, jog poveikį visuomenės sveikatai gali turėti vėjo jėgainių keliamas triukšmas, jų metami šešėliai bei keliamas mirgėjimas. Tačiau taip pat akcentuojama, kad iš tiesų jėgainės veikia ne pernelyg garsiai, be to, teritorija, kur jėgainės būtų statomos, mažai užstatyta, tad poveikis jai – minimalus. Ataskaitoje teigiama, jog mokslininkų tyrimai yra parodę, kad nuo vėjo jėgainių daugiausia yra nukentėję dirviniai vieversiai ir kikiliai. Mažiausiai šie statiniai pakenkė pempėms ir paukštvanagiams.
Negreitos statybos
Vėjo malūnus planuojančios statyti „Domimaks“ direktorius R. Mikolaitis tikino, kad tokios jėgainės šalia Panevėžio aplinkkelio greitai neatsiras. Anot jo, tokių specifinių statybų procesas – ilgalaikis, nes tenka nuveikti didžiulius pasirengimo darbus. Pasak R. Mikolaičio, šiuo metu kalbėti apie tai, kada stotųsi vėjo malūnai, būtų tolygu iš patrankos šaudyti žvirblius. Įmonės atstovo teigimu, iki šiol galimoms vėjo jėgainių statyboms kliūčių nebuvo, tam pritarė Panevėžio rajono taryba, nebuvo girdėti nepritarimo ir iš Šilagalio kaimo bendruomenės.
Dalį vėjo jėgainių pagamintos energijos naudotų „Dominari“ įmonė, kita dalis atitektų valstybės reikmėms. Panevėžio rajono savivaldybės taryba daugiau nei prieš metus be didelių diskusijų pritarė šiam ir kitų verslininkų planams kurti vėjo jėgainių parkus rajone. Su tokiais ketinimais į Savivaldybę yra kreipęsi net trys vėjo jėgainių statybų iniciatoriai. Taryba neprieštaravo, kad jų rastųsi ir Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių ir Velžio seniūnijose.
Tikisi miegoti ramiai
Nieko blogo, kad vėjo malūnai būtų pastatyti netoli Šilagalio, nemato aktyvus šio kaimo bendruomenės narys, ankstesnis jos pirmininkas Jonas Akelis. „Visuotiniame bendruomenės susirinkime vėjo malūnų statybos nebuvo svarstytos, tačiau mes, dalis šilagališkių, su planuojamomis statybomis susipažinome ir nemanome, kad reikėtų prieš jas pasisakyti“, – teigė šilagališkis. Jo nuomone, Šilagaliui vėjo jėgainės neturėtų trukdyti. „Visas trukdymas bus nebent tas, kad mes jas matysime. Bet juk tai nėra kažkoks vaizdą gadinantis statinys“, – kalbėjo J. Akelis.
Jis svarsto, kad teritorijoje netoli planuojamų statyti jėgainių yra kelios sodybos, tad būsimi statiniai sodybų savininkams turėtų būti gerokai aktualesni nei Šilagalio gyventojams. „Man pačiam teko ne tik matyti, bet ir lankytis netoli tokių vėjo malūnų, esančių Pakruojo rajone bei netoli Palangos. Kai būni šalia jų, justi vėjo gūsiai ir keliamas garsas. Sukantis didžiuliams sparnams, išgirsti stiprų „šūūū“. Bet kad jį išgirstum, turi būti netoliese.
Neabejoju, kad Šilagalys jokio „šūūū“ negirdės, gyvensime, miegosime ramiai“, – įsitikinęs J. Akelis. Šilagalio gyventojai šiuo metu aktyviai kovoja, kad jų kaime nebūtų statoma biodujų jėgainė, kurioje mėšlas ir srutos virstų dujomis. Anot J. Akelio, šilagališkiai yra už pažangias technologijas, gyventojai neprieštarauja nei vėjo, nei biodujų jėgainėms. „Tačiau mes sukilome dėl to, kad biodujų jėgainė, kurioje iš mėšlo gamins dujas, statoma pačiame mūsų kaime, o jai reikėtų atokios vietos“, – teigia bendruomenės atstovas.
Šaltinis: www.sekunde.lt, Daiva Baronienė, 2021-12-19
A Miceikienė: žemdirbiai, ateitis priklauso nuo Jūsų
Šv. Kalėdos jau praėjo, Naujieji metai jau mūsų namuose ir širdyse. Dar vieni metai praėjo, dar vienas gyvenimo ir darbo ciklas užbaigtas. Su žemės ūkiu ir su maisto gamyba susijusiose ES pramonės šakose ir paslaugų sektoriuje yra per 44 mln. darbo vietų, įskaitant 20 mln. nuolatinių darbuotojų pačiame žemės ūkio sektoriuje. Dėl įvairaus klimato, derlingo dirvožemio, ūkininkų techninių įgūdžių ir produktų kokybės ES patenka tarp pirmaujančių pasaulio žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų.
Tačiau šiandien stovime ant didelių pokyčių slenksčio. Tikėkime, kad šiuos pokyčius gebėsime paversti galimybėmis. Biotechnologijos ir informacinės technologijos žaibišku greičiu keičia pasaulį ir kiekvieno mūsų gyvenimą, pertvarko ne tik ekonomiką, bet ir visuomenę, galbūt net mūsų protą, sąmonę, elgseną ir kūną. Mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, išrado kriptovaliutas, manipuliuodami su DNR už ląstelės ribų sukūrė visiškai naujos kartos produktus. Sukurtos „valgomosios“ vakcinos: bulvės, kuriose gausu medžiagų, didinančių imunitetą hepatitui B, pomidorai, veikiantys kaip ūmaus kvėpavimo takų uždegimo vakcina, išvestos vištų veislės, kurių kiaušiniuose yra medžiagų, saugančių nuo odos vėžio. Tai tik keletas pavyzdžių, kurie įrodo, kad tai kas atrodė fantastika prieš keletą dešimtmečių, dabar yra realybė.
Dirbtiniam intelektui tobulėjant ir vis labiau skverbiantis į mūsų gyvenimą, netruksime pasiekti ribą, kuomet finansų valdymo sistemos atsidurs už mūsų suvokimo ribų. Jau dabar kalbama, kad mokesčių sistemos turės būti iš esmės keičiamos. Robotams užimant vis daugiau žmonių darbo vietų vis plačiau kalbama apie robotų apmokestinimą. Kriptovaliutos vis daugiau daro įtaką pasaulio piniginei sistemai, ateityje gali būti neįmanoma surinkti mokesčių, nes daugumoje prekybos operacijų nebus aišku, kaip ir kokia valiuta atsiskaitoma už sandorius. Todėl radikalios mokesčių sistemos pertvarkos netolimoje ateityje neišvengiamos. Ko gero, vertingiausias turtas taps ne pinigai, o informacija, kuria bus keičiamasi daugumoje finansinių operacijų. Ateis laikas įvesti mokesčius už informaciją.
Tiesioginio mokėjimo sistemos (PayPal ir kitos), sutelktinio finansavimo platformos, tarpusavio skolinimosi inovacijos jau dabar keičia mums įprastas bankines atsiskaitymo operacijas.
Atvirieji kursai internetu, informacijos mainų centrai keičia mokymosi metodus ir plečia mokymosi galimybes. Airbnb ir kitos apgyvendinimo platformos daro milžinišką įtaką apgyvendinimo paslaugų rinkai, apsipirkimo internetu platformos kelia paniką tarp didžiųjų prekybos centrų. Taigi, biotechnologijos ir informacinės technologijos suteikia galimybę kurti ir keisti pasaulį. Tai turime daryti labai atsakingai ir suprasti kokių pasekmių tai atneš žmonijai.
Todėl Naujųjų metų proga linkiu mums visiems žodžių pynėse: blokų grandinės, didieji duomenys, globalizacija, genų inžinerija, dirbtinis intelektas, rasti vietos ir tokiems žodžiams kaip tarpusavio santykiai, bendrystė, meilė, supratimas, gerumas. Ir svarbiausia – visose technologijose turi būti vietos žmogui ir žmogiškumui. To ir linkiu mums visiems. O žemės ūkio verslininkams linkiu surasti stiprybės išmaitinti pasaulį. Nes alkaniems žmonėms nėra svarbu nei žaliasis kursas, nei klimato kaitos problemos, nei žiedinė ekonomika. Tai nuo Jūsų priklauso pasaulio ateitis.
Šaltinis: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė,2021-12-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
