Žemės ūkio naujienos: 2022-03-01

KPP paraiškų rinkimo grafikas papildytas kvietimu teikti paraiškas pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti paramą, kai taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai – šios paraiškos bus renkamos nuo balandžio 19 d. iki gegužės 18 d. (kvietimas neskirtas augalininkystės ir mėsinės gyvulininkystės sektoriams).

Taip pat papildomai bus renkamos paraiškos pagal priemonės „“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ atskiriant veiklas – jau numatytu laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki 30 d. bus renkamos paraiškos dėl paramos, skirtos ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui, tuo tarpu naujai numatytu laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki 30 d. bus renkamos paraiškos dėl paramos, skirtos visų kitų žemės ūkio produktų perdirbimui, išskyrus ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui.

Pakoreguotame KPP paraiškų rinkimo grafike pavėlintas paraiškų pagal priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklo narių projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ laikotarpis – jas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti balandžio 1–29 d. (buvo numatyta kovo 1–31 d.). Šias paraiškas bus galima teikti dar vieną kartą – lapkričio 3–30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad grafike neliko šių paraiškų rinkimo etapo nuo liepos 1–29 d.

Tuo tarpu paraiškas pagal veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklo narių projektai, skirti renginių komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ bus galima teikti dar kartą – birželio 1–30 d.

Šaltinis: nma.lt, 2022-02-28

Įvairių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, platesnis ir patogesnis paslaugų prieinamumas, piliečių įtraukimas į savo veiklą labai padeda skaidriai ir kokybiškai įgyvendinti NŽT strateginius tikslus – užtikrinti racionalų žemės naudojimą. Mūsų veiklos efektyvumą rodo ir kasmet didėjanti finansinė grąža. Pernai valstybės ir savivaldybių biudžetus NŽT papildė net 58,1 mln. eurų, t. y. 44 proc. daugiau nei 2020 m. Džiaugiuosi, kad mūsų veiklos kokybę teigiamai vertina ir tarptautiniai ekspertai“, – sako šiuo metu NŽT direktoriaus funkcijas atliekantis Saulius Mocevičius.

Teikiama 50 administracinių paslaugų

2021 m. fiziniai ir juridiniai asmenys intensyviai naudojosi galimybėmis saugiai, greitai ir nesudėtingai pateikti prašymus naudojantis elektroninėmis paslaugomis: „E. pilietis“ ir Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt) portalais.

Per „E. pilietis“ NŽT buvo pateiktos 365 paraiškos, o per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt) – 16 202 prašymai.

Per Elektroninius valdžios vartus 2021 m. NŽT pateiktų dokumentų kiekis buvo daugiau nei 2 kartus didesnis, palyginti su 2020 m. pateiktų dokumentų kiekiu.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. piliečiams sudaryta galimybė teikti prašymus elektroniniu būdu šiems sutikimams gauti: statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius; statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu.

Taip pat pradėta diegti elektroninė paslauga, kurios priemonėmis elektroniniu būdu bus išduodami sutikimai įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.

Žmonės raginami nesitaikstyti su galimais žemės naudojimo pažeidimais

Vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT atliko 10 290 patikrinimų, iš kurių – net 2 990 patikrinimų atlikta pagal gautus asmenų pranešimus ar skundus.

Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo nustatyta 4760 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Tai sudarė 46 proc. visų atliktų patikrinimų (17 proc. daugiau, nei buvo nustatyta 2020 metais, t. y. 2020 metais nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai sudarė 29 proc. visų atliktų patikrinimų, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK).

Už žemės naudojimo pažeidimus skirta 115 130 eurų baudų.

Siekiant didinti žmonių susidomėjimą ir aktyvumą dalyvauti žemės naudojimo kontrolės veikloje, 2021 m. pradėjo funkcionuoti geografinių informacinių sistemų (GIS) priemonėmis sukurta žemės naudojimo valstybinės kontrolės programa ir interneto svetainė. Naudodamiesi šiuo moderniu įrankiu, žmonės apie pastebėtus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus NŽT gali informuoti greičiau, patogiau ir neatskleisdami savo tapatybės, o interaktyviame žemėlapyje pažymėję pažeidimo vietą, gali stebėti visą savo pranešimo nagrinėjimo, tikrinimo procesą ir sužinoti jo rezultatą, t. y. žinoti, ar pranešimas pasitvirtino ir iki kada pažeidimą privaloma pašalinti.

2021 m. žymiai pagerėjo ir planinių žemės naudojimo patikrinimų efektyvumas: atlikus 6212 patikrinimų buvo nustatytas 2841 pažeidimas, tai sudaro 46 proc. visų atliktų planinių patikrinimų (2020 metais iš 8292 atliktų planinių patikrinimų buvo nustatyti 2172 pažeidimai, tai sudaro 26 proc. visų atliktų planinių patikrinimų).

Didesnį nustatytų pažeidimų skaičių lėmė kruopštus ir objektyvus patikrinimų planavimas. Patikrinimams planuoti yra naudojamos įvairios šiuolaikinės informacinės technologijos, skaitmeniniai žemėlapiai, palydovų užfiksuoti vaizdai, Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) Lietuvos teritorijos apleistų žemių žemėlapio erdviniai duomenis ir kt.

Įvairių modernių įrankių naudojimas žemės naudojimo kontrolėje duoda apčiuopiamų praktinių ir prevencinių rezultatų: užtikrinamas planinių patikrinimų atrankos skaidrumas ir nešališkumas, kontrolė tampa vis efektyvesnė, išaiškinama daugiau pažeidimų, nuosekliai mažėja apleistos žemės plotų bei didėja žmonių sąmoningumas nedaryti nusižengimų, o apie pastebėtus pažeidimus pranešti NŽT.

Piliečiams sudarytos galimybės paprastai ir greitai sužinoti informaciją apie valstybei priklausančią žemę

Atnaujinami ir viešai Lietuvos erdvinės informacijos portale publikuojami Valstybinės žemės apskaitos erdviniai ir statistiniai Lietuvos teritorijos duomenys apie valstybinę žemę konkrečioje teritorijoje – kokios žemės naudmenos (žemės ūkio naudmenos, miškas, vandens telkiniai, keliai ir kt.) sudaro atitinkamą valstybinės žemės plotą, kuriam laikui ir kokiu pagrindu (nuoma, panauda ir kt.) suteikta teisė juo naudotis. Suinteresuotieji asmenys, pasitelkę šį duomenų rinkinį, gali įvertinti galimybę išsinuomoti arba įsigyti valstybinės žemės sklypus pasirinktoje teritorijoje.

Gerinamos sąlygos efektyviam žemės naudojimui užtikrinti

NŽT spartina žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami žemės sklypai nuomai ir (ar) pardavimui aukcione, rengimą. Todėl NŽT pastangomis mažėja neįregistruotų valstybinių žemės plotų skaičius.

2021 m. valstybės nuosavybės teise įregistruota 30 066,55 ha žemės (8 850 sklypų).

Neįregistruotų plotų mažėjimas sudaro sąlygas efektyviau naudoti valstybinės žemės fondą – pagal valstybės poreikius žemę išnuomoti, perduoti valdyti panaudos teise ar parduoti.

Taip 2021 m. buvo sudarytos 12 587 žemės nuomos ir 6 832 žemės pirkimo–pardavimo sutartys, nešančios pajamas į valstybės biudžetą.

Patenkinti visi savivaldybių pateikti poreikiai dėl žemės sklypų

Iš 60-ties Lietuvos savivaldybių poreikį valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus išreiškė 12 savivaldybių.

Šioms savivaldybėms NŽT direktoriaus įsakymais buvo perduotas 101 valstybinės žemės sklypas (bendras plotas beveik 125 ha).

Visi žemės sklypai savivaldybėms buvo perduoti per maksimaliai trumpą laiką, kad savivaldybės galėtų sparčiai įgyvendinti suplanuotus investicinius, infrastruktūros plėtros, gyventojų poilsiui ir rekreacijai skirtus projektus.

Profesionali pagalba įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus

2021 m. valstybei vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo rekonstrukciją), NŽT direktorius priėmė 817 aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Taip pat 2021 m. buvo priimta 40 įsakymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams kitose teritorijose.

Iš viso paimta 713 privačios ir valstybinės žemės sklypų, kurių plotas – 568,4 ha, bei 29,1 ha laisvos valstybinės žemės ploto.

Atnaujinti valstybinių erdvinių duomenų rinkiniai

Atlikti geodezinio pagrindo parametrų tikslinimo bei valstybinių duomenų rinkinių ir žemėlapių atnaujinimo darbai pagal Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2021–2023 metų programą – iš viso atnaujinti 9 valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai. Atnaujinti duomenų rinkiniai ir žemėlapiai yra teikiami vartotojams.

Naudojimasis valstybiniais erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis yra labai aktyvus, nes teritorijų planavimo dokumentai rengiami bei projektavimas vykdomas naudojant naujausius erdvinius duomenis, taip pat valstybiniai erdviniai duomenų rinkiniai ir su jais susijusios paslaugos naudojami kuriant valstybės kadastrus ir registrus.

Automatizuojama žemės sklypų kadastro duomenų patikra

2021 m. buvo atlikta 11 700 žemės sklypų kadastro duomenų teisingumo patikrų vietovėje.

Siekiant efektyvesnio žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo, pradėtas žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo funkcionalumo tobulinimas – bendradarbiaujant su valstybės įmone Registrų centru, pradėtas testuoti NTR posistemės „GeoMatininkas“ aplinkoje Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose ir Žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktuose nurodomų teisės aktų punktų pažeidimų nuorodų pildymo automatizavimo procesas.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimas – beveik 100 proc. elektroninėje erdvėje

2021 metais per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) užsakytos 13 578 paslaugos, iš jų: 12 264 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo paslaugos, 1 310 kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų ir 4 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo paslaugos.

97,7 proc. žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinti buvo pateikta ŽPDRIS sistemoje, ir tik 2,3 proc. spausdintine forma.

Skaitmenizuojami išduoti sutikimai / leidimai naudotis valstybine žeme

Siekiant didinti NŽT turimos informacijos ir duomenų prieinamumą, 2021 m. skaitmenizuoti 2427 sutikimai (kurių bendra suma sudarė 7 015 lapų planų / schemų), išduoti tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo funkcionalumu, buvo nuolat atnaujinami Lietuvos Respublikos teritorijos valstybinės žemės sklypų (plotų) erdviniai duomenys, įbraižyti 2 964 plotai, kuriuose suteikti leidimai laikinai naudotis žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

Skaidrumui ir efektyvumui užtikrinti – Antikorupcinė ir Kokybės vadybos sistemos

Atlikta NŽT veiklos analizė (konteksto nustatymas), nustatytos veiklos sritys ir procesai (subprocesai), kuriuose gali pasireikšti didesnė nei maža korupcijos rizika, įvertintos nustatytos korupcijos rizikos. Nustatytoms nepriimtinoms korupcijos rizikoms valdyti parengtas korupcijos rizikos valdymo priemonių planas.

Taip pat didelis dėmesys skirtas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ir nepakantumo korupcijai didinimui ir kitų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimui. Organizuoti antikorupciniai mokymai temomis „Darbuotojų profesinių žinių etikos ir korupcijos prevencijos srityje didinimas“, „Korupcijos prevencija Nacionalinėje žemės tarnyboje: priemonės ir jų įgyvendinimas“. Kartu su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba suorganizuotas seminaras „Korupcijos rizikos atliekant ūkio subjektų priežiūrą“.

2021 m. lapkričio mėn. tarptautinės sertifikavimo paslaugų bendrovės „Bureau Veritas Lit“ ekspertai atliko NŽT kokybės vadybos sistemos priežiūros auditą ir pratęsė ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015 standarto sertifikato galiojimą.

Tai patvirtinta, kad NŽT kokybės vadybos sistema padeda nuosekliai siekti organizacijos strateginių tikslų, efektyviau kontroliuoti vykdomus veiklos procesus, o kokybės valdymas padeda gerinti teikiamų paslaugų kokybę, tobulinti taikomus veiklos metodus, gerinti vykdomos veiklos rezultatyvumą ir tobulinti administravimo efektyvumą.

Pasak tarptautinių ekspertų, stipriausios NŽT kokybės vadybos sistemos pusės – vadovybės požiūris ir įsipareigojimas užtikrinti kokybę, rezultatyvus vadybos tobulinimas, gerėjantys kokybės rodikliai, darbuotojų įsitraukimas, atsakomybės suvokimas, veiklos planavimas ir bendravimo kultūra, taikytinų norminių reikalavimų identifikavimas ir jų įgyvendinimo planavimas.

Šaltinis: nzt.lt, 2022-02-25

Nors pagal teisės aktus išmokų mokėjimo termino pabaiga – š. m. birželio 30 d., NMA planuoja iki kovo pabaigos susietąją paramą už gyvulius išmokėti visiems pareiškėjams, atitinkantiems susietosios paramos reikalavimus.

Primename, kad susietoji parama už gyvulius mokama ūkininkams, nepertraukiamai išlaikiusiems gyvulius ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų ir įvykdžiusiems susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių reikalavimus. Gyvuliai turėjo būti suženklinti ausų įsagais ir įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 31 d. Mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai – ne jaunesni kaip 12 mėn. amžiaus.

2021 m. susietosios paramos už mėsinius ir pienininius gyvulius dydžiai:

už mėsinį galviją – 102,22 Eur už vnt.;
už mėsinę avį – 15,00 Eur už vnt.;
už pieninės veislės bulių – 109,10 Eur už vnt.;
už pieninę ožką – 27,85 Eur už vnt.

Apie planuojamą išmokėti bei išmokėtą paramos sumą galima sužinoti prisijungus prie NMA informacinio portalo.

Šaltinis: nma.lt, 2022-02-28

Mėsinė perspektyvesnė nei pieninė

Nuo 2017 metų pradžios veislinių mėsinių galvijų padaugėjo 22,6 tūkstančio arba 63,0 proc., mišrūnų – 2,6 tūkstančio (2,0 proc.), kai bendras galvijų skaičius sumažėjo 59,7 tūkstančio arba 8,6 proc. Galime sakyti, kad veislinė mėsinė galvijininkystė Lietuvoje aktyviai vystosi ir yra perspektyvesnė, nei pieninė. Prie mėsinių galvijų skaičiaus augimo prisidėjo ir nuo 2015 metų mokama parama už mėsinius galvijus.

Veisliniai mėsiniai galvijai 2022 metais sudarė 9,3 proc. visų galvijų, nors kartu su mišrūnais – 30,5 proc. Spartesnį mėsinės galvijininkystės vystymąsi daugiausia stabdo realizacijos problemos, visų pirma, per mažos kainos.

Eksportas – daugiausia į ES šalis

Dalis veislinių mėsinių galvijų, siekiant gauti aukštesnę kainą, eksportuojama. Eksportuotas lietuviškos kilmės grynaveislių galvijų skaičius 2017–2021 metų laikotarpiu svyravo, tačiau eksportuotų galvijų kaina nuolat augo: 2017 metais ji siekė 967 Eur/vnt., kai 2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais – 1 602 Eur/vnt., arba 65,7 proc. daugiau nei 2017 metais. Lietuvių iš kitų šalių įsigytų grynaveislių galvijų kainos, atvirkščiai, mažėjo ir tik 2021 metais šoktelėjo.

Du trečdaliai grynaveislių galvijų per 2017 metų – 2021 metų 11-os mėnesių laikotarpį eksportuota į ES šalis, daugiausia iš jų – į kaimyninę Lenkiją (45 proc. visų eksportuotų grynaveislių galvijų). Trečdalis išvežta į trečiąsias šalis, daugiausia – į posovietinę erdvę.

Netenkina kaina

Kai kurie mėsinių veislių galvijų augintojai, siekdami gauti adekvačią kainą už aukštos kokybės galvijieną, savo išaugintų galvijų mėsą parduoda vartotojams tiesiogiai iš ūkio per trumpąją maisto grandinę. Vis dažniau tam tikslui susiburiama į kooperatyvus. Tačiau tokiu būdu parduodama nedidelė dalis išaugintos produkcijos.

Vidaus rinkoje perdirbėjų mokama kaina už mėsinių veislių galvijus, skirtus skerdimui, augintojų netenkina. Didelė dalis prekybos mėsiniais galvijais vyksta ūkininkų ūkiuose, kur atvykęs galvijų supirkėjas pats įvertina gyvūną ir iš karto atsiskaito pagal gyvąjį svorį. Perdirbimo įmonėms dirbančių supirkėjų siūloma kaina už mėsinius galvijus dažniausiai nesiskiria nuo pieninių galvijų kainos, nepaisant jų mėsos kokybės skirtumo. Be to, tokiomis sąlygomis ir galvijo vertinimas ne visada būna objektyvus, neįmanoma tiksliai įvertinti nei jo raumeningumo, nei kitų parametrų.

Geriausias būdas

Daugelyje pasaulio šalių mėsinių galvijų pardavimas vykdomas aukciono būdu. Aukciono metu pardavėjai turi galimybę parodyti ir parduoti aukštos kokybės gyvulius už geriausią kainą, o pirkėjai – įsigyti geriausius gyvulius savo verslui. Aukcionui galvijų pardavėjas pateikia visą informaciją apie siūlomus pardavimui gyvulius, dažnai gyvulius įvertina ir kompetentingi aukciono ekspertai, tad pirkėjas žino ką perka, be to, turi didesnę pasirinkimo galimybę, nei perkant iš vieno ūkio. Pardavėjas laimi finansiškai, nes aukciono metu dėl konkurencijos dažnai gali gauti didesnę kainą, nei derėdamasis su pirkėju savo ūkyje. Senas tokių aukcionų tradicijas turi JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, nemažai ES senbuvių. Šis gyvulių pardavimo būdas kai kuriose šalyse skaičiuoja šimtmečius. Daugelis aukcionų pardavimus organizuoja kas dvi savaites, kai kurie kas savaitę, o didžiosiose valstybėse yra ir tokių, kur jie vykdomi kasdien.

Pastaraisiais dešimtmečiais galvijų aukcionai populiarėjo ir tose šalyse, kur anksčiau nebuvo praktikuojami. Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje galvijų aukcionai dar tik žengia bandomuosius žingsnius. Daugiausiai jie organizuojami žemės ūkio parodų metu. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje jau ne vienerius metus veikia aukcionų namai, kurie kas dvi savaites organizuoja mėsinių galvijų pardavimus. Per metus čia parduodama tūkstančiai mėsinių galvijų vietos ir užsienio rinkoms tiek veisimui, tiek skerdimui.

Užsienyje mėsiniai galvijai dažniausiai parduodami stacionariuose aukcionų namuose, o paskutiniu metu populiarėja elektroniniai (internetiniai) aukcionai.

Lietuvoje mėsinių galvijų aukcionai kol kas buvo surengti tik vykusiose specializuotose parodose Algirdiškyje (Panevėžio rajonas) 2008 ir 2011 metais bei 2017 metais Lazdijuose.

Naujausias būdas

Siekiant spręsti mėsinių galvijų realizavimo problemas ir atsižvelgiant į užsienio patirtį Lietuvos žemės ūkio rūmai inicijavo projektą „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus“, kuris įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Šio projekto esmė – suteikti ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojams gauti didesnes pajamas už geros kokybės galvijus, o potencialiems pirkėjams suteikiama platesnė pasiūla įsigyti patikrintos kokybės gyvulius netoli nuo savo gyvenamosios vietos mobiliuose aukcionuose.

Vykdant projektą jau buvo surengti trys grynaveislių mėsinių bulių aukcionai. Aukcionams buvo paruošti parduodamų bulių pristatymai: vaizdo medžiaga bei katalogas, kuriame buvo nurodyta svarbiausia informacija apie gyvulį, vertinimų rezultatai, informacija apie ūkį, buliaus nuotrauka, kilmės medis bei vertintojų rekomendacijos ir pastebėjimai.

Į pirmąjį aukcioną, organizuotą 2021 metų birželio 29 d. Šilutės rajone Armalėnų kaime dalyvauti užsiregistravo 7 dalyviai. Buvo pristatyti 23 aubrakų, limuzinų ir angusų veislės buliai, iš kurių 8 buvo parduoti. Parduotų bulių kaina nuo pradinės pakilo 13–25 proc., ir tik vienas bulius buvo parduotas už pradinę kainą. O jeigu buliai būtų parduoti skerdimui, jų augintojai būtų gavę 28–50 proc. mažesnę kainą, negu gavo aukcione.

Antrajame aukcione, vykusiame 2021 metų rugsėjo 10–11 d. Panevėžio rajone Algirdiškio kaime, dalyvių skaičius pasiekė 30. Buvo pasiūlyta 30 bulių, iš kurių 7 buvo parduoti, jų pardavimo kaina buvo 13–34 proc. didesnė už pradinę. Kaina, kurią pardavėjai galėjo gauti galvijus pardavę skerdimui, būtų 26–52 proc. mažesnė.

Trečiasis aukcionas, įvykęs 2022 metų vasario 2 d. Šilutės rajone Armalėnų kaime, nuo pirmųjų dviejų skyrėsi tuo, kad jame buvo galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Tuo tikslu aukciono dalyviams buvo pasiūlyta nuoroda į vaizdo įrašų svetainę. Aukcione užsiregistravo 4 nuotoliniai pirkėjai, buvo pristatyta 12 bulių. Parduotas 1 angusų veislės bulius už pradinę kainą. Jį nupirko nuotoliniu būdu dalyvavęs pirkėjas. Šis aukcionas buvo ne toks skaitlingas, nes vyko tuo metu, kai vyksta galvijų veršiavimasis, tačiau jo patirtis puikiai pravers rengiant nuotolinį aukcioną 2022 metų gegužės mėnesį. Būsimame aukcione tikimasi daug daugiau dalyvių ir parduodamų mėsinių galvijų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-28

Pieno gamyba suformuoja apie ketvirtadalį Estijos žemės ūkio produkcijos vertės ir turi esminės įtakos šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominei padėčiai, pažymima pranešime. Pieno supirkimo apimtys Estijoje didėja nuo 2016 metų, tačiau supirkimo kainos ilgą laiką išliko mažos, o 2020-ųjų gegužę smuko žemiau 300 eurų už toną ir šios ribos nepasiekė iki praėjusių metų vasario.

Ryški augimo tendencija stebima nuo pernai liepos. Pieno supirkimo kaina Estijoje seka tendencijas Europos Sąjungoje ir labai priklauso nuo situacijos išorinėse rinkose bei išorinės paklausos, nes nemaža dalis Estijos pieno ir jo produktų eksportuojama. Kita vertus, vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje pernai buvo 12-15 proc. mažesnė nei vidutiniškai ES, pažymi nacionalinė statistikos tarnyba. Paskutinį praėjusių metų mėnesį Estijoje vidutinė pieno kaina buvo 358 eurai už toną, o vidutiniškai ES – 413 eurų už toną.

Už superkamą pieną Estijoje daugiau buvo mokama nei Portugalijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Slovakijoje. Vietinė pieno supirkimo kaina pernai gruodį Lietuvoje buvo 428 eurai, Latvijoje – 397 eurai už toną. 2021-aisiais Estijoje supirkta 799 tūkst. tonų žaliavinio pieno už beveik 253 mln. eurų. Šalies perdirbėjai pagamino daugiau kaip 230 tūkst. įvairių pieno produktų, iš jų 107 tūkst. – geriamo pieno, 47 tūkst. tonų sūrių ir varškės, 41 tūkst. tonų fermentuotų pieno produktų.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-02-23