Žemės ūkio naujienos: 2022-03-02

„Pirmininkui ir šiai žemdirbių organizacijai linkiu puoselėti stiprią žemdirbių savivaldą, skatinti ūkininkus diegti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir padėti įgyvendinti žaliojo kurso naujoves. Taip pat – būti kūrybingais ir konstruktyviais tarpininkais tarp ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos“, – sakė žemės ūkio ministras.

Susitikime taip pat aptarti veiklos rezultatai, ateities perspektyvos, galimybės ir iššūkiai žemės ūkyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-25

Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ rinkimo etapui skirta 3 815 148 Eur.

Remiama veikla

Parama teikiama kurti bei vystyti ūkininkų, miško valdytojų, mokslininkų, žemės ir miškų ūkio konsultantų ir kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendrą veiklą, taikant žinias ir inovacijas plėtoti konkurencingą, tvarų žemės ir miškų ūkį.

EIP augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės ir uogininkystės, daržininkystės, miškų ūkio sektoriaus projektų temos: dirvožemiui palankus ūkininkavimas, tvarių žemės dirbimo ir augalų auginimo praktikos, siekiant didinti organinės anglies išsaugojimą dirvožemyje, klimato kaitos švelninimas ir ūkininkavimo sistemų prisitaikymas prie jos, gyvūnų gerovės, gyvūnų ir augalų sveikatingumo, aplinkosaugos standartų užtikrinimas gyvulininkystės ūkiuose ir gyvūnų mitybos procesų organizavimas pašarų gamybai panaudojant vietinius išteklius, antimikrobinių medžiagų naudojimo mažinimas, trumposios maisto tiekimo grandinės, aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto žaliavų gamyba ir perdirbimas darnoje su gamta, agrarinė aplinkosauga ir (arba) ekologinis ūkininkavimas, trąšų, pesticidų naudojimo mažinimas, atsinaujinančių išteklių, gamybos procesų šalutinių produktų ir atliekų panaudojimas, žiediškumo technologijų diegimas, kooperacija ir kitos, naujos bendradarbiavimo formos, skatinančios žinių perdavimo efektyvumą, žemės ūkio ir miškų ūkio konkurencingumą, sukuriamų produktų pridėtinės vertės didinimą ir orientaciją į žiedinę bioekonomiką, CO2 ekvivalento (ŠESD) mažinimo socialiniai, aplinkosauginiai, ekonominiai ir organizaciniai sprendimai siekiant praktikoje įvertinti ūkių tvarumo rodiklius.

Kas gali teikti paraišką

Kreiptis dėl paramos gali EIP veiklos grupės, kurių tikslas – suburti skirtingų tipų partnerius: žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektus (ūkininkus, miškų valdytojus), mokslo ir (arba) studijų ir konsultavimo institucijų atstovus, kitus kaimo plėtros sektoriaus dalyvius, siekiant įgyvendinti EIP projektą, ir kurių EIP projektų galimybių studijos, 2021 m. pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), buvo patvirtintos, kaip tinkamos įgyvendinti.

Paraišką NMA turi teikti EIP veiklos grupės narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Kiti EIP veiklos grupės nariai laikomi projekto partneriais – jų įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir aprašytas paraiškoje. Svarbu žinoti, jog projekto partneriams galioja tos pačios įgyvendinimo taisyklėse nustatytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai, kaip ir pareiškėjui.

Paramos dydis

Parama, kuri gali būti skirta vienam paramos gavėjui, gali siekti 200 000 Eur.

Skirtingoms įsigyjamoms išlaidoms taikomas skirtingas (iki 60–100 proc.) paramos intensyvumas.

Tinkamos išlaidos

Pagal KPP veiklos sritį numatyta finansuoti tiesiogines ir netiesiogines su projektu susijusias išlaidas, t. y.:

tiesioginės išlaidos – tai EIP veiklos grupių bendradarbiavimo išlaidos (EIP veiklos grupės narių susitikimų organizavimo, EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos parengimo, viešinimo), projektų įgyvendinimo išlaidos (darbo užmokesčio projektą įgyvendinantiems asmenims, prekėms ir paslaugoms), projekto rezultatų sklaidos išlaidos;
netiesioginės išlaidos – tai darbo užmokestis arba atlygis projektą administruojantiems asmenims (ne daugiau kaip 3 asmenų etatams).

Šios išlaidos gali būti patiriamos naudojant savo išteklius.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai.

Parama bus skiriama surinkus ne mažiau kaip 70 atrankos balų. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 70 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Atrankos kriterijai, kuriuos atitikus bus skiriami balai.

1. Projekte pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad projekto rezultatų praktinis taikymas ūkiuose teiks ekonominę ir (arba) aplinkosaugos naudą, – suteikiama 20 balų.
2. Projekte numatytoms turto įsigijimo išlaidoms finansuoti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas šioms išlaidoms finansuoti, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų (atrankos kriterijus netaikomas, kai prašoma didžiausios galimos paramos sumos projektui).
3. Projektas įgyvendinamas:

panaudojant neatlygintinai EIP veiklos grupės narių išteklius (materialinę bazę, darbuotojus) ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūrą – suteikiama 20 balų;
panaudojant neatlygintinai EIP veiklos grupės narių išteklius (materialinę bazę, darbuotojus) – suteikiama 10 balų.

4. Projekto rezultatų pritaikomumas bus pademonstruotas:

daugiau kaip 20 valdų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;
nuo 15 valdų (įskaitytinai) iki 19 valdų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
nuo 10 valdų (įskaitytinai) iki 14 valdų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų.

5. EIP veiklos grupės projekto galimybių studijai skirta ne mažiau kaip 90 balų – suteikiama 10 balų.
6. Viešinant projekto veiklas taikomos ne mažiau kaip 3 skirtingos viešinimo priemonės ir būdai (spauda, radijas, televizija, internetas ir kt.) – suteikiama 15 balų.

Projekto įgyvendinimo trukmė

Projektas turi būti įgyvendintas per ne ilgesnį kaip 36 mėnesių terminą nuo paramos sutarties pasirašymo dienos bei ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiškos NMA teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiamos naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu ir t. t.) paraiškos nepriimamos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-01

„Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas sako, kad grupė atsisako prekybos su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, nebepirks iš jų jokių prekių, taip pat netieks prekių net ir jos valdomoms įmonėms tose šalyse.

„Šiuo metu turime kelyje esančių krovinių iš Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos, jie skirti maisto ir pašarų gamybai. Nežinome, ar jie sėkmingai pasieks Lietuvą, vertiname ir bandome suvaldyti galimą finansinį efektą, kuris bet kokiu atveju nebus grupei esminis,“ – sakė D. Zubas.

Pernai liepą įsigijusi „KG Group“ „Linas Agro Group“ tapo ir įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje savininke.

„Rusijoje ir Baltarusijoje turime po dvi pašarų ir produktų žemdirbiams sektoriuose veikiančias įmones, kuriose dirba 316 darbuotojų. Jau kurį laiką siekiame parduoti šias įmones, ieškome joms pirkėjų“, – sakė D. Zubas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-01

Be elektros – kaip be rankų

Ūdininkų kaime (Lazdijų r.) ūkininkaujantis Artūras Matusevičius pasakojo, kad šią žiemą elektros tiekimas į šeimos ūkį buvo nutrūkęs nemažai kartų. Darbus ūkyje ypač sujaukė sausio viduryje siautėjusi vėtra, po kurios Matusevičiai elektros neturėjo net tris paras. Gedimų bei iškvietimų buvo tiek daug, kad elektrikai galbūt nespėjo visur apsilankyti. A.Matusevičius jau ne kartą patyrė, kad pirmiausia gedimai likviduojami gyvenvietėse, gausiau apgyvendintuose kaimuose, o tik po to – vienkiemiuose. Būtent vienkiemyje jie ir ūkininkauja.

Pasak A.Matusevičiaus, dažniausiai gedimas būnąs vietinėje elektros linijoje – paprasčiausiai vėjas „sumeta“ laidus. Jo teigimu, taip atsitikus suveikia transformatoriaus saugiklis, atjungiama elektros srovė. Likus be elektros, kaskart būna didelis galvosūkis – stoja kai kurie ūkio darbai. Matusevičiai laiko daugiau nei 30 gyvulių. Sudėtingiausia, anot ūkininko, būna pamelžti karves bei pagirdyti gyvulius. Šią žiemą mėsinius galvijus jie buvo priversti išvaryti į lauką, kad atsigertų iš balų.

Trims paroms likęs be elektros, ūkininkas šiaip ne taip pamelžė karves, melžimo įrangą prisijungęs prie traktoriaus, bet tokį metodą A.Matusevičius pavadino žaidimu. Keturis kartus turėjo melžti „nuo traktoriaus“, o tai gadina jo mechanizmus. „Ne tas būdas. Taip naudoti negali. Traktorius ne tam skirtas“, – guodėsi ūkininkas.

Neveikė ir vandens siurblys, todėl fermos talpose taupė turimą vandenį karvių girdymui, nežinojo, ar jo užteks. Ūkininkas sakė, kad prisipumpuoja vandens į pusantros tonos talpos lovį, iš kurio gyvuliai atsigeria. Pradžioje turi rezervą, bet naudojamas vanduo greitai senka, o pripumpuoti be elektros negali.

„Man elektra ūkyje visada reikalinga. Noriu išsiaiškinti, kokios yra galimybės statytis nuosavą elektrinę ir gauti paramą jos įrengimui. Tada galėčiau atsikratyti nuolatinio galvos skausmo. Visi planai atsimuša į pinigus, nes čia būtų nepigus dalykas, bet kažkokio sprendimo būtinai turiu ieškoti“, – VL sakė A.Matusevičius.

Pasak A.Matusevičiaus, elektros gedimai nėra tik jų rajono problema, bet pas juos, pasienio regione, elektra dingsta gan dažnai, be to, jie yra paskutiniai linijos atšakos vartotojai.

Galimybių yra

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė teigia, kad atsinaujinančios energetikos aktualumas auga. Ypač stebint kylančias energijos ar šilumos kainas. Anot viceministrės, skatindami namų ūkių energetinį savarankiškumą ne tik didiname vietinės žaliosios energetikos generaciją, bet auginame ir visos šalies energetinę nepriklausomybę. Ji atsakė į VL klausimus.

Ką daryti smulkiems ir vidutiniams ūkiams matant energetikos išteklių kainų šuolį?

Kiekvienas gyventojas šiandien jau gali tapti energetiškai savarankišku ir elektros energiją gamintis pats. Tokie savarankiškai elektros energija apsirūpinantys asmenys įsirengia savo elektrines ir gaminasi energiją patys, o nesuvartotą jos kiekį tiekia į tinklus ir atsiradus poreikiui ją susigrąžina. Jie vadinami gaminančiais vartotojais.

Pirmasis būdas – pasistatyti elektrinę savo individualiame name. Tai reiškia, kad elektra bus gaminama ir vartojama toje pačioje vietoje. Todėl dabar iki 30 kW galios elektrinių įrengimui nereikia jokių leidimų, taikoma supaprastinta prijungimo tvarka, kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kad būtų įvertinta, ar yra galimybė prijungti norimos galios elektrinę, ir užtenka užpildyti paraišką paramai. Didesnės nei 30 kW galios elektrinių statybai reikia gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją.

Žmonės, neturintys galimybių įsirengti elektrinę savo vartojimo vietoje, gali ją nusipirkti iš elektrinių parko, o pagamintą elektros energiją vartoti savo gyvenamoje vietoje.

Kas yra geriau – saulės elektrinė ant nuosavo pastato stogo, elektrinė, esanti saulės parke, ar nuosava vėjo jėgainė?

Vertinant technologijų vystymosi tendencijas, prognozuojama, kad iki 2025 m., gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), iš vėjo energijos galėtų būti gaminama ne mažiau kaip 50 proc. visos AEI elektros energijos. Planuojama 2025 m. turėti iki 1,8 GW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą Lietuvos žemyninėje dalyje. Šiuo metu vėjo elektrinių galia siekia 660 MW. Apie 800 MW vėjo elektrinių yra plėtojamos.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno ūkininko situacija yra individuali. Įtakos turi įvairūs faktoriai: norimo apšviesti ar apšildomo ploto dydis, turimos žemės plotas, finansiniai pajėgumai ir kt. Todėl vieno teisingo atsakymo, kuris iš išvardintų variantų yra geriausias, nėra. Pirmiausia ūkininkai turėtų atidžiai įsivertinti vartojimo poreikius bei galimybes, o tada kreiptis į specialistus dėl projekto įgyvendinimo bei pasirinkti naudingiausią AEI projektą.

Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, įtvirtinantys palankesnes ir aiškesnes sąlygas AEI plėtrai – bus įtvirtinta galimybė įrengti hibridines elektrines, kas leis viename vartojimo taške prijungti kelias skirtingas atsinaujinančių išteklių technologijas, patikslintos AEI bendrijų veikimo sąlygos. Be to, sudaromos palankios sąlygos saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, numatant galimybes jas statyti žemės paskirties sklypuose.

Kiek kainuotų įsirengti saulės elektrinę arba ją nuomotis iš saulės parko?

Prieš pradedant įsirenginėti nuosavą elektrinę, labai svarbu įsivertinti savo elektros vartojimo poreikį. Statistiškai, individualiame name gyvenančiai šeimai užtenka 5 kW saulės elektrinės, kuri per metus pagamintų apie 5 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.

1 kW saulės elektrinės įrengimo kaina rinkoje šiuo metu svyruoja nuo 800 iki 1 500 Eur. Kaina priklauso nuo pasirinktos technologijos, rangovo kainų ir kt. Įtakos turi ir elektrinės dydis – kuo didesnė elektrinė, tuo pigiau ją įsirengti.

Taip pat labai svarbu įsivertinti naujos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų galimybes. Norint tai padaryti, reikia kreiptis į ESO. Jų specialistai įvertins situaciją ir informuos, kokio pajėgumo elektrinė gali būti prijungta prie elektros tinklų konkrečioje vietoje.

Nusprendus, kokio pajėgumo saulės elektrinę statysite, reikėtų kreiptis į rangovus, galinčius šią elektrinę pastatyti. Saulės elektrinės statymo laikas ir kaina gali skirtis priklausomai nuo darbus atliekančios įmonės. Taip pat svarbu žinoti, kad šiuo metu rinkoje šių paslaugų paklausa yra labai didelė, tad rekomenduotina susisiekti bent su keliomis šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Per kiek laiko atsipirktų saulės elektrinė?

Saulės elektrinės atsipirkimą lemia daug faktorių: įrengimo kaina, paramos dydis (jei planuojama ja pasinaudoti), elektros energijos įsigijimo kaina, pagamintos elektros energijos momentinis suvartojimas ir susigrąžinti elektros energijos kiekiai iš tinklų. Tačiau, įvertinus visus šiuos faktorius, saulės elektrinės atsipirks per kelerius metus ir padidins nekilnojamojo turto vertę. Investicijų į saulės elektrinę atsipirkimas yra greitesnis tuomet, kai pagaminta elektros energija suvartojama iš karto.

Kiek naudojantis saulės ar vėjo elektrine galima sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje?

Vienareikšmiškai pasakyti, kuri elektrinė padės labiau taupyti, būtų nelengva, nes yra nemažai svarbių faktorių: investicijos, įranga, elektrinės galia, įsirengimo galimybės, vartojimo poreikis ir kt. Tai labai individualu.

Gaminančio vartotojo pagamintai elektros energijai yra taikomas kaupimo laikotarpis, t. y. elektrinėje pagamintas elektros energijos kiekis bus kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Už šiuo laikotarpiu į tinklus patiektą ir vėliau susigrąžintą elektros energiją taikomas pasinaudojimo tinklais mokestis.

Jeigu kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas per mėnesį suvartos daugiau elektros energijos negu pagamino, už papildomą suvartotą elektros energijos kiekį jis mokės standartinį, buitiniams vartotojams taikomą tarifą. Tuo tarpu, jei kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas per mėnesį pagamins daugiau elektros negu suvartojo, elektros energijos perteklius bus perkeltas į kitą mėnesį. Tačiau jei kaupimo laikotarpio pabaigoje vartotojas turės sukaupęs elektros energijos perteklių, pasibaigus šiam laikotarpiui, šis elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Garantinio tiekimo atveju skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina. Kaip minėta, elektrinės atsipirkimas priklauso nuo daug faktorių. Atitinkamai atsipirkus elektros energijos generavimo įrenginiui, elektros energiją vartotojas gauna nemokamai, jeigu yra momentinis vartojimas.

Jeigu nesuvartota elektros energija patiekiama į tinklus, vartotojas moka tik pasinaudojimo elektros tinklais kainą. Šiuo metu populiariausias atsiskaitymo būdas mokant už susigrąžintą kWh siekia apie 4,5 ct. Visą aktualią informaciją galima rasti mūsų interneto svetainėje www.enmin.lt arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje www.vert.lt.

Ar ūkininkai gali tikėtis valstybės ar ES paramos įsirengiant AEI projektą?

Visais atvejais žmonės gali pretenduoti į paramą. Numatomas finansavimas iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) – 128 mln. Eur, kurie bus paskirstysi vėjo elektrinėms, saulės jėgainėms ir kaupimo įrenginiams. Planuojama, kad kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami šių metų vasarą ir ūkininkai bus įtraukti į pareiškėjų sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad pirmajame kvietime bus remiamas tik saulės elektrinių įsirengimas.

Tik tai, kas reikalinga gamybai

Žemės ūkio ministerija informavo, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ES ir valstybės parama iš šios programos gali būti suteikta saulės baterijų, saulės kolektorių, saulės modulių, geoterminės šildymo įrangos įsigijimui ir įrengimui, bet tik tais atvejais, kai nurodytos investicijos yra susijusios su gamybinio statinio arba gamybinio pastato poreikių tenkinimu ir yra būtinos žemės ūkio produktų gamybai vykdyti. Pardavimui skirta energija neremiama.

Būtinumas įsigyti tokias investicijas turi būti pagrįstas paramos paraiškoje ir verslo plane. Paramos dydis projektui negali viršyti 300 tūkst. Eur. Parama teikiama vadovaujantis šios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2021 m. spalio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-626. Parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jei pareiškėjas atitinka visas įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus gauti paramą. Paraiškų teikimas numatytas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki balandžio 29 d.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-02-28

Rugių derlius sumenko 37 proc. iki 1,724 mln. tonų, miežių – 13,9 proc. iki 17,99 mln. tonų, avižų – 9,8 proc. iki 3,7 mln. tonų, tuo tarpu kukurūzų – išaugo 9,3 proc. iki 15,2 mln. tonų. Grikių derlius padidėjo 2,6 proc. iki 915 tūkst. tonų, ryžių – sumažėjo 5,8 proc. iki 1,076 mln. tonų.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-03-01

„Šiandien, ekspertų skaičiavimais, augalų apsaugos produktų juodoji rinka siekia iki 40 mln. eurų. Tolimesnis legalių produktų naudojimo ribojimas neabejotinai paskatins šešėlio augimą: jeigu ūkininkas neturės efektyvių legalių apsaugos priemonių kovoti su kenkėjais, tikėtina, kad jis, siekdamas išsaugoti derlių, ieškos kitų būdų, įskaitant ir produktus juodojoje rinkoje. Ir tai kenktų ne tik dėl nesurenkamų mokesčių valstybei, bet, dar svarbiau – užaugintas maistas gali būti nesaugus vartoti“, – sako Arnas Radzevičius, „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas, rašoma pranešime.

Pasak jo, jau šiandien sudėtinga kontroliuoti kai kuriuos tokios prekybos taškus, pareigūnai neskiria tam pakankamai dėmesio. „Galime apsimesti, kad nieko nevyksta, tačiau gal atėjo metas nustoti vaikščioti su pudra ir sakyti, kad viskas bus gerai. Kartais atrodo, kad institucijoms svarbu padaryti pokytį, bet ne būtinai padaryti jį gerai“, – sako A. Radzevičius. Jam antrina ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė. „Neturėtume būti stručiais – reikia matyti visą paveikslą. Atsisakydami legalių, mokslo ištirtų saugių produktų atveriame šešėlinę rinką, kurioje jau ir šiandien prekiaujama nelegaliais produktais, kurie yra toksiški ir neleistini. Ir tai gali sugriauti visą ES Žaliojo kurso koncepciją – norim didesnio tvarumo, o vietoje to turėsime neaiškios kilmės produktų naudojimą žemės ūkyje“, – perspėja Z. Varanavičienė.

Industrija juda tvarumo link, tačiau pokytis nebus greitas

LAAA vadovės teigimu, augalų apsaugos sritis ir be ES Žaliojo kurso jau du dešimtmečius sėkmingai didina tvarumą. Šiai dienai iš 987 veikliųjų medžiagų tėra naudojama mažiau nei 300, neskaičiuojant biopesticidų ir bazinių medžiagų. O didieji gamintojai yra paskelbę apie planus investuoti milijardus į biopesticidų gamybą. Augalų apsaugos produktus gaminančios „Syngenta Lietuva“ vadovas Baltijos šalims Oridijus Čaplikas teigia, kad biologiniai apsauginiai preparatai yra ateitis, tačiau pokytis nebus staigus, nes produktų sukūrimas – ilgas ir brangus procesas.

„Produktų kūrimo procesai yra labai ilgi ir brangūs. Produkto sukūrimas kainuoja apie 400-700 mln. eurų. Griežti reikalavimai ir testavimai išilgina procesą – jeigu anksčiau iš 150 tūkst. testuojamų molekulių per metus 2-3 iš jų tapdavo produktais, dabar – jau tik viena. Tad įvertinus tokį sudėtingą ir ilgai trunkantį procesą galime tvirtai teigti, kad pokytis į biologinius preparatus neįvyks rytoj, procesas užtruks, nes šiandien net ir prasčiausias pesticidas yra geresnis ir efektyvesnis nei geriausias biologinis preparatas“, – pasakoja O. Čaplikas.

Darius Poškaitis, „Kauno grūdų“ produktų vadovas priduria, kad dar viena problema, apie kurią per mažai kalbama žiūrint į ateitį – tai augantis kenkėjų ir ligų atsparumas augalų apsaugos produktams. „Žemdirbiams lieka mažiau priemonių kovoti su kenkėjais ir ligomis, reikia keisti sprendimus, nenaudoti vieno sprendimo ir tai yra vis sudėtingiau. Be to, nors biopesticidai ir biologiniai preparatai vadinami ir bus ateitimi, reikia įvertinti, kad kenkėjai ir ligos prie jų adaptuojasi lengviau nei prie tradicinių augalų apsaugos produktų“, – sako D. Poškaitis.

Žemės ūkio vizijose daug žaliojo „smegenų plovimo“

Ekspertai sutaria, kad šiandien kalbant apie augalų apsaugos produktus yra daug politikavimo, neteisingos informacijos ir apskirtai, chemijos pramonės demonizavimo. „Vaistai žmonėms, kaip ir vaistai augalams gali būti nuodas. Tačiau jeigu elgiesi atsakingai, naudoji mokslo nurodytas saugias dozes, vaistai juk padeda“, – sako O. Čaplikas. „Agrokoncerno“ atstovas taip pat nuogąstauja, kad dažnai pesticidai yra demonizuojami bendrąja prasme. „Pavyzdžiui, planai Europoje atsisakyti glifosato augalų apsaugoje, mano nuomone, yra grynas politikavimas.

Norime jį uždrausti kaip pavojingą medžiagą, nors daug kas nustemba sužinoję, kad mūsų kasdien vartojama valgomoji druska yra žymiai – beveik dvigubai – toksiškesnė už glifosato veikliąją medžiagą“, – sako A. Radzevičius. Dažnai ekspertas pastebi ir sprendimų priėmėjų pasidavimą elementariam žaliajam „smegenų plovimui“ (angl. greenwashing). „Kartais norisi žmones pakviesti tiesiog pagooglinti, sužinoti realią informaciją. Taip, pesticidai nėra švęstas vanduo, juos svarbu naudoti atsakingai, pagal mokslo nustatytas normas, tačiau tuo pačiu reikia pasakyti, kad šiandien ES naudojami pesticidai yra žymiai saugesni, mūsų regionas yra išvalytas nuo toksiškų medžiagų naudojimo žemės ūkyje“, – sako A. Radzevičius.

Uždarius duris turi atidaryti langą

Ekspertai teigia, kad siekiant didinti tvarumą žemės ūkyje ir kelti konkrečius reikalavimus, tikisi atviresnio ir konstruktyvesnio žemės ūkio politikos formuotojų darbo. Ypač pasigenda specialistai aiškaus pagrindimo, skaičiavimų ir analizių, kodėl reikia priimti vienus ar kitus sprendimus, kokių padarinių tai turės ir kaip juos būtų galima minimizuoti. D. Poškaitis teigia, kad nustatant valstybinius tikslus trūksta aiškumo, kodėl augalų apsaugos produktų turime sumažinti perpus, o ne, tarkime, 40 proc. – nustatyti skaičiai nėra pagrindžiami. Jeigu užsienyje atliekamos įvairios studijos, kaip iškelti tikslai paveiks žemės ūkį, tai Lietuvoje tokių kompleksinių studijų neturime.

A. Radzevičiaus manymu, priimant sprendimus reikėtų juos vertinti tarpdiscipliniškai. „ES Žaliasis kursas gerai atrodo iš aplinkosauginės pusės, tačiau turime vertinti ir iš kitos pusės, kaip jis paveiks kitas mūsų gyvenimo sritis. O jeigu ūkininkams uždarome duris, kažkur reikia atidaryti langą. Norėtųsi iš žemės ūkio politikos formuotojų proto balso“, – sako A. Radzevičius. Anot jo, mažinant augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, politikos formuotojai turėtų suteikti kitus įrankius, kurie leistų žemdirbiams mažinti derlių nuostolius. „Kalba eina ne tik apie paramą tiksliųjų ūkininkavimo technologijų diegimui, išmanių purkštuvų sistemoms ar dirvožemio žemėlapius, kurių Lietuva vis dar nesugeba sudaryti. Labai svarbios yra ir genetinės inžinerijos technologijos – genų žirklių technologijos (CRISP) taikymas selekcininkams išvedinėjant naujas veisles, genetiškai modifikuotų produktų vystymas“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Lygiai taip pat, ekspertų vertinimu, ir ūkininkai turėtų prisidėti, domėtis reikalavimais, kelti klausimus politikams, kad padėtų jiems priimti ir aplinkosaugos, ir žemės ūkio tikslus atitinkančius sprendimus. „Įvairios studijos rodo, kad mažinant trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, derliai bus mažesni, o maisto kainos kils. Paraleliai – gyventojų skaičius planetoje didėja, o žemės turime tiek, kiek turime, dirbamus plotus reikia panaudoti efektyviai. Todėl žemės ūkio politikos formuotojai sprendimus turėtų priimti labai atsakingai, juos išdiskutuoti. O paprastiems žmonėms yra tik vienas kelias protestuoti prieš maisto brangimą – nustoti valgyti“, – vaizdžiai situaciją apibendrino LAAA vadovė.

Žemės ūkio sektorius ruošiasi

Kaip keičiasi visas agroverslas šiame globaliame ir nenuspėjamame pasaulyje Lietuvos Verslo Forume – didžiausiame virtualiame metų verslo renginyje, vykusiame vasario 23 d-25 dienomis – diskutavo visų sričių agroverslo atstovai. Aptarti visas su žemės ūkio sektoriumi susijusias aktualijas LVF sukvietė bendrovė „Nando“. „Mums pavyko sukurti platformą, kurioje galime diskutuoti, dalintis patirtimi kartu su pagrindiniais žemės ūkio srities lyderiais.

Palietėme temas nuo trąšų kainų ir sprendimų, kaip jas amortizuoti, iki technikos, agrotechnologijų, žmogiškųjų resursų ir grūdų rinkos situacijos – pažymi „Nando“ vadovas ir diskusijų moderatorius Justinas Taruška. – Ne su vienu pranešėju kalbėdamas pastebėjau, kad kaip niekad dėl Žaliojo kurso jaučiama vienybė tarp mokslo, ūkininkų, distributorių ar gamintojų, kad reikia ruoštis jam ir daryti atitinkamus sprendimus ir kalbėtis apie galimas neigiamas pasekmes. Labai tikimės kad šiuo renginiu paskatinome platesnį suvokimą, kuo kvėpuoja žemės ūkis ir ką turėtume daryti“.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-02-28