Žemės ūkio naujienos: 2022-03-03

Po pirmininkaujančios šalies ir žemės ūkio komisaro, Lietuvos žemės ūkio ministrui buvo suteikta galimybė pirmajam pasisakyti ir kreiptis į ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrus. Išvakarėse jis susisiekė su Ukrainos žemės ūkio ministru Roman Leshchenko.

K. Navickas perdavė ministrams Ukrainos žemės ūkio ministro žinutę apie situaciją šalyje ir atsiųstą maisto produktų, kurių šiuo metu gyvybiškai reikia nuo karo kenčiantiems žmonėms, sąrašą.

„Ką mes galime padaryti? Pirmiausiai – parsineškime Ukrainos ministro atsiųstą sąrašą į savo namus, organizuokime pagalbos maistu konvojus. Panaudokime ES rinkos stabilizavimo mechanizmus ir nukreipkime juos į pagalbą Ukrainai, tai tuo pačiu bus pagalba ir mūsų ūkininkams. Keliose paskutinėse Tarybose kalbėjome apie kiaulienos perteklių ES vidaus rinkoje, tai dalinkimės su tais, kuriems dabar reikia labiau nei mums! Turime apsvarstyti visas įmanomas finansinės ir humanitarinės paramos šios šalies žmonėms galimybes. Jei prireiktų, imkimės ir neeilinių sprendimų“, – kalbėjo ministras.

Ši situacija, anot jo, yra įspėjimo skambutis ir ES šalims nedelsiant reikia didinti Europos apsirūpinimo maistu suverenitetą ir atsparumą, galvoti apie naujas tiekimo grandines, labiau vertinti trumpųjų maisto gamybos grandinių svarbą vietos ekonomikoms ir apsirūpinimo maistu stabilumui.

„Šiuo ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui kritiškai svarbiu metu dar kartą reiškiame visišką solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis. Manome, kad ši šalis įrodė esanti verta, jog jai būtų skubiai pasiūlyta narystės ES perspektyva. Todėl raginame ES valstybes nares ir institucijas sutelkti politinę paramą bei imtis veiksmų, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas šalies – kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas“, – kalbėjo K. Navickas.

Susitikime kalbėję visų valstybių narių ministrai išreiškė solidarumą su už visų bendras vertybes kovojančia Ukraina ir pritarė, kad reikia suteikti jai reikalingą pagalbą, užtikrinti aprūpinimą maistu.

Jie pripažino, kad poveikis Europos žemės ūkiui bus reikšmingas (dėl pašarų trūkumo, išaugusių žaliavų kainų, sutrikdytų tiekimo grandinių), todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkose. Taip pat svarbu būti pasirengus prireikus imtis visų reikalingų priemonių užtikrinant Europos gyventojų aprūpinimą maistu.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-03

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai. Išmoka mokama 2 dalimis: pirmoji išmokos dalis (80 proc.) mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusi dalis (20 proc.) mokama tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.

Parama skiriama fiziniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravusiems savo vardu valdą ir ūkininko ūkį. Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., taip pat vykdyti pelningą ekonominę veiklą.

Finansuojami smulkūs ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur, o pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED.

Jei kreipiamasi paramos pieninei galvijininkystei, pareiškėjo valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 ir ne didesnis kaip 9, tik pagal pieninių veislių melžiamas karves paskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Šiemet paramos paraiškas galima pateikti tik per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Esminių pasikeitimų paramos gavimo reikalavimuose šiais metais nebus, atlikti tik nedideli keitimai, su kuriais galima susipažinti veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-02

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, savo interneto svetainėje gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos teritorijoje arba atskiruose regionuose pagal gautą informaciją apie faktinę oro temperatūrą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimą, sankcijos yra taikomos pagal visą paraišką, tad galima prarasti nemažą išmokų sumą.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Primename, jog laikant tirštąjį mėšlą laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

-vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;
-vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
-ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
-rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
-rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
-rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
r-ietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
-rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

Taigi NMA Kontrolės departamento specialistai turės patikrinti visus atrinktus ūkius dėl šio kompleksinės paramos reikalavimo laikymosi. NMA prašo ūkininkų laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir neskleisti mėšlo ir srutų iki kovo 20 d. arba ŽŪM paskelbtos ankstesnės tręšimo dienos, kad nereikėtų taikyti sankcijų.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-02

Visa informacija vienoje vietoje

Daugiau nei dešimtmetį Leliūnuose, Utenos rajone, limuzinų veislės mėsinius galvijus auginantis ūkininkas Mindaugas Kinderis sako jau seniai naudojasi NMA elektroninėmis paslaugomis. Ūkininkas teigia vertinantis jas dėl patogumo ir galimybės taupyti laiką.NMA informaciniame portale www.portal.nma.ltjis teigia dažniausiai ieškantis informacijos apie pateiktų paraiškų būseną, skaitantis jam skirtus pranešimus.

„Čia vienu prisijungimu galiu sužinoti informaciją apie mano jau pateiktas paraiškas. Portale labai patogiai vienoje vietoje kaupiama visa informacijaapiepateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras, gautus ir išsiųstus pranešimus, taip pat informaciniame portale galima pasitikrinti išmokėtą paramos sumą ar atnaujinti savo kontaktinius duomenis, jei jie pasikeičia“, – aiškina M. Kinderis.

Ūkininkas pasakoja, kad pačiam jau ne kartą teko teikti paraiškas, mokėjimo prašymus, ataskaitas ir kitus dokumentus per ŽŪMIS sistemą, adresu www.zumis.lt. Jo teigimu, elektroninių formų pildymas ir dokumentų pateikimas tikrai lengvesnis ir paprastesnis, lyginant su popierinėmis formomis. „Elektroninės sistemos padeda sutaupyti laiko ir išvengti nebūtinų kelionių, norint pristatyti reikiamus dokumentus. Man, kaip žmogui, tikrai didelę laiko dalį praleidžiančiam ūkyje, tai labai svarbu“, – sako mėsinių galvijų augintojas M. Kinderis.

KPP dokumentacija – tik per ŽŪMIS

Šiemet įsigaliojusius pokyčius, kai visi su KPP programa susiję dokumentai bus priimami tik per ŽŪMIS sistemą, M. Kinderisvertinapozityviai: „Taip bus kur kas patogiauvisiems“, –įsitikinęs Utenos rajonoūkininkas.

NMA informuoja, kadLietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse jau įtvirtinta nuostata, kuria vadovaujantis, visus pagal KPP įgyvendinamų projektų dokumentus – paraiškas, mokėjimo prašymus ir ataskaitas – reikia teikti naudojantis ŽŪMIS informacine sistema, jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta kitaip.

Svarbu tai, jog paraiškos, mokėjimo prašymai ir projektų įgyvendinimo ataskaitos NMA turi būti teikiamos tik užpildžius elektroninę dokumento formą. Kitaip sakant, į ŽŪMIS sistemą nereikia kelti nuskenuotų mokėjimo prašymų ar ataskaitų – šios formos suformuojamos el. erdvėje, tai yra ŽŪMIS sistemoje. Jei papildomai teikiami ir kiti dokumentai, jie turi būti nuskenuoti ir pateikti PDF formatu.

Tik tokiu atveju, jei konkrečios KPP priemonės paraiškų teikti per ŽŪMIS nebūtų galimybės, paraiška ir su ja susiję dokumentai, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, galės būti pateikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu, t. y. ŽŪMIS meniu pasirinkus punktą „Pranešimai“, arba el. paštu dokumentai@nma.lt.

„Man asmeniškai teikti ataskaitas elektroniniu būdu gerokai patogiau, nes iškart matau dalį paraiškoje pateiktos informacijos, nebereikia iš naujo įvedinėti vardo, pavardės, rekvizitų. Tiesiog visi duomenys automatiškai perkeliami iš paraiškos, todėl viską užpildyti pavyksta greičiau ir paprasčiau“, – patirtimi naudojantis ŽŪMIS dalijasi ūkininkas M. Kinderis.

Dar viena elektroninė priemonė – „NMA agro“

M. Kinderis naudojasi ir kita NMA pasiūlyta inovacija –išmaniąja programėle „NMA agro“. Tai, pasak ūkininko, yra labiausiai praverčiantis įrankis vasaros metu, kai darbai verda intensyviausiai.

„Vasarą tai tikrai dažniausiai naudojamas dalykas.Joje labai patogu matyti aiškius žemės valdos planus. Žiemą, kai ūkio darbų mažiau, atsiranda daugiau laiko prisėsti prie kompiuterio, o vasarą, per darbymetį „NMA agro“ visada po ranka – mano išmaniajame telefone“, – sako M. Kinderis.

Naudodamiesi mobiliąja„NMA agro“ programėle ūkininkai agentūrai gali teikti informaciją apie atliktas veiklas, patikslinti turimų sklypų dydžius, taip pat pranešti NMA apie netinkamai prižiūrimus laukus ir kitus pažeidimus.

Šia mobiliąja aplikacija, sukurta prieš porą metų, jau naudojasi daugiau nei 24 tūkst. vartotojų.

Apskritai ūkininkas M. Kinderisragina kolegas ūkininkus, kurie dar nebandė, nebijoti naudotis elektroninėje erdvėje prieinamomis paslaugomis, nes jos sukurtos taip, kad patiems ūkininkams būtų lengviau ir patogiau. „Naudojantis elektroninėmis priemonėmis, aš galiu dirbti man patogiu metu, jei prireikia, galiu greitai patikslinti informaciją ar atnaujinti duomenis, o patikslinta informacija akimirksiu matoma NMA specialistams. Tai ne tik greita ir patogu, bet ir efektyvu“, – sako M. Kinderis.

Vis daugiau paslaugų taps skaitmenizuotos

Elektroninių paslaugų diegimas ir toliau išlieka vienu prioritetų NMA veikloje, juolab kad paslaugų skaitmenizavimas labai prisideda prie kito vieno svarbiausių NMA siekių – administracinės naštos mažinimo.

Ateityje planuojama robotizuoti procesus, įdarbinti dirbtinį intelektą, taip pat plačiai pradės veikti daug žadanti laukų monitoringo sistema – automatinės laukų nuolatinės stebėsenos informacinė sistema (ALNSIS), kurią diegiant ir tobulinant jau yra aktyviai dirbama. Kol kas ši sistema naudojama tik atrinktuose ūkiuose, tačiau NMA turi tikslą – 2023 metais ALNSIS naudoti visoje Lietuvos teritorijoje.

ALNSIS leis matyti apleistus plotus, pievų suarimą, pūdymų įdirbimą, išdegintos žolės plotus, patikrinti ūkininko deklaruotas „force majeure“ situacijas, pvz., užlietos pievos plotus, taip pat stebėti derliaus nuėmimą. Tai atvira sistema, tad šie duomenys, kurie bus naudojami patikroms, nuasmeninti galės būti stebimi visų ūkininkų. Tuo tarpu ūkių savininkai, naudodamiesi ALNSIS, gali nuolat stebėti savo laukų būklę, laiku ištaisyti neatitikimus ir taip išvengti sankcijų.

NMA primena, kad kylant klausimams, pagalbos visuomet galima kreiptis į agentūros specialistus, kurie yra pasiruošę padėti ir konsultuoti telefonu, elektroniniu paštu ar per„Teams“ platformą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-01

Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Be to, ji negalėtų būti didinama už žemės ūkio veiklą darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu ir susijusiais mokesčiais. Ministerijos teigimu, siūlomas reguliavimas, kai išmokų ribojimas taikomas ne vienam asmeniui, bet ir susijusiems, neatitinka Europos Sąjungos nuostatų, nes ribojimas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams.

Be to, ŽŪM teigimu, sudarant galimybę ūkininkams planuoti savo pajamas, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 metų sausio 1 dienos, kadangi tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus, o nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc. ir siūlymai turi būti derinami. Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma nėra ribojama. Pagal Europos Sąjungos reglamentą, šalys narės gali nuspręsti taikyti ūkininkams bent 5 proc. dydžio mažinimą tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 tūkst. eurų bei gali pasirinkti, ar iš priskaičiuotos paramos sumos turi būti išskaičiuoti atlyginimą.

Įstatymo pakeitimu išplečiant ribojimą ir susijusiems asmenims bei nusprendus neleisti priskaičiuotos 150 tūkst. eurų sumos didinti darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, preliminariais skaičiavimais, būtų sudaryta galimybė smulkiems ir vidutiniams ūkiams kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų. Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkyje.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-03-02

Pavyzdžiui, neoficialiai kalbama, kad sandėliuose šiuo metu yra tik dalis sėjai reikalingų trąšų, jų kaina tris kartus didesnė nei prieš metus. Be to, gali nutikti taip, kad dalies užsakytų ir jau apmokėtų trąšų iš Rusijos mes negausime. Iš kitos pusės, javų kainos, kai tik buvo paskelbta apie karą, šoktelėjo iki 344 eurų.

Tiesa, šia situacija ūkininkai pasinaudoti nespėjo – įmonės nesudarinėjo išankstinių pardavimo sandorių. „Ukraina mums nėra kritinė rinka, nors su ja buvome pradėję dirbti, nes ten ekonominė padėtis gerėjo. Dabar įmonės kalbasi su savo partneriais Ukrainoje ir mėgina, kiek gali, jiems padėti. Mėginame panaudoti savo žinias“, – dėsto Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius. E. Mackevičius sako, kad ten perspektyvos buvo didžiulės. Su Baltarusija ir su Rusija kaip prekybos partneriais buvo baigta dar 2014 m. Kokia pagalba bus teikiama partneriams dar anksti kalbėti.

„Grūdininkams didžiausias įtaka bus trąšos. Kalio chloridą beveik viską veždavome iš Baltarusijos, kitų trąšų daug keliavo iš Rusijos. Reikės persiorientuoti į kitas rinkas. Tai kiek pabrangins savikainą. Koks bus netiesioginis poveikis sunku prognozuoti. Didelė tikimybė, kad Rusija negalės parduoti savo grūdų pasaulinėje rinkoje, kur jų dalis buvo iki 25 proc. Nors užauginama šimtai milijonų tonų, tačiau tarptautinėje prekyboje tik 150 milijonų tonų.

Mes esame didžiausių eksportuotojų dešimtuke. Pavyzdžiui, nors Vokietija pagamina už mus dešimt kartų daugiau, neišveža nė vienos tonos“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas. Asociacijos vadovas sako, kad kol kas mums neverta turėti didelių vilčių, kad iš Rusijos pas mus atvažiuos trąšos, kurios užsakytos ir už kurias jau sumokėta. Tačiau verslas prisitaiko.

Jau turi trąšų iš Didžiosios Britanijos, ko nebuvo seniai. Iki Rusijos pradėto karo azotinės trąšos kainavo 700 eurų, arba 2,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Penktadienį, kai grūdų biržose kainos šokinėjo, tikrų pardavimo sandorių nebuvo – visi laukė. Dabar laukiama, kur ji nusistovės. „Nežinomybė didelė, nes negalime skaičiuoti savikainos ir niekas nežino, kas bus toliau, kokio dydžio bus infliacija. Tačiau Lietuva maisto sau tikrai turės. Tragedijos žemės ūkyje nebus“, – dėsto A. Macijauskas.

Žemės ūkio ministerija pateikė importo ir eksporto statistiką:

2021 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą sudarė 65,5 mln. Eur ir eksporto struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 21 vietoje iš 158 eksporto partnerių. 68 proc. į Ukrainą 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.

2021 m. bendrai daugiausiai eksportuota produktų: paruošti maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai. Jų eksportuota už 38,3 mln. Eur, o palyginti su 2020 m., jų eksporto vertė padidėjo 55,1 proc. Daugiausiai 2021 m. padidėjo augalinių produktų eksporto vertė.

2021 m. pagal konkrečias kategorijas daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės sūrių ir varškės 16,9 proc. (2,4 karto daugiau nei 2020 metais) visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės.

13,9 proc. (2,6 karto daugiau nei 2020 metais) visų į Ukrainą eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų sudarė produktai naudojami gyvūnų pašarams, 13,7 proc. (92,5 proc. daugiau nei 2020 m.) – paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų, ikrai ir ikrų pakaitalai, 6,4 proc. ( 50,5 proc. daugiau nei 2020 m.) – alus.

2021 m. importas iš Ukrainos sudarė 146,4 mln. Eur. Importo struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 11 vietoje tarp 127 šalių. Daugiausiai 2021 m. iš Ukrainos buvo importuota nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio, kitų denatūruotų spiritų – 17,9 proc. iš šios šalies importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės. Vaisių ir riešutų importas sudarė 9,8 proc. (3 kartus daugiau nei 2020 metais) importo; aliejų importas – 9,2 proc. (6 proc. daugiau nei 2020 metais) visos iš Ukrainos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją 2021 m. siekė 10,4 proc. Per pastaruosius penkerius metus eksportas į Baltarusiją sumažėjo perpus iki 118 mln. Eur, o į Rusiją išliko stabilus ir siekė 512 mln. Eur.

Didžiąją dalį žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją sudaro nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, jų eksporto vertė 2021 m. siekė 254,2 mln. Eur. Taip pat per pastaruosius penkerius metus buvo eksportuojama augalų, miltinių, konditerijos gaminių ir riebalų. Šių grupių eksporto apimtys buvo gana stabilios, gėrimų ir augalų eksportas turėjo nedidelę augimo tendenciją.

Didžiąją dalį žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Baltarusiją sudaro valgomieji vaisiai ir riešutai, tačiau šių produktų eksportas pastaruoju metu reikšmingai mažėjo ir 2021 m. sudarė 45,8 mln. Eur. Taip pat mažėjo valgomųjų daržovių eksportas, o nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų eksportas nežymiai padidėjo. Tarp svarbiausių eksportuotų produktų grupių taip pat pateko įvairūs maisto produktai ir žuvis.

Žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos ir Baltarusijos yra santykinai nedidelis, 2021 m. jo vertė sudarė 277 mln. Eur arba 6,1 proc. importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės, tačiau importas iš šių šalių kartu sudėjus per penkerius metus išaugo dvigubai.

Nuo 2018 m. stipriai išaugo iš Rusijos importuojamų riebalų ir aliejaus apimtys, šių produktų importo vertė pasiekė 2021 m. 73,5 mln. Eur. Kitos stambiausios iš Rusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų importas išliko gana stabilus, tačiau jo vertė buvo nedidelė: žuvis (27,7 mln. Eur), javai (13,2 mln. Eur), valgomosios daržovės (12,5 mln. Eur), maisto pramonės liekanos ir pašarai gyvūnams (12,0 mln. Eur).

Nors iš Baltarusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė nėra didelė, ji turi tendenciją didėti. Vertinant pastaruosius penkerius metus, daugiausiai importuota riebalų ir aliejaus (33,2 mln. Eur), vaisių ir riešutų (19,8 mln. Eur), javų (11,3 mln. Eur), maisto pramonės liekanų ir pašarų gyvūnams (11,2 mln. Eur) ir daržovių (11,1 mln. Eur).

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius,2022-03-01