Home » Žemės ūkio naujienos: 2022-03-07
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-03-07

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-03-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija planuoja verslo misiją į Taivaną

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Taivano žemės ūkio tarybos ministru Chi-chung Chen sutarė sukurti dvišalio dialogo mechanizmą, skirtą bendradarbiavimui žemės ūkio srityje, prekybai ir investicijoms stiprinti. Šiais metais planuojama ir verslo misija į Taivaną.

Šiuo metu Lietuvai labai aktualu gauti leidimus eksportuoti į šią valstybę jautieną, paukštieną, kiaulieną ir jų produktus, pieno, žuvies, kiaušinių produktus.

Nuotoliniame ministrų susitikime K. Navickas paragino Taivano žemės ūkio ministrą ir kartu dalyvavusius šios šalies kompetentingų institucijų atstovus kiek įmanoma pagreitinti šių produktų eksporto leidimų gavimo procesą, kad Lietuvos įmonės galėtų pradėti eksportuoti į Taivaną.

„Lietuvos maisto pramonės produktų eksportuotojai labai domisi Taivano rinka ir laukia, kada galės šios šalies vartotojams pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės lietuviškus maisto produktus“, – sakė ministras K. Navickas.

Šiuo metu Lietuvos pusė pildo klausimynus dėl jautienos eksporto. Taivano kompetentingos institucijos juos iš karto peržiūrės, kai tik gaus.

Ministrai taip pat apsikeitė kvietimais atvykti vizito į Lietuvą ir Taivaną. Žemės ūkio ministerija šiais metais planuoja verslo misiją į Taivaną.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-04

Vietos plėtros strategijoms rengti – beveik milijonas eurų

20 tūkst. eurų – tiek vienam projektui įgyvendinti galės gauti vietos veiklos grupės (VVG), kurios nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. teiks paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parengiamoji parama“. Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 980 tūkst. eurų.

Naujoms 2023–2027 m. strateginio plano vietos plėtros strategijoms (VPS) įgyvendinti numatyta 74,9 mln. eurų.

Paramos galės kreiptis kaimo vietovių ir dvisektorė VVG, įgyvendinančios 2014–2020 m. VPS. Taip pat ir nauja partnerystė – viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal pagrindinius LEADER principus ir atitinkantis VVG tinkamumo sąlygas.

Šie pareiškėjai, atitikę numatytus kriterijus, galės gauti paramą techninės paramos naujoms kaimo vietovių strategijoms parengti, kurios bus atrenkamos ir įgyvendinamos 2023–2027 m. laikotarpiu. Parama skiriama teritorijos gyventojams aktyvinti, apklausoms atlikti, VVG gebėjimams stiprinti, mokymams ir bendradarbiavimui, siekiant parengti VPS.

Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama pareiškėjui skiriama vieną kartą ir tik vienai kaimo vietovių VPS parengti.

Kur ir kaip teikti paraiškas?

Paramos paraišką ir kitus reikalingus dokumentus pareiškėjai turės teikti ŽŪMIS portalu. Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turės būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Papildomą informaciją ir konsultacijas teikia

Kilus klausimų, prašome kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos bendruoju telefonu +370 5 252 6999 arba 1841, el. p. info@nma.lt.

Informacijos taip pat gali suteikti Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Virginija Liukpetrytė, tel. +370 5 239 1274, el. p. Virginija.Liukpetryte@zum.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-04

Vyriausybė siūlo tobulinti tiesioginių išmokų ribojimą

Vyriausybė trečiadienį pritarė tiesioginių išmokų ribojimui, tačiau siūlo dar tobulinti parlamentarų siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir kiti Seimo nariai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Be to, ji negalėtų būti didinama už žemės ūkio veiklą darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu ir susijusiais mokesčiais.

Ministerijos teigimu, siūlomas reguliavimas, kai išmokų ribojimas taikomas ne vienam asmeniui, bet ir susijusiems, neatitinka Europos Sąjungos nuostatų, nes ribojimas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams. Be to, ŽŪM teigimu, sudarant galimybę ūkininkams planuoti savo pajamas, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 metų sausio 1 dienos, kadangi tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus, o nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc. ir siūlymai turi būti derinami.

Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma nėra ribojama. Pagal Europos Sąjungos reglamentą, šalys narės gali nuspręsti taikyti ūkininkams bent 5 proc. dydžio mažinimą tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 tūkst. eurų bei gali pasirinkti, ar iš priskaičiuotos paramos sumos turi būti išskaičiuoti atlyginimą.

Įstatymo pakeitimu išplečiant ribojimą ir susijusiems asmenims bei nusprendus neleisti priskaičiuotos 150 tūkst. eurų sumos didinti darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, preliminariais skaičiavimais, būtų sudaryta galimybė smulkiems ir vidutiniams ūkiams kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų. Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkyje.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-02

Ūkininkai pasimetę: karas Ukrainoje keičia viską dėl grūdų ir trąšų

Rusijos agresija Ukrainoje keičia ir visą pasaulinę prekybos grūdais rinką, nes tiek Rusija, tiek Ukraina didžiuliai javų eksportuotojai. Kitas klausimas, kas bus su sėja, nes Lietuvoje trūksta penktadalio trąšų.

Laidoje Delfi Tema kalbėjome apie tai, kokios gali būtų grūdų supirkimo kainos, kurios jau pasiekė visų laikų rekordą, ar užteksime trąšų sėjai. Lietuva viena pirmųjų pasaulyje pagal grūdų eksportą vienam gyventojui. „Pirmoji brangimo banga buvo rudenį, kai dėl pandemijos sutrūkinėjusių tiekimo grandinių javai brango 30-50 proc. ir tada kainos buvo rekordinės.

Tačiau jos jau buvo išsikvėpusi ir vasario pradžioje pradėjo kristi. Laukėme stabilizacijos. Karas viską pakeitė kardinaliai“, – aiškina Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ vadovas. Jis paaiškina ir ką reiškia kariaujančios šalys pasaulinėje prekyboje grūdais. Rusijoje užauginamas kiekis nesikeis. Be to, sankcijos paprastai neliečia maisto, tačiau logistika bus sudėtingesnė, nes į uostus neįsileidžiami laivai, keisis pirkėjai, nes dalis tiesiog atsisakys pirkti iš agresoriaus. Tikėtina, jie ras kam parduoti, tačiau kaina augs. Kas kita Ukraina, nes uostai blokuojami, geležinkelis pažeistas. Nežinia, ar pavyks išvežti derlių. „Po mėnesio turės prasidėti sėja. Neaišku, ar ukrainiečiai vykstant kovoms fiziškai galės pasėti“, – pasakoja K. Šimas.

Kalbant skaičiais, Rusija ir Ukraina tai 20 proc. pasaulinio kukurūzų eksporto, kviečių 30 proc. Europai tai bus tiesioginė įtaka, nes pusė kukurūzų buvo vežama į Europą, kitas didžiausias pirkėjas Kinija. Kokios bus kainos dar kol kas neaišku, tačiau jos jau siekia debesis. „Biržose svyravimai milžiniški, po 5-15 proc. per dieną. Vieną dieną kviečių tona gali pabrangti 70 eurų, kitą atpigti 30. To dar nėra buvę. Jautriai reaguojama į kiekvieną žinutę. Matome, kad senas derlius dar brangsta, naujo kainos pradeda stabilizuotis“, – analizuoja K. Šimas.

Pavyzdžiui, vakar (trečiadienį) Bulgarija ir Rumunija paprašė ES stabdyti grūdų eksportą ir javai ES pradėjo pigti, nors JAV toliau brango. Prieš karą „Matif“ biržoje kviečiai pardavinėti po 260 eurų, prasidėjus karui kaina šovė į viršų ir aukščiausias taškas buvo vakar – 370 eurų. Be to, javų trūksta ir ūkininkas Lietuvoje galėjo gauti 370 eurų. Pas mus yra žemdirbių, kurie mėgina „pagauti“ tokią kainą ir parduoti. Tai du kartus didesnė daugiau nei vidutiniškai mokėta prieš 2-3 metus, kai už kviečiu tona vertinta 150-160 eurų.

Lietuviai į Rusiją grūdų neveža ir iš ten neperka. Iš Ukrainos importuodavome kukurūzus, tačiau juos yra kuo pakeisti. Kas kita, nežinia kokį derlių mes patys nuimsime. Technikos, augalų apsaugos priemonių yra, tačiau dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių Lietuvoje trūksta bent 20 proc. trąšų. Iš Rusijos trąšos, net užsakytos ir už kurias sumokėta, nebus vežamos. Klausimas, kiek „Achema“ pagamins azotinių trąšų ir kiek jų galės patiekti vietiniai rinkai. „Stambūs ūkiai, kurie laikėsi technologijų, dar metus galės tręšti mažiau. Blogiau bus smulkiesiems.

Be to, neaišku, kokia bus gamta. Ji gali tiek pagerinti, tiek sugadinti derlių, nors jau aišku, kad tokio milžiniško pertekliaus, kaip dabar, nebebus“, – prognozuoja K. Šimas ir sako, kad bijoti rudeninės sėjos dar anksti. Turime pakankamai laiko persiorientuoti. Trąšas reikės vežti iš Kanados, Čilės, Maroko. Vien dėl logistikos jos bus brangesnės. Kokia kaina laukia spėlioti dar neverta.

Pagal šiandienines javų ir trąšų kainas, dar galima dirbti pelningai. Pasak. K. Šimo, šiandien ūkininkai pasimetę, kaip ir visas verslas. Nežinia ar verta parduoti seną derlių, fiksuoti naujo derliaus supirkimo kainas. Kas bus su trąšomis. Kalbant apie atsargas, Lietuvoje jų yra pakankamai. Iki naujo derliaus jų pakaks, nes sandėliuose dar saugoma apie 1,5 mln. tonų seno derliaus javų.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-03

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“ – agrosektoriaus ateities kryptis

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžta tradicinė pavasarinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuvai ir visam Baltijos regionui vis garsiau paskelbianti pavasarinio darbymečio pradžią.

Žemės ūkis – viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Europos žaliojo kurso tikslai sektorių įpareigoja siekti tvarumo, ekologiškumo, tuo pačiu metu didinant gamybos našumą, nes visuomenės poreikis kokybiškam maistui ir kitai jo gaminamai produkcijai pastebimai auga. Todėl paroda „Ką pasėsi…“ ūkininkams, įvairių kitų agroverslų atstovams yra kelrodis, atskleidžiantis naujausias mokslo idėjas, inovacijas bei technologijas. Šis renginys tampa ne tik patogia platforma įsigyti naujų pirkinių, bet ir galimybe užmegzti naujus verslo kontaktus bei pasikonsultuoti su aukščiausio lygio savo sričių ekspertais, nes neatsiejama parodos „Ką pasėsi…2022“ dalis – aktualijas reflektuojanti šviečiamoji programa.

Modernizacijos tempus spartina Europos žaliasis kursas

VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai pastebi, kad Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio įmonių darbuotojai tampa vis išmanesni ir vis aktyviau domisi inovacijomis, kurios juos pačius skatina nuolat siekti naujų žinių bei tobulėti. Į žemės ūkį jau įsiveržė skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, mikrobiologija, kurią anksčiau buvo galima įsivaizduoti tik medicinoje. Šalyje jau yra ūkių, kuriuose sėja ir pasėlius purškia bepilotės skraidyklės, o užduotys laukuose dirbančioms mašinoms perduodamos internetu. Lietuvos žemės ūkyje palyginti su Vakarų šalimis modernizacijos šuolis įvyko labai sparčiai, ir tai – mūsų mokslininkų, ūkininkų ir produktus bei paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių aktyvaus bendradarbiavimo rezultatas, kurį tradiciškai vainikuoja parodos „Ką pasėsi…“.

„Kiekviena mūsų paroda demonstruoja vis didesnį žemės ūkio progresą. Europos žaliojo kurso kontekste ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas technologijas, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, daiktų internetu, taikant naujus verslo modelius, diversifikuojant rizikas“, – „Ką pasėsi…2022“ aktualumą komentuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pastebinti kad parodos formatas yra vienas efektyviausių instrumentų skleisti žinias ir jų gauti.

Tradiciškai gausiausia – žemės ūkio technikos ekspozicija

„Lietuvos ūkiai stambėja ir persiorientuoja į tiksliąją žemdirbystę, kuriai būtinos informacinės technologijos duomenims iš įvairių šaltinių gauti – tai leidžia priimti sprendimus, maksimaliai efektyvinančius žemės ūkio produkcijos gamybą. Todėl nestebina, kad mūsų ūkininkai vis aktyviau domisi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių detalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Pastarąsias įsivertinome, todėl nuolat investuojame į brangstančius degalus ir trąšas taupančius išmaniosios žemdirbystės sprendimus. Savo įmonės stende pristatysime tvaraus ūkininkavimo tendencijas atitinkančius traktorius, kombainus, sėjamąsias, augalų priežiūros, mėšlo tvarkymo, žaliojo pašaro ruošimo techniką bei gyvulininkystės įrangą“, – būsimos ekspozicijos uždangą praskleidžia „Ką pasėsi… 2022“ pagrindinio rėmėjo – UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

Didžiulėse lauko erdvėse ir paviljonuose vyksiančios parodos organizatorių komandai vadovaujantis VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis pasakoja, kad ir šiemet tradiciškai gausiausia bus žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristatys įmonės – nuolatinės parodų dalyvės. Tačiau šiemet užsiregistravo ir beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristatys skysto mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Kaip ir kasmet 10 geriausių parodos eksponatų bus apdovanoti parodos „Ką pasėsi… 2022“ medaliais. Eksponatai bus demonstruojami ir virtualioje aplinkoje – interneto puslapyje expoacademia.lt.

Šviečiamosios programos aprėptis – nuo želdynų priežiūros iki naujų verslo modelių

Renginio metu tradiciškai bus atvertos VDU ŽŪA fakultetų auditorijos ir konferencijų salės, kuriose vyks seminarai įvairiomis aktualiomis su veiklomis žemės ūkyje ir regionuose susijusiomis temomis. Per tris parodos dienas bus surengti 37 seminarai. Daugiau kaip pusę jų ves VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai. Dalis šiųmečių temų susijusios su gerojo ūkininkavimo praktika. Seminaruose bus galima sužinoti apie skaitmeninius augalininkystės sprendimus ir jų naudą, apie tarpinių pasėlių efektyvumą ekologinėje žemdirbystėje, ekologiškų produktų gamybos ypatumus, apie dirvožemio organizmus, turinčius įtakos ekosistemų tvarumui ir funkcionalumui, apie pašarinių ir dekoratyvinių žolynų priežiūrą ir daug kitų žemdirbystėje naudingų dalykų. Keletas temų skirtos pristatyti socialines inovacijas. Seminaruose bus kalbama apie vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modelių taikymo Lietuvoje galimybes, vadybos modelius, leidžiančius organizuoti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą Lietuvos uogų ūkiuose, apie trumpąsias kanapių produktų tiekimo grandines, sumanių kaimų vystymo projektus. VDU ŽŪA mokslininkams bus galima pateikti klausimus, konsultuotis, o esant poreikiui susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Organizuojant parodos „Ką pasėsi… 2022“ šviečiamąją programą aktyviai dalyvauja Žemės ūkio ministerija. Šios ministerijos specialistai parodos lankytojams yra parengę 5 seminarus. Jų metu bus pristatytas naujojo ES 2023 – 2027 metų programavimo laikotarpio Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas, pereinamojo laikotarpio KPP priemonė „Sumanūs kaimai“. Bus dalijamasi trumpųjų tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo Lietuvoje gerąja patirtimi, atskleista durpžemių svarba klimato kaitos kontekste. Taip pat bus supažindinama su 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujovėmis.

Skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą

Visą naudingų renginių ciklą parodos lankytojams yra parengęs VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC). Pirmąsias dvi parodos dienas KTPC specialistai lankytojų lauks VDU ŽŪA IV rūmuose. Bus kviečiama apsilankyti „Inovacijų labirinte“, kur bus galima praktiškai išbandyti VDU mokslininkų sukurtus prototipus, patiems atlikti mokslinius eksperimentus.

Lankytojai turės galimybę dalyvauti seminaruose 6 skirtingomis temomis. Seminarų metu bus pristatyti galimi finansavimo šaltiniai inovatyvioms idėjoms materializuoti, atskleisti mokslo komunikacijos niuansai, parodyti VDU mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimo gerosios praktikos pavyzdžiai kuriant komercializuojamus produktus, atskleistos VDU laboratorijų galimybės, bus praktiškai pademonstruota, kaip objektyviai įsivertinti turimą verslo idėją. Atvykusieji taip pat galės konsultuotis su KTPC specialistais mokslo ir verslo bendradarbiavimo, mokslo paslaugų užsakymo ir kitais klausimais.

Įmonės, dalyvaujančios parodoje, lankytojus taip pat kvies į seminarus. Pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Žemtiekimas“ pirmąją parodos dieną organizuoja seminarą, kurio metu pristatys išmaniąją technologiją, skirtą juostiniam žemės dirbimui, dirvos tręšimui ir sėjai vienu metu. Atsinaujinančios energetikos lydere prisistatanti įmonė „Green Genius“ jos organizuojamame seminare atskleis, kaip iš ūkiuose susidarančių bioskaidžių organinių atliekų galima išgauti vertingą produktą – biodujas.

Visas parodos „Ką pasėsi… 2022“ dienas vyks tradicinė sodinukų ir amatų mugė, ypač laukiama sodininkų bei daržininkų mėgėjų, ir suteikianti renginiui pasiilgtų pavasariškų spalvų.

Išsamią parodos ir seminarų programą galima rasti organizatorių interneto svetainėje expoacademia.lt. Čia pateikti ir seminarų trumpi pristatymai. Tad kiekvienas, susipažinęs su programa, gali išsirinkti sau aktualias temas.

Šaltinis: „Ką pasėsi… 2022“ informacija

Ankstesnės žemės ūkio naujienos