Žemės ūkio naujienos: 2022-03-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: „Auditas patvirtino: NŽT jai patikėtą valstybės turtą – žemę – valdo neefektyviai“
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bus pertvarkyta, nes turi įsisenėjusių sisteminių problemų dėl savo struktūros, skaitmenizavimo trūkumo, korupcijos rizikų. Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės atliktas auditas atskleidė, jog įstaiga pagrindinę jai patikėtą funkciją – valdyti valstybinę žemę – vykdo neefektyviai.
„Tarpinstitucinis auditas atskleidė tai, apie ką buvo kalbama jau daug metų – NŽT veikla nepateisina nei visuomenės, nei steigėjo lūkesčių. Vertingiausią valstybės jai patikėtą turtą – žemę – valdo neefektyviai.
Įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis. Nerimą kelia neefektyvi struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas, kontrolės trūkumas.
Laukia diskusijos – kokią šią įstaigą norime matyti, ir ko reikia, kad išspręstume sistemines problemas ir valstybinė žemė būtų valdoma efektyviai, o įstaigos klientai netaptų biurokratijos įkaitais“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Abejotini sprendimai
Auditorių išvados skelbia, kad NŽT struktūra yra per daug decentralizuota, darbo užmokestis teritoriniuose skyriuose nekonkurencingas – mažesnis už kitų institucijų darbuotojų. Darbuotojų kaita per pastaruosius keletą metų padidėjo nuo 5 proc. iki 16 proc. Trūksta šeštadalio darbuotojų.
Įstaiga nuolat dalyvauja tūkstančiuose teisminių bylų ir daugybę laiko eikvoja atsakinėdama į skundus. Su teritoriniais skyriais dirbantys NŽT centro padaliniai skundams skiria didžiąją dalį darbo laiko, iš kurių 20 proc. atvejų yra dėl 30 metų senumo įvykių.
Dalis teisminių ginčų pasibaigia taikos sutartimis. Nėra aiškių kriterijų, kokiais atvejais taikos sutarčių sudarymo klausimai yra svarstomi ir priimami sprendimai.
Vienas garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjusių pavyzdžių – taikos sutartis su bendrove „SKR Baltic“ dėl 8 ha sklypo Vilniuje, Oslo g. 1 pardavimo. NŽT taikos sutartį sudarė po pusantrų metų trukusio teisminės mediacijos proceso. Buvęs NŽT vadovas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo NŽT dieną.
Taikos sutartyje numatyta visą sklypą parduoti, nors NŽT ir „SKR Baltic“ ginčas teisme nuo 2018 m. pabaigos vyko dėl žemės sklypo nuomos, kai NŽT be aukciono sutiko išnuomoti tik dalį žemės sklypo, reikalingą „SKR Baltic“ priklausančių statinių eksploatavimui.
Galimybės neskaidriai veiklai
STT periodiškai atlieka tyrimus ir nustato korupcines apraiškas NŽT veiklos srityse. Netinkama NŽT darbuotojų privačių interesų deklaravimo kontrolė, nevertinami galimi NŽT darbuotojų ryšiai ir sudaryti sandoriai su NŽT, galintys kelti interesų konfliktų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, jog dalis NŽT darbuotojų dėl prieinamos tarnybinės informacijos, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, juos išsinuomoti, gauti laikinai naudoti ir gauti ES paramos tiesiogines išmokas už deklaruotas žemės naudmenas, taip pat išvengti atsakomybės už galimai nesąžiningai deklaruotą žemės ūkio veiklą ar kitus pažeidimus.
Nustatyta darbuotojų, kurie kartu su šeimos nariais turi dešimtis nuomos sutarčių ar leidimų laikinai naudotis valstybine žeme. Deja, tokie duomenys, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, nėra nurodomi darbuotojų privačių interesų deklaracijose.
Valstybinė žemė valdoma neefektyviai
Audito duomenimis, apie du trečdaliai NŽT valdomos valstybinės žemės – iš viso apie 640 tūkst. ha – neįregistruota Nekilnojamo turto registre.
Neįregistruotos valstybinės žemės inventorizacija, siekiant identifikuoti neteisėto jos naudojimo atvejus, neatliekama, nesukurtas NŽT ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bendradarbiavimo mechanizmas. Dėl to galimai apie 29 tūkst. ha yra dirbama neturint teisinio pagrindo – sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų.
NŽT taip pat neefektyviai administravo žemės pirkimo išsimokėtinai sutartis, praleido sankcijų pritaikymo terminus. Dalis skolininkų jau ir bankrutavo.
Iki šių metų pradžios vis dar nebuvo atkurtos daugiau nei 4700 piliečių nuosavybės teisės į beveik 3500 ha žemės, miško ir vandens telkinių. Be to, sukaupta 5,7 mln. eurų neišmokėtų kompensacijų piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamą turtą, nes dėl dalies pinigų gyventojai nesikreipė į NŽT. Nerandama ir 7000 ha „čekinės“ žemės savininkų. Skaičiuojama, kad šios žemės vertė siekia 55 mln. Eur.
NŽT neefektyviai planavo ir vykdė žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Daugiau nei pusė patikrinimų nenustatoma pažeidimų, nes tikrinamieji informuojami iš anksto arba dėl netinkamos rizikingų atvejų atrankos.
Be to, neužtikrinta ir tinkama geodezininkų, matininkų, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo specialistų veiklos priežiūra. NŽT laiku nesuveda informacijos apie ūkio subjektų kvalifikacijos tobulinimą, dėl to šie tęsia savo veiklą neturėdami tam teisės, nenumatyta galimybė asmenims laikinai sustabdyti turimo pažymėjimo galiojimą.
Skaitmenizavimas užstrigo
Iš NŽT teikiamų 52 administracinių paslaugų pilnai skaitmenizuota tik 14, o rinkliavos nustatytos tik 5, todėl į valstybės biudžetą nesurenkama mažiausia 360 tūkst. eurų per metus.
NŽT ir kitų institucijų informacinės sistemos bei registrai ar atskiri jų moduliai nesusieti tarpusavyje, o tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti turima informacija. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema taip pat nėra pilnai skaitmenizuota, procesai vyksta nepagrįstai ilgą laiką, o NŽT ne visada gali užtikrinti jų kontrolę ir taikyti administracinę atsakomybę.
„Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinė pertvarka yra neišvengiama. Šiuo metu bendradarbiaudami su NŽT vadovybe rengiame planą, kaip, atsižvelgiant į audito rekomendacijas pertvarkyti organizaciją, kad jos veikla būtų efektyvesnė ir geriau atitiktų jai keliamus tikslus“, – sako žemės ūkio ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-08
Lietuvos kaimo tinklo nariai pasirengę „gyviems“ renginiams
Vasario mėnesį Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai buvo kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos(KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas (renginių komunikacijos priemonės)“. Po karantino tai pirmas paraiškų rinkimas dėl renginių, kurie galės būti rengiami ne elektroniniu būdu, o gyvai, organizavimo, tad nenuostabu, jog paraiškų pateikta tiek, kad galės būti paskirstyta visa paraiškų rinkimo etapui skirta paramos suma.
Preliminariais duomenimis, pagal veiklos sritį pateikta 10 paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 307 730 Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 300 000 Eur paramos lėšų.
Vadovaujantis teisės aktais, bendrai prašomai paramos sumai viršijus skirtąją, tik sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškėja, kuriems pareiškėjams paramos visiškai pakanka, o dėl kurių projektų įgyvendinimo finansavimo gali prireikti kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo. Atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamos pateiktos paraiškos, ir už atitiktį kuriems bus skiriamas atitinkamas balų skaičius, galima rasti kvietime teikti paraiškas, taip pat šiame straipsnyje.
Primintina, jog projektams, kuriuos numato įgyvendinti nacionaliniu lygiu veikiantys ir LKT narių sąraše esantys LKT nariai, finansuoti gali būti skiriama iki 50 000 Eur arba 25 000 Eur, jei pareiškėjui jau buvo skirta parama trims arba daugiau projektų pagal šią priemonę.
Kompensuojama iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų – teminių renginių, skirtų suinteresuotųjų subjektų įsitraukimui į kaimo plėtros procesus didinti, KPP įgyvendinimo kokybei pagerinti, plačiajai visuomenei ir galimiems paramos gavėjams informuoti apie kaimo plėtros politiką bei KPP, inovacijoms žemės ūkio, miškų ūkio, maisto gamybos srityse bei kaimo vietovėse skatinti, vienos dienos renginių „Atviras ūkis“, renginių „Gerieji KPP pavyzdžiai“, KPP viešinimo akcijų.
Projektus būtina įgyvendinti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.
Taip pat žinotina, jog, vasario 25 d. pakeitus paraiškų pagal KPP priemones surinkimo 2022 m. grafiką, šiemet paraiškas pagal veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklo narių projektai, skirti renginių komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ bus galima teikti dar kartą – birželio 1–30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-08
Siūloma abejotinus ribojimus ūkininkams nukelti taikos metui
Reaguodamas į Rusijos karo Ukrainoje įvykius, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis ragina Žemės ūkio ministeriją parengti planą Lietuvos žemės ūkiui karo Ukrainoje akivaizdoje. Tokiame dokumente turėtų būti aktualizuota informacija apie šalies maisto ir sėklų rezervą.
Komiteto pirmininko manymu, plane turėtų atsispindėti siekis plėsti javų auginimą, t. y. išartas pievas ne atsėti žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti; užtikrinti pieno, mėsos gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą. Pasak jo, karo grėsmės akivaizdoje gamybą ribojančių taisyklių veikimas turėtų būti stabdomas, o ribojimų taikymas nukeliamas į taikos metą.
„Turime sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokant jiems tokią kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei šių produktų pardavimas ar eksportas. Svarbu siekti maisto rezervo paskirstymo po visą Lietuvos teritoriją“,- sako V. Pranckietis. Pasak politiko, visos galimai visuomenę priešinančios iniciatyvos ir institucinės reformos turėtų būti atidėtos taikos metui.
KRK vadovas siūlo Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje siekti Lietuvoje užtikrinti trąšų gamybos nenutrūkstamumą, nes tai skatintų užauginti derlių, reikalingą aprūpinti Lietuvos gyventojus krizės atveju. Jo nuomone, AB „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, tačiau čia yra svarbi Žemės ūkio ministerijos iniciatyva kooperuojant ūkininkus, apskaičiuojant reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakant.
„Galimų grėsmių atveju, turėtume orientuotis į tuos subjektus, kurie prireikus, galėtų užtikrinti bent 80 proc. valstybės maisto rezervo poreikio. Raginu Žemės ūkio ministeriją jau dabar tartis su didžiaisiais gamintojais – kas, kiek ir kaip galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais čia ir dabar. Būtina plėsti apsirūpinimo maistu galimybes – ariama žemė karo grėsmės atveju turi būti skirta maistui užsiauginti“, – įsitikinęs komiteto pirmininkas V . Pranckietis.
V. Pranckietis savo pasiūlymuose Žemės ūkio ministerijai taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo grėsmės akivaizdoje neturėtų būti gadinami, o priešingai – turėtų būti valomi, kad prireikus, galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo tikslais.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-08
NŽT: atliktas auditas neobjektyvus ir šališkas
Baigėsi žemės ūkio ministro inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vidaus auditas, kurį 2021-10-22–2022-02-28 atliko speciali jungtinė tarpinstitucinė vidaus auditorių grupė, suburta iš keturių ministerijų atstovų. Tikėdamasi profesionalaus ir objektyvaus auditorių vertinimo ir rekomendacijų, pradėtą auditą NŽT vertino kaip pagalbą, padėsiančią užtikrinti dar efektyvesnį NŽT darbą visuomenei ir valstybei.
Atliktas auditas aiškiai parodė poreikį tobulinti žemės politiką reglamentuojančius teisės aktus, parodė NŽT ne kartą Žemės ūkio ministerijai teiktų įvairių pasiūlymų aktualumą, išryškino mažus NŽT darbuotojų atlyginimus, palyginti su kitomis valstybės institucijomis, ir kt.
Vis dėlto tenka apgailestauti, kad daugiau nei 4 mėnesius trukęs auditas buvo atliktas galimai visa apimtimi nesilaikant Finansų ministro įsakymu patvirtintos vidaus audito įgyvendinimo metodikos.
Gavusi audito projektą, NŽT pateikė net 59 puslapių atsiliepimą su esminėmis pastabomis, tačiau į NŽT atsiliepimą nebuvo nei atsižvelgta, nei sureaguota, nors vidaus audito įgyvendinimo metodika aiškiai įpareigoja auditorius darbo dokumente nurodyti priežastis, dėl kurių neatsižvelgta į atsiliepime pateiktus siūlymus.
Tai, kad nebuvo visa apimtimi vadovautasi audito įgyvendinimo metodika, sudarė prielaidas parengti neišsamią ir netikslią ataskaitą bei dalį rekomendacijų adresuoti ne tiems subjektams.
Auditoriams yra gerai žinoma, kad NŽT yra tik teisės aktus įgyvendinanti institucija, taigi rekomendacijos dėl teisėkūros turi būti adresuotos žemės politiką formuojančioms institucijoms. Trečdalis visų pateiktų rekomendacijų yra susijusios su būtinais šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimais.
Be to, auditoriai pateikė ir itin keistų rekomendacijų. Pavyzdžiui, rekomenduojama privatiems matininkams savo paslaugas valstybei – formuoti laisvą valstybinę žemę sklypais – teikti neatlygintinai, o šiam darbui skirtą laiką įtraukti į kvalifikacijos tobulinimo valandas.
Pasak auditorių, ydinga yra ir tai, kad dalį savo paslaugų NŽT visuomenei teikia nemokamai. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, šiuo metu iš visų NŽT teikiamų administracinių paslaugų yra apmokestinamos tik 5-ios paslaugos. Tačiau auditoriai rekomenduoja sukurti papildomą finansinę naštą žmonėms ir apmokestinti ir kitas teikiamas paslaugas.
Nepaisant to, kad, NŽT vertinimu, atliktas auditas nemaža dalimi gali būti vertinamas kaip neobjektyvus, šališkas ir klaidinantis Žemės ūkio ministerijos vadovybę, artimiausiu metu NŽT, bendradarbiaudama su Žemės ūkio ministerija, perengs audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, kuris turės būti įgyvendinamas kartu su Žemės ūkio ministerija ir kitais subjektais siekiant pagrindinio tikslo – efektyvaus valstybinės žemės valdymo.
Šaltinis: nzt.lt, 2022-03-08
Paramą renkantys ūkininkai ją veža tiesiai į dalinius, atgal gabena pabėgėlius
Paramą renkantys ūkininkai sako, kad šiandien nebereikia drabužių, svarbu naktinio matymo prietaisai, dyzelinis kuras, tvarsčiai. „Mūsų ūkininkai šią paramą veža tiesiai į Ukrainos dalinius, žmonės nebijo. Išvežėm didelį kiekį degalų, Grįždami atgal imame pabėgėlius. Vilkiko kabinoje telpa devyni žmonės. Rytoj gyvulius vešime į skerdyklą ir gaminsime konservus, kuriuos išvešime“, – pasakoja Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Jis sako, kad žemdirbiai pasiryžę ir įdarbinti ukrainiečius bei juos apgyvendinti, tačiau darbas šiandien nėra prioritetas. Svarbiausia padėti žmonėms. Pirmieji jau gyvena. „Jei jie ne tik bus, bet ir dirbs, bus puiku – galės gauti pajamų ir išgyventi. Tai daugiau humanitarinė pagalba, nes aštraus darbuotojų trūkumo bendrovėse nėra. Mes patys niekada žmonių pasibaigus augalininkystės sezonui neatleisdavome“, – aiškina P. Puskunigis ir pripažįsta, kad nors lengvinamos įdarbinimo sąlygos, tačiau tvarka, ypatingai darbų saugos reikalavimai, turi išlikti.
Negalima žmonių tiesiog išnaudoti. Nors žemdirbių asociacijos mėgina bendrai rinkti paramą, tačiau kol kas jos veikia atskirai. Užimtumo tarnyba praneša, kad šiandien žemės ūkio sektoriuje trūksta apie 500 žmonių. Šiuo metu Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės yra paskelbusios 523 laisvas darbo vietas darbui Lietuvoje. Daugiausiai šiuo metu ieškoma miško ūkio darbininkų, nekvalifikuotų sezoninio ūkio ir pagalbinių darbininkų.
Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė šios įmonės: UAB „SKOGRAN“, UAB „Baltic Champs“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Leksena“, UAB „Aukštikalnių sodai“. Daugiausiai darbo pasiūlymų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės yra paskelbusios Prienų raj. savivaldybėje (60), Vilniaus miesto sav. – 54, Ukmergės – 43, Joniškio – 36, Kauno rajono – 27, Vilniaus rajono – 25, Pasvalio ir Kėdainių rajonuose – po 18, Panevėžio rajono – 17 ir Kupiškio – 16.
