Žemės ūkio naujienos: 2022-03-10

Komiteto pirmininko manymu, plane turėtų atsispindėti siekis plėsti javų auginimą, t. y. išartas pievas ne atsėti žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti; užtikrinti pieno, mėsos gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą. Pasak jo, karo grėsmės akivaizdoje gamybą ribojančių taisyklių veikimas turėtų būti stabdomas, o ribojimų taikymas nukeliamas į taikos metą. „Turime sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokant jiems tokią kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei šių produktų pardavimas ar eksportas. Svarbu siekti maisto rezervo paskirstymo po visą Lietuvos teritoriją“,- sako V. Pranckietis.

Pasak politiko, visos galimai visuomenę priešinančios iniciatyvos ir institucinės reformos turėtų būti atidėtos taikos metui. KRK vadovas siūlo Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje siekti Lietuvoje užtikrinti trąšų gamybos nenutrūkstamumą, nes tai skatintų užauginti derlių, reikalingą aprūpinti Lietuvos gyventojus krizės atveju. Jo nuomone, AB „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, tačiau čia yra svarbi Žemės ūkio ministerijos iniciatyva kooperuojant ūkininkus, apskaičiuojant reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakant.

„Galimų grėsmių atveju, turėtume orientuotis į tuos subjektus, kurie prireikus, galėtų užtikrinti bent 80 proc. valstybės maisto rezervo poreikio.

Raginu Žemės ūkio ministeriją jau dabar tartis su didžiaisiais gamintojais – kas, kiek ir kaip galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais čia ir dabar. Būtina plėsti apsirūpinimo maistu galimybes – ariama žemė karo grėsmės atveju turi būti skirta maistui užsiauginti“, – įsitikinęs komiteto pirmininkas V . Pranckietis.

V. Pranckietis savo pasiūlymuose Žemės ūkio ministerijai taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo grėsmės akivaizdoje neturėtų būti gadinami, o priešingai – turėtų būti valomi, kad prireikus, galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo tikslais.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-09

Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog paraiškas galima teikti nuo balandžio 19 d. iki birželio 14 d., o pavėluotai – iki liepos 8 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc. Paraiškas galima teikti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per el. valdžios vartus ar atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas ir (ar) struktūrinius padalinius.

Svarbu, jog paraiškos teikimo ir keitimo metu pareiškėjai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos pareiškėjas teisėtai naudoja ar valdo. Šiems plotams įbraižymo metu patenkant į „valstybinės žemės“ ir (arba) „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentai turi būti įregistruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ir (ar) keitimo datos, kitu atveju nebus galima įbraižyti valstybinės žemės plotų. Įbraižant valstybinės žemės plotus yra taikoma 10 proc., tačiau ne daugiau nei 1 ha paklaida laukui.

Pagrindiniai 2022 m. tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimai:

Pareiškėjai, kurie nelaiko gyvulių, galės mulčiuoti ne didesnį pievų plotą nei 10 proc. viso deklaruoto ploto (anksčiau buvo 3 proc.).
Pareiškėjai, kurių laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui, atsižvelgiant į tai, kuri sąlyga palankesnė, galės mulčiuoti tokį plotą, kurį padengia SG, arba ne didesnį pievų plotą nei 10 proc. viso deklaruoto ploto.
Pievas galės mulčiuoti pareiškėjai, Ūkinių gyvūnų registre įregistravę ne mažiau kaip 5 bičių šeimas (1 bičių šeima padengia 0,59 ha).
Taisyklėse apibrėžta, jog juodasis pūdymas turi būti bent kartą po birželio 1 d. įdirbtas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių.
Nurodyta, jog plotai, kuriuose atvirame ir (ar) uždarame grunte auginami klasifikatoriaus V grupės (kodai: OBS, KRL, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, BRA, BRU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, MĖU, SPU, ŽEU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT, OŽE) augalai kaip sodinukai, skirti persodinti kitoje vietoje arba dėl ūglių, skiepų ar poskiepių, turi būti deklaruojami kaip medelynai klasifikatoriaus kodu MED „Medelynai“.
Pareiškėjams, siekiantiems gauti susietąją paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, sumažinta sėklos norma 10 kg/ha, išskyrus vasarinius kviečius, kurių norma didinama nuo 170 iki 200 kg/ha.
Tuo atveju, kai žolės auginamos sėklai, joms netaikomi šienavimo reikalavimai, tačiau tokių augalų plotuose derlius turi būti nuimtas iki einamųjų metų spalio 1 d.
Papildyti susietosios paramos už vaisų, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte reikalavimai – įdirbtoje ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo ūkininkai turi užtikrinti, kad auginamos daržovės dominuotų.
Patikslinti reikalavimai nuotraukoms, teikiamoms mobiliąja programėle „NMA agro“ – ūkininkai, prašantys susietosios paramos už bendrą vaisų, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte 3 ha ir didesnį plotą, turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas.
Deklaruojant už juodąjį pūdymą pareiškėjai negalės prašyti kompensacinių išmokų pagal KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Su ministro įsakymu galite susipažinti čia.

Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-09

Putino karinės invazijos niokojamai Ukrainai pagalbą maisto produktais organizuoja labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, o ministerija padeda operatyviai spręsti tarptautinių kontaktų, logistikos, formalumų institucijose keliamus iššūkius. Savo ruožtu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užtikrina, kad produktai atitiktų minimalius saugos ir ženklinimo reikalavimus.

„Labai vertiname maisto gamintojų, bendrovių, ūkininkų bei įvairių organizacijų susitelkimą ir norą padėti Ukrainai, kurios žmonės kenčia nuo Putino karinės invazijos. Sulaukėme padėkų iš Ukrainos žemės ūkio ministro. Matome daug iniciatyvų surinkti paramą ir esame labai dėkingi.

Kad pagalba maisto produktais keliautų sklandžiai ir pasiektų tikslą, turime tai daryti koordinuotai, įvertindami poreikius, logistikos grandinę bei formalumus. Ministerijos darbas čia – tarpininkauti tarp paramos teikėjų ir gavėjų bei verslo priežiūros institucijų Lietuvoje ir kitose šalyse“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ukraina Lietuvos žemės ūkio ministerijai yra pateikusi reikalingų produktų sąrašą. Remiantis šia informacija ir bendradarbiaudamas su įmonėmis, organizacijomis, prekybininkais bei ūkininkais „Maisto bankas“ formuoja maisto siuntas į Ukrainą.

Pastebima, kad Ukrainoje netrūksta maisto žaliavos, bet dėl karo stringa jos perdirbimas į vartojimo produktus. Taip pat kyla iššūkių su produktų priėmimu ir paskirstymu, tačiau Lietuvos parama ukrainiečius pasiekia.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad teikiantiems paramą maistu yra reikalingi dokumentai: sutartis su „Maisto banku“ ir krovinio priėmimo – perdavimo aktas. Kitus formalumus sutvarko „Maisto bankas“.

Galutiniai paramos gavėjai – Ukrainos oficialios paramos institucijos, tarp jų ir Ukrainos ūkininkų sąjunga. Svarbiausia, kad tai būtų patikimos institucijos, turinčios galimybę paskirstyti produktus Ukrainoje.

Esant poreikiui, kai paramos teikėjai neturi galimybės produktus pristatyti tiesiogiai Ukrainos gavėjams, „Maisto bankas“ informaciją apie suformuotą krovinį pateikia Susisiekimo ministerijai, kuri pasirūpina krovinio transportavimu.

Ūkininkų prašoma į sandėlius dalinius krovinius atvežti supakuotus, ant palečių, paženklintus, o pilnus krovinius – atvežti pilnai paruoštus (jie perkraunami tiesiai į vilkikus transportavimui į Ukrainą, Lenkiją ar Rumuniją). Toliau jų transportavimu rūpinasi „Maisto bankas“.

Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su kitomis šalimis, siekia užtikrinti „žaliuosius koridorius“.

Praėjusį penktadienį iš Lietuvos į Ukrainą išvyko du vilkikai su maistu žmonėms ir gyvūnams Ukrainoje. Savaitgalį išvyko keli vilkikai su mūsų šalies gamintojų maisto produktais – į Ukrainą, Lenkiją, kur atvyksta didžioji dalis pabėgėlių, Moldovą bei Rumuniją.

Organizuojant „Maisto bankui“ Lietuva planuoja išsiųsti bent šešis vilkikus su maistu Ukrainos gyventojams, pabėgėliams bei jų augintiniams. Papildomai toliau vežti maistą planuoja ir prekybininkai.

ŽŪM prašo fizinių asmenų nedideles privačias iniciatyvas (kai parama maistu renkama neturint galutinio paramos gavėjo Ukrainoje) realizuoti vadovaujantis „Maisto banko“ rekomendacijomis arba šiek tiek palaukti, nes kovo pabaigoje „Maisto bankas“ planuoja plačią paramos maisto produktais rinkimo akciją, kurios metu surinkta parama bus surūšiuota, apskaityta ir per „Maisto banką“ centralizuotai nugabenta ukrainiečiams.

Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento kontaktai: Parama.Ukrainai@zum.lt; 8 5 239 8421; 8 5 239 1083; 8 5 239 1086.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-09

Paramos įvairios valstybės šaliai skiria pakankamai daug. Tačiau aiškus ir šalutinis poveikis – maistas mūsų parduotuvių lentynose brangs. Tačiau Ukrainoje atneša permainų ir į mūsų parduotuvių lentynas, apie tai kalbėta laidoje „Delfi tema“. „Su Rusija prekybinių santykių praktiškai neturime, su Ukraina buvome pradėję dirbti, bet dabar mes jiems galime tik padėti. Kalbant apie žaliavą ir jos kainą, tai kviečių brangimas neabejotinai atsilieps visai maisto produktų grandinei. Be to, nors Europoje mėsos perteklius, trečiadienį biržoje kiauliena jau pabrango 10 proc.“, – kas vyksta apibūdina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Asociacijos vadovas įvardina ir priežastį – baiminamasi, kad sustos Ukrainos maisto pramonė ir jiems teks padėti, nes tenykščiai verslai tokia pat apimtimi kaip dabar dirbti negalės. Parama jau siunčiama. „Brangimas, kuris buvo dėl energetinių resursų ir turėjo siekti 20-30 proc., dar nepasiekė lentynų, o dabar matome, kad kainos didės dar labiau“, – aiškina E. Mackevičius ir prognozuoja, kad kai ES pradės maitinti Ukrainą paklausa pradės sparčiai augti. Pasak asociacijos vadovo, iki šiol maisto pramonę politikai nelabai vertino.

Pasak Karolio Šimo, „Agrokoncerno grūdai“ vadovo, šiandien ūkininkai pasimetę, kaip ir visi kiti žmonės. Nežinia ar verta parduoti seną derlių, fiksuoti naujo derliaus supirkimo kainas. Kas bus su trąšomis. Nors lyg ir reikėtų fiksuoti grūdų, kurie labai brangūs, kainas ir pasidengti trąšų, kurios brango tris kartus, kainą. Prieš karą kviečiai „Matif“ biržoje kviečiai pardavinėti po 260 eurų, prasidėjus karui kaina šovė į viršų ir aukščiausias taškas buvo vakara – 370 eurų. Be to, javų trūksta ir ūkininkas Lietuvoje galėjo gauti 370 eurų.

Pas mus yra ūkininkų, kurie mėgina „pagauti“ tokią kainą ir parduoti. Tai du kartus didesnė kaina nei vidutiniškai mokėta prieš 2-3 metus, kai už kviečių toną mokėta 150-160 eurų. K. Šimas atviras – maistas Lietuvoje brangs ir gali tapti prabangos preke. E. Mackevičius sako, kad jį stebina tokie Žemės ūkio ministerijos sprendimai skirti paramą ankštinių kultūrų perdirbimui, o ne tradicinei pramonei, nors mums reikės tiesiog aprūpinti Europą maistu. K. Šimas sako, kad jį taip pat nustebino paramos politika, nes tai nėra pinigai grūdininkų anonsuotų perdirbimo gamyklų statyboms.

„Galbūt tai kooperatyvų projektai. Tačiau kokiems nežinau. Grūdų perdirbimo gamybą verslininkai skaičiuoja iš savo lėšų“, – pastebi K. Šimas. E. Mackevičius sako, kad jei nebus greitų sprendimų, tai kiaulininkystė ar mėsinių galvijų auginimas gali žlugti. „Matome didžiulį potencialą jei reikės padėti Ukrainai ir pasiekti masto ekonomiką. Perdirbėjai su turimais pajėgumais galėtų gamybą padvigubinti“, – tikina E. Mackevičius.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-10

Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 7 savaitę sudarė 249,73 EUR/t ir, palyginti su praėjusią savaitę buvusia kaina, buvo didesnė 2,89 proc. ir 48,55 proc. didesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 274,49 EUR/t –1,44 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bei net 68,59 proc. didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 670,80 EUR/t – atitinkamai 1,79 proc. ir 60,23 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir metus. Lietuvos grūdų eksportas 2022 m. sausio mėnesį buvo panašus kaip ir praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Lietuvos grūdų ir rapsų supirkimo įmonės šių metų sausio mėnesį eksportavo 268,840 tūkst. t.

Iš jų kviečių eksportas 2021 m. sausio mėnesį sudarė beveik 82,22 proc. (221,046 tūkst. t). Palyginti su 2021 m. analogišku laikotarpiu, kviečių eksportas 2022 m. sausį buvo 17,06 proc. mažesnis. Kviečiai eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Ispaniją, Norvegiją, Nigeriją ir Keniją (vidutinė kaina – 282,76 EUR/t). Miežiai (22,452 tūkst. t) buvo eksportuoti į Lenkiją, Estiją, Bulgariją ir Maroką (vidutinė kaina – 263,04 EUR/t). Avižų išvežimas 2022 m. sausio mėnesį sudarė 1,954 tūkst. t. Jos išvežtos į Latviją (vidutinė kaina – 132,66 EUR/t).

2022 m. sausio mėnesį eksportuota 8,869 tūkst. t žirnių ir pupų – 6,86 proc. mažesnis kiekis negu 2021 m. sausio mėnesį. Jie eksportuoti į Latviją,Daniją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 259,89 EUR/t). Rapsų 2022 m. sausio mėnesį išvežta 66,078 tūkst. t – beveik 16 kartų didesnis kiekis negu 2021 m. sausio mėnesį. Jie išvežti į Latviją, Daniją, Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina – 588,27 EUR/t)

Šaltinis: Agrorinka, 2022-02-28