Žemės ūkio naujienos: 2022-03-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaip gyvulininkystė žada prisidėti prie klimato kaitos mažinimo
Sparti žemės ūkio plėtra prisideda prie daugelio rimtų aplinkosaugos problemų. Gyvulininkystė, kuri išskiria apie 40 proc. šalies žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, turi daug potencialo kovojant su klimato kaita.
Šiuo metu atnaujinamame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) žemės ūkiui skiriamas didelis dėmesys. Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.
Darbo grupė renka ir aptaria visus socialinių partnerių ir kitų ministerijų bei institucijų pateiktus pasiūlymus, kaip galima būtų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkyje.
Šįkart darbo grupė aptarė ŠESD emisijų mažinimą gyvulininkystės sektoriuje, taip pat bioenergetikos žemės ūkyje klausimus.
Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijų susidaro iš ariamos žemės, o antrą vietą užima gyvulininkystė.
Mažinant ŠESD gyvulininkystėje numatoma diegti inovatyvias technologijas, plėtoti tvarų ūkininkavimą, didinti pridėtinę vertę visose žemės ūkio šakose. Taip pat skatinti inovatyvias, taršą mažinančias gyvulininkystės, galvijų šėrimo technologijas ir praktiką, vykdyti gyvulių produktyvumo tyrimus. Numatoma siekti, kad ne mažiau kaip 70 proc. mėšlo ir srutų kiekio būtų tvarkoma tvariai, o 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti. Tarp tikslų, numatytų Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, minimas ir ekologinio ūkininkavimo ploto padvigubinimas, palyginti su 2020 metais.
Lietuvos mokslininkai jau yra įvykdę ne vieną eksperimentinį projektą, patvirtinantį, kad gyvulininkystėje naudojamos tvarios technologijos duoda tikrai didelį efektą.
LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius pristatė naują skysto mėšlo rūgštinimo technologiją, kuri padeda išsaugoti azotą gyvulininkystės ūkiuose ir mažinti ŠESD emisijas. Naudojant šią technologiją, 8-12 proc. padidėja grūdų derlius, 10-30 proc. sumažėja išlaidos trąšoms, 50 proc. sumažinama azoto emisija ir 25 proc. mineralinio azoto naudojimas, sumažėja ir kvapų išsiskyrimas.
Darbo grupėje akcentuota, kad gyvulininkystės sektoriui reikia nemažų investicijų, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Prie to prisidės ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonė – gyvūnų gerovės ekoschema, kuriai numatyta skirti 26,3 mln. Eur. Juos ūkininkai galės gauti ganydami gyvulius laukuose, veisdami mažiau aplinką teršiančius galvijus ir kt.
Iš kaimo plėtrai skirtos dalies tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas planuojama skirti 50 mln. Eur – šias lėšas numatoma orientuoti į gyvulininkystės sektorių. Bus remiamos veiklos, susijusios su ŠESD emisijų mažinimu ir kitomis aplinkai draugiškomis praktikomis žemės ūkyje.
Darbo grupėje aptartos ir Lietuvoje taikomos priemonės didinti biometano gamybos pajėgumus. Europos Komisija kovo 8 d. paskelbė komunikatą „REPowerEU“ dėl bendrų Europos veiksmų įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti. Jame įvardinti siekiai padvigubinti ES biometano gamybą. Planuojama iki 2030 m. m. kasmet pagaminti 35 mlrd. kub. m biometano, pirmiausia iš žemės ūkio atliekų.
Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galite rasti čia, pasirinkę „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – kovo 10 d.
Kitas darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 31 d. Jame bus apibendrintos dirvožemio ir gyvulininkystės ŠESD mažinimo priemonės.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-10
Padės žemdirbiui sužinoti, kur jo ūkyje susidaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos
Programos „Kurk Lietuvai“ komanda parengė ir Žemės ūkio ministerijai pristatė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ūkio lygmens apskaitos sistemos modelį, kuris padės žemdirbiui sužinoti, kur jo ūkyje susidaro ŠESD emisijos. Kitas projektas, kurį numato įgyvendinti „Kurk Lietuvai“, bus skirtas anglies ūkininkavimo iniciatyvai.
Lietuvoje žemės ūkis yra antrasis po transporto sektoriaus, kuriame išskiriama daugiausia ŠESD emisijų. Prie ŠESD išskyrimo labiausiai prisideda sintetinės trąšos, pieninės karvės ir mėsiniai galvijai, taip pat ariami organiniai dirvožemiai, ganyklose liekantis mėšlas ir kt.
Numatyta pasiekti, kad iki 2030 metų žemės ūkyje ŠESD emisijos sumažėtų bent 11 proc., palyginti su 2005 metais.
Šiems tikslams pasiekti svarbus ir kiekvieno ūkininko indėlis, tačiau iki šiol nebuvo instrumento, kuris padėtų ūkininkams susigaudyti klimato kaitos klausimuose.
ŠESD apskaitos modelio sukūrimas yra pirmasis žingsnis įgyvendinant Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytą tikslą iki 2025 metų turėti veikiančią ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistemą.
Pasak „Kurk Lietuvai“ projekto vadovės Ievos Gurklytės, pasiūlyta savanoriška ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistema veiks pasitelkiant skaičiuoklę, į kurią ūkininkui suvedus reikalingus duomenis, būtų apskaičiuojami jo ūkio ŠESD rodikliai. Analizuojant gautus duomenis, bus galima matyti, kokios ūkyje vykdomos veiklos sukuria didžiausias emisijas, taip pat įvertinti šių veiklų būtinumą ir jas optimizuojant pasiekti aukštesnių tvarumo standartų.
„Dalis teigiamų ŠESD apskaitos sistemos rezultatų yra matomi tik ilgalaikėje perspektyvoje, o ūkininkai jau dabar įdeda savo laiko ir pastangų. Todėl svarbu numatyti ir skatinimo mechanizmus, kurie padėtų ūkiams sprendimus priimti greičiau“, – sako „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Gabija Tamulaitytė.
Vienas iš tokių skatinimo mechanizmų galėtų būti Europos Komisijos anglies ūkininkavimo (angl. carbon farming) iniciatyva.
Anglies ūkininkavimas yra plataus spektro mechanizmas, kurio metu yra didinamas ūkio potencialas absorbuoti ir išlaikyti dirvožemyje bei organinėje masėje anglies dioksidą (CO2). Absorbuota anglis galėtų būti paverčiama į kreditus, o šie – parduodami ar finansuojami, tokiu būdu mažinant CO2 kiekį atmosferoje, o ūkį skatinant vykdyti tvarias praktikas.
Šiuo metu „Kurk Lietuvai“ Žemės ūkio ministerijoje pradėjo vykdyti projektą, sieksiantį, kad anglies ūkininkavimo iniciatyva kuo greičiau būtų įgyvendinta ir Lietuvoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-14
Trečiadienį – apie paramą smulkiems ūkiams
Kovo 16 d., trečiadienį, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) planuoja vykdyti tiesioginę transliaciją apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklą „Parama smulkiesiems ūkiams“ 2022 metais. Transliaciją bus galima stebėti 14 val. internetu Youtube platformoje, prisijungus šiuo adresu: https://youtu.be/RHJOnCROGXE. Transliacijos metu žiūrovai galės tiesiogiai užduoti klausimus.
Pasibaigus transliacijai, bus paskelbtas jos įrašas.
Paraiškos paramai gauti pagal KPP veiklą „Parama smulkiesiems ūkiams“ šiais metais renkamos nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Kviečiame pasinaudoti proga ir sužinoti paramos teikimo sąlygas!
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad paraiškos pagal priemonę bus priimamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-14
Padedame Jums – vaizdo instrukcija kaimo bendruomenėms
Su veiklos srities „Kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas“ paraiškos pildymo vaizdo instrukcija kviečiame susipažinti čia. Su veiklos srities „Renginių organizavimas“ paraiškos pildymo vaizdo instrukcija kviečiame susipažinti čia. Su veiklos srities „Kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams“ paraiškos pildymo vaizdo instrukcija kviečiame susipažinti čia.
Paraiškų rinkimas pagal Nacionalinėmis lėšomis finansuojamas priemones „Nacionalinė parama kaimo bendruomenėms“ vyksta nuo vasario 17 d. iki kovo 21 d. Siekiant padėti asmenims, rengiantiems paraiškas paramai gauti, parengtos vaizdo instrukcijos, kuriose pateikiama informacija, kaip turėtų būti pildomos paraiškos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su paraiškų pildymo vaizdo instrukcijomis, skirtomis rengiantiems paraiškas pagal priemonės „Nacionalinė parama kaimo bendruomenėms“ veiklos sritis.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-14
S. Gentvilas: neturėtume mažinti degalų kainų Lietuvos ūkininkų sąskaita
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nesutinka su degalinių verslo atstovų raginimais švelninti degalų kainų šuolį, numatant mažesnę biokuro dalį, kurią būtina įmaišyti į degalus. Ministras pabrėžia, kad sumažinus ją iki minimumo, pajamų netektų Lietuvos ūkininkai, o daugiau pinigų būtų siunčiama „diktatorių finansavimui“.
„Biodalis, kurią maišome į Lietuvos dyzeliną, benziną, yra Lietuvos ūkininkų pajamos, nes jie augina grūdus, rapsus ir šitos pajamos grįžta į Lietuvos ūkininkų biudžetus už jų auginamą produkciją (…) Tai yra pajamos mūsų Lietuvos ūkininkams“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S. Gentvilas.
„Kai degalinės siūlo atsisakyti pajamų, mes atimtume šitas pajamas iš Lietuvos ūkininkų“, – pažymėjo ministras, dar pridūręs, kad tai yra „vieno cento klausimas“ ir degalų kainų praktiškai nesumažintų.
Savo ruožtu degalinių atstovų teigimu, sumažinus dabar Lietuvoje taikomą maksimalią Europos Sąjungos patvirtintą į degalus įmaišomo biokuro dalį iki minimalaus lygio, degalai atpigtų 10–12 ct.
S. Gentvilas akcentavo, kad sumažinus privalomąją biokuro, tokio kaip bioetanolis ar biodyzelinas, dedamąją maišant degalus, daugiau pinigų tektų mokėti naftą eksportuojančioms valstybėms, kurios, pasak S. Gentvilo, daugiausia yra diktatūriniai režimai.
„Šešios iš dešimties didžiausių pasaulio naftos ir dujų eksportuotojų yra diktatūros, tarp jų ir Rusija. Kiekvienas naftos lašas, kuris yra perkamas demokratinių valstybių, yra tų diktatorių finansavimas“, – pastebėjo S. Gentvilas.
ELTA primena, kad kovo pradžioje energetikos ministras kreipėsi į Lietuvos degalinių operatorius dėl degalų pabrangimo degalinėse, sutapusio su Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia, ir paprašė paaiškinti susidariusią situaciją degalų rinkoje. Nuo vasario 24 d. Lietuvos degalinėse kuro kaina ūgtelėjo kai kur beveik dešimtadaliu, nors, ministerijos vertinimu, objektyvių priežasčių tokiam augimui šiuo metu nėra.
Rašte ministerija nurodo svarstanti galimas teisines priemones didinti skaidrumą degalų rinkoje ir informacijos prieinamumą apie turimas komercines degalų atsargas, skaidrinant didmeninės ir mažmeninės degalų rinkos kainodarą.
Kaip LRT Radijui trečiadienį sakė Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, siekiant sumažinti kainas, ministerija galėtų sumažinti produkcijai taikomus reikalavimus, numatant mažesnę biokuro dalį, kurią būtina įmaišyti į dyzeliną. Jis atkreipė dėmesį ir į mokesčių mažinimo galimybes.
„Lietuvoje Vyriausybė gali paprasčiausiai sumažinti biodalies maišymą, kuris yra maksimalus, bent jau iki minimalaus reikalingo ES. Iš karto mes bent jau 0,10-,0,12 euro tą kainą sumažintume. Taip pat reiktų mažinti akcizą iki minimumo, taip, kaip daro lenkai. Mes sugebėtume amortizuoti žmonėms, tiek įmonėms ir sutaupyti 15-20 centų. Žiūrėti, kas bus pasaulinėje naftos kainoje, tai mes tik žiūrėtojai esam. Norėčiau, kad mes kažką ir darytume“, – tikino Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas.
Didžiausią įtaką degalų kainoms kelia rekordiškai brangstanti nafta. „Brent“ tipo nafta šįryt brangsta ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (8.30 val. Lietuvos laiku +2,42 proc., iki 131,08 JAV dolerių už barelį). JAV uždraudė rusiškos naftos ir dujų, Jungtinė Karalystė – tik naftos importą. Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai netrukus turėtų susitikti su didžiųjų energetikos bendrovių vadovais ir aptarti veiksmus, kaip galima būtų padidinti gavybą, siekiant sumažinti kainų šuolį.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-10
Ūkininkai ieško papildomų apyvartinių lėšų
Augant įvairių žaliavų, prekių ir paslaugų kainoms, viena pažeidžiamiausių verslų grupių – smulkieji ir vidutiniai ūkininkai bei žemdirbiai. Kelių jiems aktualiausių prekių grupių – trąšų ir kuro – kainos per pastaruosius metus drastiškai išaugo. Verslo finansuotojai teigia, kad šiuo metu ūkininkai linkę persiorientuoti iš verslo plėtros į jo išlaikymą.
Kainų lyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, nuo 2021-ųjų iki šių metų vasario didmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje išaugo maždaug trečdaliu. Tuo metu per pastaruosius 18 mėnesių trąšų kainos padvigubėjo ir nuo karo Ukrainoje pradžios taip pat pastebimai šoktelėjo, rodo „Gro Intelligence“ duomenys.
„Jau praėjusiais metais ir pirmuosius du šių metų mėnesius stebėjome kainų šuolius, ypač skaudžiai paveikiančius smulkius ir vidutinius ūkininkus. Todėl šiuo metu dažno ūkio plėtra yra prislopusi. Tai pastebime ir dėl pakitusių ūkininkų veiklos finansavimo poreikių. Matome, kad užklausų dėl į verslo plėtrą orientuotų finansavimo priemonių, tokių kaip lizingas naujai ūkinei technikai įsigyti, gauname kiek mažiau“, – komentuoja nebankinio finansavimo technologijų platformos „SME Finance“ projektų vadovas Audrius Česnakas.
Apyvartines lėšas ūkininkai panaudoja įvairiai
Finansavimo eksperto teigimu, šiuo metu smulkiems ir vidutiniams ūkininkams kur kas aktualiau išlaikyti verslą. Esminis būdas, kaip tai padaryti, – palaikyti apyvartą. Verslo išlaikymas ilgainiui sąlygoja jo konkurencingumą rinkoje ir vėliau gali padėti vėl orientuotis į plėtrą.
„Pavyzdžiui, paprastai derlių nuėmę ir realizavę žemdirbiai dalį gautų lėšų atideda kito sezono trąšų įsigijimui. Savo ruožtu, šių trąšų kaina įeina į jau kitų metų derliaus kainą galutiniams vartotojams. Tačiau turint pakankamai apyvartinių lėšų, nespėjusias dar labiau pabrangti trąšas galima įsigyti iš anksto. Tokiu atveju kitų metų derliaus kaina rinkai būtų palankesnė, o ūkis toje rinkoje galėtų pasiūlyti konkurencingesnę produkcijos kainą“, – pavyzdį pateikia A. Česnakas.
Tačiau ne visi ūkiai ir žemdirbiai turi pakankamai lėšų, kurias gali paskirti išsilaikymo planavimui į priekį ir jiems gali prireikti papildomo finansavimo, pavyzdžiui, paskolos apyvartinėms lėšoms. Vis dėlto, anot A. Česnako, pasinaudoti paskola apyvartinėms lėšomis neretai sutrukdo pernelyg abstraktūs tokios finansavimo priemonės aprašymai ir apibūdinimai.
„Netrukome pastebėti, kad „apyvartinės lėšos“ ūkininkams mažai ką sako – ir tai yra visiškai normalu, nes apyvartinės lėšos ūkininkams gali apimti labai daug sričių. Ūkininkai apyvartoje esančias lėšas dažniausiai panaudoja darbo užmokesčiui darbuotojams sumokėti, taip pat, kaip minėta, trąšoms, kurui, sėkloms, technikos detalėms, gyvuliams įsigyti. Žinoma, jos neprivalo tuo apsiriboti. Lėšas galima skirti sandėlio pildymui, papildomiems darbuotojams samdyti ir panašiai“, – vardija finansavimo ekspertas.
Ūkininkams svarbus greitis
Anot finansavimo eksperto, ūkininkams papildomų apyvartinių lėšų dažnai prireikia itin greitai. Tačiau tarp finansavimo poreikį pareiškusių ūkininkų gajus mitas, kad apyvartinių lėšų finansavimą ūkininkams teikia tik didieji bankai ir kredito unijos. A. Česnakas pabrėžia, kad tai nėra tiesa, – priešingai, daugiausia lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkiams suteikė dvi kredito unijos ir „SME Finance“.
„Dažniausiai ūkininkams apyvartinių lėšų finansavimo reikia kaip įmanoma greičiau. Todėl reikėtų prisiminti, kad lankstų ir prie sezoniško verslo poreikių prisitaikantį finansavimą siūlo alternatyvūs finansuotojai. Nuo praėjusių metų teikiame išmaniąją paskolą – finansavimui gauti pakanka įmonės apyvartos duomenų, o lėšas gauti galima per parą“, – pasakoja ekspertas.
