Žemės ūkio naujienos: 2022-03-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje – dėmesys Ukrainai ir rinkų pokyčiams
Kovo 21 d. Briuselyje vyksiančioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko iniciatyva pasisakys Ukrainos žemės ūkio ministras Romanas Leščenko (Roman Leshchenko). Ministrai aptars žemės ūkio rinkų padėtį po karinės invazijos į Ukrainą, taip pat apžvelgs šalių parengtų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų tvirtinimo eigą.
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai pratęs kovo 2 d. vaizdo konferencijoje vykusias diskusijas, dar kartą keisis nuomonėmis apie žemės ūkio ir maisto produktų rinkos padėtį po Putino karinės invazijos į Ukrainą. Planuojama, kad diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama priemonėms, kuriomis būtų užtikrintas ES žemės ūkio sektoriaus stabilumas ir apsirūpinimas maistu.
Ministras K. Navickas Taryboje ragins tęsti Europos paramą Ukrainai sprendžiant maisto trūkumo problemą bei padedant jos žemės ūkio sektoriui artėjant sėjai. Taip pat bus kviečiama padėti Europos žemės ūkio sektoriui įveikti iššūkius, kilusius dėl karinės invazijos Ukrainoje.
Šiuo metu EK vertina valstybių narių pateiktus BŽŪP strateginius planus. Pirmąsias oficialias pastabas dėl šių strateginių planų EK turėtų būti pateikti per artimiausias savaites. Tuomet, siekiant planų patvirtinimo, bus tęsiamas jų derinimas su EK.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-18
Parama kokybiškiems žemės ūkio ir maisto produktams populiarinti ir realizuoti
Pagalba teikiama kokybiškiems žemės ūkio ir maisto produktams, paženklintiems saugomomis kilmės vietos ar geografinėmis nuorodomis, garantuoto tradicinio gaminio ženklais. Taip pat gaminamiems pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą ir ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams, išskyrus žuvininkystės, akvakultūros ir pirminės gamybos metu pagamintus žemės ūkio produktus.
Pagalba gali būti skiriama produktams populiarinti (informacijos sklaidai, populiarinimo leidinių leidybai) ir viešiesiems renginiams, išskyrus parodas ir muges, šalies teritorijoje organizuoti.
Paraiška ir privalomi pridėti dokumentai pateikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, atsiunčiami per kurjerį arba paštu registruota pašto siunta Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).
Papildoma informacija teikiama NMA bendruoju telefonu (8 5) 252 6999 arba 1841, taip pat NMA interneto puslapyje, bendruoju el. pašto adresu info@nma.lt, taip pat paštu adresu: Blindžių g. 17, Vilnius.
Papildomą informaciją dėl taisyklių teikia Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel.: (8 5) 239 1282.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-18
Palydoviniai vaizdai – greita ir tiksli informacija apie deginamą žolę
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kasmet gauna pranešimų apie deginamą žolę pareiškėjų deklaruojamuose laukuose. Degindami žolę pareiškėjai pažeidžia vieną iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Už GAAB reikalavimų nesilaikymą taikomos sankcijos.
NMA specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, privalo laikytis GAAB reikalavimų. Vienu iš jų, jog draudžiama deginti žemės ūkio augalus ir jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose, išskyrus tam tikrus atvejus, kurie numatyti Aplinkos apsaugos reikalavimuose dėl sausos žolės, nendrių, šiaudų bei laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimo.
Gavę pranešimą apie pernykštės žolės deginimą, NMA Kontrolės departamento specialistai vyksta į vietą, išmatuoja nudegintą plotą ir duomenis pateikia paraiškas administruojančiam NMA padaliniui. Kaip ir ankstesniais metais, už šį pažeidimą pareiškėjams bus taikomos sankcijos, dėl kurių nuo 1 iki 5 proc. mažinama išmokų suma pagal visą paraišką.
Ar nedeginama žolė, taip pat patikrinama atliekant kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi patikras. Nuo 2020 m. nustatant pažeidimus remiamasi ir palydoviniais vaizdais.
ES programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ didelės raiškos žemės, vandenų ir atmosferos vaizdai suteikia plačias galimybes gautą informaciją pritaikyti pačiose įvairiausiose srityse, įskaitant ir žolės deginimą. „Sentinel“ palydovinės nuotraukos fotografuojamos kas 3–6 dienas, todėl galima reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti, sekti ir vertinti, ar deklaruotuose žemės ūkio paskirties žemės plotuose nėra deginama žolė.
Neabejingi Lietuvos piliečiai apie pastebėtus išdegintus laukus kviečiami informuoti NMA naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“. Taip apie deginamą žolę galima pranešti „Pasitikėjimo linija“.
Kaip pranešti apie išdegintą žolę naudojantis „NMA agro“
Jei norite informuoti apie pastebėtus išdegintus plotus, atsisiųskite mobiliąją programėlę „NMA agro“ į telefoną, paspauskite žalią sudėties ženklą, esantį dešiniajame apatiniame kampe, pasirinkite formą „Pranešti apie pažeidimus“ ir pažeidimo tipą – „Išdegę plotai laukuose“. Galite pateikti pažeidimo aprašą ar pastabas, bet tai nėra privaloma. Palietę fotoaparato ikoną ir nufotografavę išdegintą plotą, paspauskite žalią vokelį ir išsiųskite pranešimą NMA. Trumpa „NMA agro“ naudojimosi instrukcija pateikta programėlėje ir svetainėje www.nmaagro.lt.
Programėlę „NMA agro“ galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“ parduotuvių, paieškos lauke suvedus „NMA agro“.
Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ jau renkamos, jos bus teikiamos iki kovo pabaigos. Transliacijos metu NMA atstovė Alma Valskytė pristatė paramos teikimo sąlygas, paraiškų vertinimo tvarką, prisiimamus įsipareigojimus, atsakė į žiūrovų klausimus.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-18
Vyriausybėje – svarstymai dėl pokyčių žemės ūkyje: aiškinsis, ar nepiktnaudžiaujama trąšų kainomis
Ignas Jankauskas, premjerės patarėjas, sako, kad prasideda svarstymas, kaip keisti žemės ūkio politiką, nes keičiasi geopolitinė padėtis. Tiksliau, atidėti žemės ūkio gamybos mažinimą skatinančias priemones – pakeisti taip vadinamą žaliąjį kursą.
Kitas klausimas, kurio planuoja imtis Vyriausybė, tai trąšų brangimas. Nuo rudens jų kaina pašoko keletą kartą. Azotinės trąšos jau kainuoja daugiau kaip tūkstantį eurų už toną. To šalies istorijoje nėra buvę. Bus aiškinamasi, ar tai natūralus procesas, ar yra ir piktnaudžiavimų. Žemės ūkio ministerija kol kas neskuba atsisakyti žaliojo kurso, pagal kurį augalininkystės ūkiams atsiranda gana daug suvaržymų. „Dabar atliekam skaičiavimus, kokia trąšų brangimo kilmė. Nors iki šiol trąšos brango dėl to, kad brango dujos, dabartinis šuolis greičiausiai susijęs su siekiu gauti didžiausią galimą pelną.
Degalų tema gerokai platesnė, nes liečia ir kitus sektorius. Vienas iš būdų, kaip išeiti iš krizės, didinti ūkių efektyvumą. Atliekam vertinimą, kurios ekstensyvinančios priemonės galėtų būti atšauktos“, – sako I. Jankauskas. Kitas darbas, kuriuo užsiima Vyriausybė – analizuojama maisto gamybos grandinė ir siekiama nustatyti, į kurias grandinės vietas intervencija būtų efektyviausia. „Deja, tiekimo grandinės pabaigoje – prekybininkai. Yra rizikos, kad be aiškaus susitarimo visos intervencijos žemesnėse grandinės dalyse nepasiektų norimo rezultato“, – pastebi patarėjas. Kalbant apie ekstensyvias ūkininkavimo priemones, pasak I. Jankausko, kol kas viskas diskusijų stadijoje, bet tai būtų susiję su dar šiais metais galiojančiais žalinimo reikalavimais, tokiais, kaip pūdymas, pesticidų draudimas žalinimui auginamuose baltyminių augalų plotuose ir pan. Javų plotus norėtų plėsti ir ūkininkai.
„Reikėtų atsisakyti dalies ribojimų, kurie mažina mažina gamybą. Vien žole gyvi nebūsim. Pavyzdžiui, 4 proc. dirvų palikti pūdymo, padidinti apsauginiai atstumai nuo griovių. Baigti keistas reformas, keisti žemėtvarkos valdymą, didinti mokslo darbą. Išauginti kvalifikuotą biurokratą reikia daugelio metų. Iš valdžios pusės nematome jokios strategijos“, – sako Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius ir sako, kad jei toliau tęsime tokia dvasia, tai gali būti, kad tiesiog trūks maisto.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas skubiai keisti planų nežada, tačiau sako, jog pokalbiai apie pokyčius ES vyksta: „Nepriklausomai nuo šiuo metu susiklosčiusios situacijos, ūkininkams šiais metais pievų atkurti nereikia – su Europos Komisija sutarėme dėl mums palankesnio referencinių dydžių skaičiavimo. Dėl galimybės suarti daugiau pievų: įsipareigojimas pagal ES teisės aktus išlaikyti referencinius daugiamečių pievų ir ganyklų plotus niekur nedingo ir visos šalys narės privalo jų laikytis, o sumažinus pievų plotus labiau, negu leidžiama, grėstų sankcijos.
Tačiau padėtis galėtų keistis, jei ES lygiu reglamentavimas būtų peržiūrėtas. Pirmadienį kaip tik vyks Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Yra aktualių pasiūlymų atlaisvinti kai kuriuos Žaliojo kurso reikalavimus, pavyzdžiui, tuos vadinamus iš gamybos išimamus 4 proc. naudmenų plotus keisti ankštinių kultūrų, kurios yra tinkamos pašarams, auginimu, bet tam taip pat reikia pasiruošti. Svarbu, kad nauji Žaliojo kurso reikalavimai pradės galioti tik nuo 2023 metų, o šiandien sėjame pagal esamą Reglamentą ir didžioji dalis javų jau pasėta praėjusį rudenį.
Lietuvoje 60 proc. užaugintų grūdų eksportuojama, todėl dėl jų trūkumo neturėtume nuogąstauti. O kalbant apie pasaulines rinkas, nerimas iš tikrųjų pagrįstas, nes Ukraina ir Rusija yra du labai dideli grūdų augintojai pasauliniu mastu. Natūralu, kad ekonomiškai silpnesnės šalys patirs spaudimą dėl kainų ir ribotų galimybių įsigyti maisto produktų. Bet šie klausimai, manau, bus sprendžiami visos ES mastu.“
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-16
Trąšų kainos nesuvokiamos, svarstoma, ar leisti ankstesnį mėšlo barstymą
Ūkininkai pasipiktinę – trąšų kainos jau perkopė sveiko proto ribas – nuo rudens didėjo kartais. Azotinių tona jau kainuoja virš tūkstančio eurų, tačiau prašymai leisti paankstinti mėšlo kratymą, kol kas atsimuša į sieną.
„Trąšų kainos fantastinės, bet su tuo teks susitaikyti. Karbamidas 1400 eurų už toną. Veršimės diržus. Jei norime likti laisvais, reikės kažką aukoti. Kita vertus, blogai, kai nėra jokio valdžios požiūrio. Ministerijose karo nėra. Kalbėdamas su jumis važiuoju per Lenkiją ir matau, kaip ūkininkai tręšia dirvą mėšlu. Pas mus tai kol kas draudžiama, nors būtų tiesioginė galimybė pakeisti kalio ir azoto trąšas, bet laikotarpis, kada galima kratyti mėšlą, netrumpinamas“, – piktinasi Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Asociacijos vadovas sako, kad tai būtų labai naudinga pilti ant žieminių kviečių. Tuo labiau, kad kol pašalę, galima saugiau įvažiuoti į dirvą į jos neniokoti. Barstyti trąšas bus leidžiama nuo kovo 21 d., bet ūkininkai norėtų šio darbo imtis anksčiau. P. Puskunigis sako, kad jam keista, jog niekas neskuba net surinkti duomenų ir įvertinti, ką iš augalų apsaugos priemonių ir trąšų turi ūkininkai ir ko truks. Žmonės kaupia net kuro atsargas, nes bijo, kad jo paprasčiausiai pritrūks, nors iki šiol visi buvo įpratę nešaldyti apyvartinių lėšų, nes tiekėjai reikiamus dalykus atveždavo per parą. Tokie duomenys, pasak P. Puskungio, renkami visoje ES, išskyrus Lietuvą.
„Kalbant apie mėšlą, terminus galima susieti su gamtinėmis sąlygomis, o ne datomis, kaip buvo sovietmečiu. Taip pat buvo rudenį, kai lenkai mėšlą barstė, mums draudė, nors gamtinės sąlygos leido ir tai nepaisant to, jog mokslininkai kalba, kad organinės trąšos dirvoms reikalingos“, – piktinasi P. Puskunigis. Ministerijų nuomonės išsiskyrė. Aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupės atsakymas: „Pažymime, kad mėšlas yra labai vertinga organinė trąša, kuri pagerina dirvos struktūrą, praturtina ją ir mikroorganizmais ir maisto medžiagomis, skatina humuso susidarymą. Tačiau kai žemė yra įšalusi ir augalų vegetacija nevyksta, augalai negali įsisavinti azoto ir fosforo junginių, todėl jie gali lengvai išsiplauti iš dirvos ir patekti į gretimus paviršinius vandens telkinius ir tokiu būdu juos užteršti.
Laikoma, kad augalų vegetacija prasideda tada kai vidutinė paros temperatūra kelias dienas būna virš 5 ℃. Nors šiuo metu stebime šiltėjančius orus, tačiau vidutinė paros temperatūra nesiekia 5 ℃. Pagal teisinį reglamentavimą oficiali tręšimo pradžia – kovo 21 d., tačiau atsižvelgiant į pavasario hidrometeorologines sąlygas kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje gali skelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose.“
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas: „Žemės ūkio ministerija pritaria draudimo tręšti dirvą mėšlu ar srutomis sutrumpinimui šiais metais iki kovo 15 dienos, atsižvelgiant į tai, kad jau prasideda pavasariniai gamtiniai reiškiniai, todėl pagreitės maisto medžiagų įsisavinimas ir šiuo metu reikia atlikti tręšimo darbus kuo skubiau. Atkreipiame dėmesį, jog visais atvejais tręšti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės draudžiama, kaip nustatyta Nitratų direktyvoje.“
