Žemės ūkio naujienos: 2022-03-22

Nepriklausomas teisinis šios valstybės įmonės patikrinimas atliktas paaiškėjus, kad nuostolingai dirbančioje įmonėje kai kuriems darbuotojams buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos. Pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesinė alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų. Didžiąją dalį darbo pajamų sudarė atlygis ir priedai už papildomus darbus ir projektus, kurių dalis, tikėtina, buvo įgyvendinama darbo metu.

„Tai – dar vienas žingsnis skaidrinant valstybės valdomas įmones, kurių kontrolė anksčiau buvo apleista dėl galimų nepotizmo, asmeninių interesų tenkinimo apraiškų ir per mažo dėmesio efektyvumui bei visuomeninei naudai.

Ministerija konsultuojasi su partneriais ir atnaujins lūkesčių bendrovei laišką, kuriame bus aiškiai nubrėžta įmonės veiklos kryptis – kurianti didžiausią naudą visuomenei. Pirmiausia – daugiau skaidrumo ir efektyvumo”, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Teisinis patikrinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės lėšos buvo panaudojamas netinkamai ir dėl to priėmėme sprendimą visą informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms, kurios atliks nepriklausomą tyrimą ir nustatys galimą žalą.

Esame pasiruošę keistis – atnaujinome strateginį planą, atsisakome perteklinės veiklos, peržiūrime funkcijos ir struktūrą, bendradarbiaujame su akcininku – Žemės ūkio ministerija. Tikimės, kad pagal geriausią rinkos praktiką bus išplėsti įmonės valdybos įgaliojimai, kurie apims esmines priežiūros, kontrolės, išorinės kompetencijos funkcijas“, – sako laikinai pareigas einantis ŽŪIKVC vadovas Artūras Palekas.

ŽŪIKVC teisinis patikrinimas atskleidė didelės rizikos veiksnių – visi sprendimai įmonėje buvo priimami vienasmeniškai – vadovo, ir nenumatyta patvirtinimo ir kontrolės mechanizmo tikrinti sandorius ar teikti rekomendacijas dėl jų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje nebuvo siekiama efektyvaus kaštų – naudos balanso. Pavyzdžiui, be tinkamos analizės įmonė nusprendė savo resursais kurti programinę įrangą vidaus naudojimui, neįvertinus, kiek realiai tai kainuos ir kokia analogiškų programų kaina rinkoje.

Už šių sistemų kūrimą kai kuriems darbuotojams buvo mokama papildomai. Įdomu tai, kad tie patys darbuotojai ir priėmė sprendimus kurti tokią įrangą, ir patys ją kūrė, tikėtina, darbo metu, ir dar už tai gavo papildomą užmokestį, kai kada net viršijantį pareiginę algą.

Tai yra dar viena didelė problema – įmonėje nėra papildomo darbo poreikio bei atlikto darbo rezultato patikrinimo mechanizmo, o tokį poreikį nustato patys darbuotojai ar vadovai. Galimai šis būdas pasitelktas kai kuriems specialistams dirbtinai padidinti darbo užmokestį.

Tačiau tokia neskaidri darbo užmokesčio ir motyvavimo sistema diskriminuoja dalį darbuotojų arba jų neskatina siekti rezultatų.

Be to, įmonė galimai įsigijo paslaugų, kurių pagrįstumas ir reikalingumas įmonei – abejotinas. Šių paslaugų realaus poreikio patikrinti nėra galimybių, nes nėra pirkimų poreikio nustatymo tvarkos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-21

Kam skirta parama

Parama Lietuvos kaimo tinklo (LKT) veiklai elektroninėmis komunikacijos vykdyti bus skirta nacionaliniu lygiu veikiantiems LKT nariai, kurių sąrašas skelbiamas LKT svetainės skyriuje „Nariai“.

Svarbu pažymėti, jog vasario mėnesį pasikeitus priemonės įgyvendinimo taisyklėms, paramos negalės kreiptis pareiškėjai, kurie turi daugiau nei 2 nebaigtus įgyvendinti komunikacijos projektus, skirtus elektroninėms komunikacijos priemonėms.

Dėl paramos taip pat negali kreiptis juridinis asmuo, nuo kurio įregistravimo datos (vadovaujantis duomenimis iš Lietuvos Respublikos (LR) juridinių asmenų registro) iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei 2 metai, tačiau ši nuostata negalioja juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis, jeigu nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei 2 metai.

Remiama veikla

Paramos lėšomis kompensuojamas internetinių seminarų, filmukų, virtualių turų po kaimą rengimas, audiovizualinės produkcijos kūrimas, elektroninių leidinių kūrimas, tačiau nuo šiol nebus kompensuojama komunikacija internetiniuose socialiniuose tinkluose ir kituose interneto šaltiniuose.

Vykdomos veiklos turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus:

internetiniai seminarai – turi būti planuojama suorganizuoti iki 15 seminarų skirtingomis temomis, juose turėtų dalyvauti ne mažiau 15 unikalių klausytojų;
virtualūs gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turai turi būti skirti vaizdžiai ir patraukliai reprezentuoti gerąjį kaimo plėtros pavyzdį, gerinti kaimo įvaizdį ir šviesti visuomenę;
audiovizualinė produkcija
elektroniniai leidiniai – privalo būti ne mažiau kaip 10 000 žodžių apimties, o jei elektroninis leidinys leidžiamas ir užsienio kalba, tuomet privalo turėti ne mažesnę kaip 1 000 žodžių santrauką lietuvių kalba. Taip pat elektroninis leidinys turi atitikti LR visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolę elektroniniam leidiniui suteikti tarptautinį standartinį numerį (ISBN, ISSN, ISMN ar kt.), taip pat ir kitų teisės aktų nuostatas.

Internetiniai seminarai, virtualūs gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turai, audiovizualinė produkcija (filmukai, laidos, interviu, virtualios realybės akiniams skirti įrašai ir pan.) bei elektroniniai leidiniai turi būti viešai prieinami visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.
Paramos suma

Paramos dydis priklauso nuo įgyvendinamo komunikacijos projekto, finansuojant 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų:

iki 450 Eur vienam internetiniam seminarui (maksimalus internetinių seminarų skaičius yra 15, o didžiausia paramos suma – 6 750 Eur);
iki 10 000 Eur rengiant virtualius gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus;
iki 20 000 Eur audiovizualinei produkcijai kurti;
iki 6 000 Eur elektroninių leidinių sukūrimui, kuomet vienam elektroniniam leidiniui didžiausia paramos suma iki 3 000 Eur.

Per vieną paraiškų surinkimo etapą vienam pareiškėjui gali būti skiriama 30 000 Eur siekianti parama, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių. Tačiau pareiškėjams, kuriems jau buvo skirta parama dviem arba daugiau projektų pagal šias priemonės įgyvendinimo taisykles, didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą negali viršyti 15 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių.

Atrankos kriterijai

Pagal KPP veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal žemiau pateiktus atrankos kriterijus, už atitiktį kuriems bus skiriamas atitinkamas balų skaičius.

1. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie KPP priemonių žinomumo didinimo:

tikslingai prisidedama prie 4 ir daugiau KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 40 balų;
tikslingai prisidedama prie 3 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 30 balų;
tikslingai prisidedama prie 2 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 20 balų.

2. Pareiškėjas turi patirties vykdant komunikaciją elektroninėmis priemonėmis, kurias ketina įgyvendinti komunikacijos projekte (pagal įgyvendinimo taisyklių 8 p.), – suteikiama 30 balų. Pareiškėjui balai gali būti suteikiami, jei jis įrodo savo turimą patirtį vykdant komunikaciją kiekviena iš tų elektroninių priemonių, kurias ketina įgyvendinti komunikacijos projekte. Šio atrankos kriterijaus atitikčiai įrodyti gali būti nurodoma ne tik su kaimo plėtra susijusi komunikacija.

3. Komunikacijos projekte bus vykdoma gerosios patirties, įgyvendinant KPP, sklaida – suteikiama 30 balų.

Privaloma surinkti balų skaičius – 40 balų. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paraiška bus atmesta.

Paraiškų teikimas NMA

Paraiškos pagal KPP priemonę priimamos elektroniniu būdu, per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt, užpildant ŽŪMIS esančią elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-21

Programoje numatyta „Natura 2000“ teritorijas saugoti ir jų ekologinės darnos siekti pasitelkus ekologinį švietimą, saugomų rūšių tyrimus, natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių atkūrimo ir palaikymo darbus, šalinant užtvankas, naikinant invazines rūšis, kompensuojant saugomų rūšių daromą žalą ir kt. Pagal kartu su įvairių sričių ekspertais atliktus skaičiavimus Lietuvos lėšų poreikis vienerių metų laikotarpiui siekia 121,71 mln. eurų.

Visos siūlomos priemonės susietos su atitinkamomis Europos Sąjungos finansavimo programomis. Prioritetinių veiksmų programą parengti įpareigoja Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. Pagal ją reikalaujama, kad valstybės narės Europos Komisijai pateiktų skaičiavimus, kokią sumą, jų nuomone, turi siekti bendras ES finansavimas, kad galėtų įvykdyti su „Natura 2000“ susijusius įsipareigojimus.

Svarbu atkreipti dėmesį į reikšmingą Prioritetinių veiksmų programos vaidmenį rengiantis naujai ES finansinei perspektyvai, nes šiame dokumente pateikta informacija apie gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių finansinius poreikius remiamasi rengiant ir tvirtinant strateginius planus pagal bendrosios žemės ūkio politikos reglamentus bei investicijų planus pagal sanglaudos ir regioninės politikos finansavimo priemones. Taip pat įgyvendinant reglamentą dėl ES aplinkos ir klimato politikos programos LIFE.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-03-21

Peržiemoja nepridengti

Butrimonių krašto (Alytaus r.) ūkininkas M.Anušauskas plėtoja mišrų ūkį – vyras plačiai užsiima daržininkyste, taip pat augina mėsinius galvijus, melžiamas karves ir prieauglį. Dabar bandoje apie 30 gyvulių. Taip jam yra patogu, jeigu jei kurių nors išaugintų daržovių nesuspėja parduoti – jas sušeria gyvuliams. Mišrus ūkis padeda neapleisti laukų – kur žemė netinkama daržams, bulvėms ar javams auginti, plyti pievos. Save Mindaugas priskiria smulkiesiems ūkininkams. Kartu su dviem sūnumis valdo apie 150 hektarų žemės, iš jų – 87 ha deklaruoja jis pats, o likusius – du sūnūs. Iš viso Anušauskų šeimoje yra penkios atžalos, tad tėčiui talkininkų visada yra.

Pastarąją žiemą Anušauskų ūkio laukuose žiemojo apie pusė hektaro žieminių svogūnų bei žieminių česnakų. Žieminiai svogūnai, kaip žalumyninė daržovė, pati pirmoji užauginama pardavimui. Kuo anksčiau užauga, tuo didesne kaina šeimininkas gali parduoti svogūnų galvutes su laiškais.

Daržininkas šį pavasarį tikrina, kaip peržiemojo žieminiai svogūnai bei česnakai. Kovo pirmoje pusėje pastebėjo, kad pasirinko ne visai tinkamą vietą. Pasak Mindaugo, augalai žiemojo lyg ir neblogai, bet jeigu drėgmė vis dar laikysis, gali tekti aparti, tačiau viliasi, kad to neprireiks, nes gal dar pradžius. Vyras sakė, kad šaknys išleistos, augalai leidžia daigelius, bet dar truputį per anksti daryti išvadas apie žiemojimo rezultatus, ypač, kai kovo 9-ąją žemę ir vėl užklojo lengvas sniego patalas.

„Aš mėgstu ryte pabėgioti basas, tai tą rytą sniegas buvo labai purus, lengvas, minkštas ir šiltas. Galvoju, kad jis visiems augalams pavasarį bus kaip trąša. Toks sniegas, ko gero, greitai ir ištirps“, – kovo 9 dieną VL sakė ūkininkas, prisimindamas, jog užpernai gegužės 12 dieną sniegu buvo užklota beveik visa Lietuva, o tada žieminiai svogūnai jau buvo gerokai ūgtelėję, bet didelių bėdų jiems sniegas tada nepadarė.

Mindaugo teigimu, stichinės nelaimės pavasarį labai didelės naudos irgi neduoda, bet jis viliasi, kad kovo mėnesį iškritęs lengvas sniegas svogūnams neturėtų pakenkti.

Ketverių metų žieminių svogūnų ir česnakų auginimo patirtį sukaupusį Dzūkijos krašto daržininką dvejus metus konsultuoja Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Audronė Žebrauskienė. Jos rekomenduotus žieminių svogūnų sėjinukus jis sėjo antrą kartą. Iki tol daržininkas bandė auginti kitokių veislių žieminius svogūnus.

„Užpernai rudenį pasodinome per anksti. Svogūnai per anksti sudygo, apšalo. Pernai rudenį pasodinome laiku, tik žemę pasirinkau lygesnėje vietoje, tai dabar per šlapia. Svarbu, kad jie išsilaikytų per žiemą, nesupūtų žemėje. Kai laiškai pasiekia apie 10 centimetrų, 2–5 laipsnių šaltuką jie atlaiko nesunkiai. Jeigu pasitaiko iki 10 laipsnių šalčio, tada roputės gal ir nenukenčia, bet laiškai susiraito, pasidaro platesni, žemesni ir neturi geros prekinės išvaizdos“, – apie tykojančius pavasario pavojus pasakojo žieminių svogūnų augintojas.

Augina ir be žiedkočių

Anušauskų ūkis, kaip ir kiekvienas kitas daržininkystės ūkis, nori išauginti anksčiau, pateikti skanesnius, sveikiau užaugintus svogūnus bei jų laiškus. Tuo žieminiai svogūnai jam ir yra perspektyvūs, kad derlius – ankstyvas.

„Pernai aš juos jau roviau birželio pradžioje. Roputės buvo užaugusios kaip reikiant. Birželio mėnesį rauti svogūnus mūsų krašte yra labai gerai. Kur nors pajūryje, gal ten tokiu metu daugelis rauna, bet ne Dzūkijoje. O šios veislės svogūnus jau galima rauti užaugusius lauke, jau būna nebloga roputė ir skani“, – įvertino daržininkas.

Mindaugas prijaučia ekologijai, nori išauginti kuo sveikesnę produkciją, todėl augindamas svogūnus trąšų nenaudoja. Jis sakė, kad kai anksti rauni, trąšos nereikalingos, nes ir taip gerai užauga. Vyras pasakojo, jog itin didelių svogūnų galvučių, kurios prilygtų vištos kiaušinio dydžiui, birželio mėnesį nebūna, bet jos vis tiek atrodo įspūdingai – kartu su laiškais būna ką valgyti. Ankstyvi svogūnai, kaip žalumyninė daržovė, turguje turi didelę paklausą. Ūkininkas sako, kad taip anksti užauginus ne visi pirkėjai lengvai patiki, kad prekiauja lietuviška produkcija, galvoja, kad atsiveža iš Lenkijos. Bet M.Anušauskas pirkėjus patikina, kad tikrai iš jo ūkio, užauginti iš žiemojančių sėjinukų.

Tačiau tobulai išauginti pasiseka ne kasmet. Vienais metais, pamena, vasaros pradžioje pasitaikė daug „žyduolių“, bet tuomet eksperimentavo su kitokia veisle. Šiemet daržininkas atsargiai vertina svogūnų lauką, nes dar tik kovas, todėl, jo nuomone, dar per anksti džiaugtis. Roputės nesupuvo, bet lauke labai šlapia, ūkininkas be guminių aulinių šio lauko nepereitų – žemė permirkusi, humusinga, limpa, bet įšalas jau išėjęs.

Mokslininkės A.Žebrauskienės paragintas M.Anušauskas augina ir žieminius česnakus, kurie neturi žiedkočio. Nusprendė priimti į eksperimentinį lauką ir praėjusį rudenį jų plotus šiek tiek išplėtė. Česnakai per žiemą išsilaikė – lenda daigeliai. Patirtis jam sako, kokių klaidų nereikėtų kartoti – pernai per ilgai augino, tad nukentėjo kokybė.

„Žieminius česnakus reikia nurauti anksčiau, neduoti ilgiau augti. Vos tik užauga, susiformuoja galvutė, ir reikia rauti. Pernai kiek uždelsiau, tai česnakų galvučių „dantukai“ tuojau ir išsiskėtė. Neturi užaugti labai dideli. Šiemet reikės labai atidžiai stebėti“, – pasakojo Alytaus rajono daržininkas.

Tame pačiame lauke, anot Mindaugo, yra pasodinęs česnakų iš sėklų – tiesiog eksperimentui. Viena česnakų rūšis išleido gražius žiedkočius (jis vadina juos stagariukais), leido jiems žydėti ir palaikė ilgai, kol subrandino sėkliukes. Šiemet pirmą kartą jas pasėjo rankiniu būdu. Dėl įdomumo bandys česnakų išsiauginti iš sėklų. „Paprašiau moterų, ir pasėjo eksperimentinį lopinėlį. O gal kas ir išeis“, – vylėsi jis.

Mindaugui žydinčių česnakų žiedai yra gražūs, lyg saulėgrąžos papuošiantys daržo lysvę. Jis jos ir ragavo, ir skoniu patenkintas – ne tokie aitrūs.

Perteklių sunaudoja ūkyje

Daržininko patirtis M.Anušauskui leidžia savo ūkio daržuose žiedinių kopūstų derlių nuimti tris kartus – ankstyvąjį, vidurinįjį bei vėlyvąjį. Kaip pats sako, kartais būna labai gražūs ir pasiseka tie, kurie būna pasodinti pirmieji, o kartais patys geriausi būna tie, kurie sodinti vėliausiai.

„Dažnai žiediniai kopūstai didžiausią įspūdį daro rudenį. Kartais pjauname juos rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį, kai dar nelabai ir šalčio būna, bet kopūstai būna gero skonio, jau praradę aitrumą, be to, jokie parazitai tokiu laiku jų nepuola. Tinkamiausias laikas jiems, bet ir savotiška rizika, nes jeigu sausa, tuomet juos reikia laistyti, o mano ūkio laistymo sistema neįspūdinga. Tačiau laistome, būna nutiestos laistymo žarnos“, – atkreipė dėmesį daržininkas.

Jis pamena, kai pernai jo ūkyje viešėjo mokslininkė A.Žebrauskienė, tai žiedinių kopūstų lapai buvo „vos ne iki bambos“, bet žiedų dar nebuvo, juos pradėjo krauti tik rudenį. Mindaugas įsidėmėjo, kad buvo labai ilgi, įspūdingi žiedai. Net pačiam Alytaus rajono ūkininkui neįtikėtina, kad Lietuvoje pavyksta išauginti tris žiedinių kopūstų derlius ir jie gali konkuruoti su atvežtiniais. Jų išaugina tiek, kad vienas neįstengia parduoti, todėl aprūpina ir kitus prekiautojus.

„Rudenį dar galima kokią savaitę ar dvi palaukti pirkėjo, o karštą vasarą, jei žiedą išskleidė, – po savaitės jis jau pradeda gelsti. Jį reikia staigiai realizuoti. Tada prašau visų savo draugų pagelbėti“, – minėjo dzūkas.

Tarp įvairių kopūstų rūšių Anušauskai dar augina ir savojinių, taip pat daug brokolių, morkų, burokėlių. Ankstyvąsias bulves jie sodina balandžio pradžioje, o kasa birželio viduryje – apie Jonines. Net ir žiemą pailsėti neturi laiko – ruošia techniką būsimam pavasario darbymečiui, daržovių sandėliuose rūšiuoja daržoves, jas tiekia į 10 valgyklų.

„Šiemet situacija palanki, nes per karantiną nebuvo uždarytos maitinimo įstaigos, bet iškilo kita problema – jau per mažai turime daržovių, baiminamės, ar užteks. Tai ir gerai, ir blogai vienu metu. Derlius buvo šiek tiek mažesnis, o gal ir pasodinome mažiau. Mes apie 10 ha bulvių užauginame. Praėjusiais metais reikėjo kopūstus po 12 centų parduoti, o paskui likutį gyvuliams sušerti“, – pasakojo Mindaugas.

Dėl to, kad gyvulius palepina, ūkininkui širdies neskauda, būtų liūdna, jeigu perteklių reikėtų išmesti. Gyvulininkystė – neatsiejama ūkio dalis.

„Jei tvartai geri tvartus, juose gerai organizuotas šėrimas, mėšlo išvežimas, tai kodėl neauginti? Supirkimo kaina jau kiek padidėjo. Be to, aš tokioje vietoje gyvenu – arti pievos, tad nereikia gyvulių vežioti – išleidau iš tvarto ir jie per pievas patys nueina į ganyklas. Visi prasti laukai, kurie netinkami jokiems sėjimams, sodinimui, skirti pievoms, o gyvuliai šiuos laukus prižiūri. Negana to, daržininkystės ūkyje nuo birželio mėnesio atsiranda daržovių likučių. Kiti juos tiesiog išmeta į kompostą, o aš atiduodu gyvuliams. Ir man gerai, ir jiems skanu“, – įsitikinęs Dzūkijos krašto žemdirbys.

Mindaugo ūkyje pavasarį veršiuojasi karvės. Tad iš viso dabar priskaičiuoja apie 30 galvijų. Banda mišri – yra mėsinių, yra pieninių, kelios melžiamos, augina telyčias, veršius. „Kai teliuojasi, dalį telyčių parduodu, nes ne iš pieno gyvenu. Būna, kad ir veršingas parduodu. Kas žino mano gyvulius, atvažiuoja ir pasiima. Taip ir verčiamės – kažką iš ūkio parduodi ir uždirbi pragyvenimui“, – sakė fizinio darbo nesibodintis ūkio savininkas.

Rodo gyvybę net po sniegu

Kiek pati aplankiau ūkių, pirmasis įspūdis, kad žieminiai svogūnai šiemet peržiemojo neblogai. Jie gerai įsišakniję, šaknys tvirtos, baltos, sveikos, svogūnai jau pradėję dygti. Jeigu pas kurį nors ūkininką svogūnai pasodinti žemesnėje ar šlapesnėje vietoje, tai galėjo užmirkti ir nesudygti, bet tokios informacijos neturiu.

Lietuvoje dar nėra populiaru auginti žieminius svogūnus, o daugelis net nežino, kad yra tokios veislės, bet jau trečias sezonas, kai auginame ir stebime šių svogūnų augimą ir žiemojimą. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau norinčių užsiauginti žieminių svogūnų. Dažniausiai rizikuoja mažesni ūkininkai, kurie pasisodina 25, 50 ar kelis šimtus kilogramų svogūnėlių, bet tie, kuriems pirmąją žiemą svogūnai peržiemojo ir gerai užaugo, kitais metais padidino auginimo plotus. Aš pati pasisodinu sode stebėjimui ir kontrolei, kad pamatyčiau greičiausią rezultatą. Šiuo metu svogūnėliai jau gražiai sudygę ir „rodo gyvybę“.

Apytiksliais skaičiavimais, Lietuvoje žiemojančių svogūnų plotų galėtų būti per 3 hektarus. Tačiau yra sodinusių ne tik sėjinukus, bet pasėjusių sėklas. Jau trečia žiema eksperimentuojame, o pastaroji žiema ir pavasaris žieminiams svogūnams Lietuvoje pasitaikė permainingi – tai atšyla, tai atšąla, o kovą – prisnigo.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-03-19

Lietuvoje nuo praėjusių metų lapkričio jau leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nėra nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių. Ministerijoms kelis mėnesius neparengiant Pluoštinių kanapių įstatymo poįstatyminių teisės aktų, parlamentarai valdininkus skubino tai padaryti, kitaip, pasak jų, nukentės verslas.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-03-16

„Rusijos karinė agresija Ukrainoje sukrėtė visą pasaulį. Ukraina – labai svarbi šalis pasaulio maisto sistemoje. V. Putino karas prieš Ukrainą sudavė skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Lietuvos žemdirbiams dėl didelių kainų šiandien sunku apsirūpinti trąšomis ir kuru. Be to, Lietuvai tenka politinis uždavinys padėti Ukrainai žemės ūkio produktais“, – pažymi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų kreipimesi įspėjama, kad „rudenį grūdinės kultūros smarkiai brangs. Išaugusios grūdų kainos pabrangins pašarus, taigi pašoks ir gyvūninės produkcijos kainos. Kiaulienos, vištienos, kiaušinių kainos gali kilti 2–3 kartus.“ Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį į Žemės ūkio ministerijos valdininkų teiginius, esą žemdirbiai turėtų pasitenkinti mažesniais derliais. „Kategoriškai nepritariame tokiam požiūriui. Tai rodo visišką valdininkų nesusigaudymą gresiančios maisto krizės akivaizdoje“, – įsitikinęs G. Paluckas. Socialdemokratų kreipimesi – 12 pasiūlymų, ką vertėtų skubiai padaryti.

„Skubos tvarka sukurti kreditavimo mechanizmą ūkininkams, kad šie galėtų įpirkti trąšas. Būtina numatyti būtinosios žemės ūkio gamybos subsidijavimo tvarką, padidinti Lietuvos nacionalinį maisto saugumo rezervą. Artėjant pavasario sėjai, reikia veikti nedelsiant: mažinti akcizą žemės ūkyje naudojamiems degalams, peržiūrėti ir atsisakyti tam tikrų perteklinių ribojimų, mažinančių maisto gamybos pajėgumus“, – vardija Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa. Valdžia raginama pagalvoti apie kainų ir infliacijos slegiamus žmones. „Būtina taikyti PVM lengvatas pagrindiniams maisto produktams, priimti skubų antiinfliacinių priemonių paketą, kad gyventojai galėtų įpirkti maistą“, – sako Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Liudas Jonaitis.

„Maisto krizė labai apsunkins Ukrainos atstatymą po karo. Turime daryti viską, kad Lietuvoje būtų užaugintas kuo didesnis derlius. Toks strateginis apsisprendimas leis ne tik apsaugoti mūsų žmones nuo maisto kainų augimo ir maisto produktų trūkumo, bet ir numatyti konkrečią pagalbą maisto produktais Ukrainai“, – pabrėžia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-21

Mažesnis kviečių derlius prognozuojamas ES, Irake ir Paragvajuje, bet šį sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas didesnis kviečių derlius Australijoje. Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 1,2 proc. didesnis ir turėtų sudaryti 1 500,9 mln. t. Kitų grūdų derlius padidėjo, nes ES ir Indijoje buvo padidinta kukurūzų derliaus prognozė. Minėtas padidėjimas turėtų daugiau nei kompensuoti prognozuojamą mažesnį grūdų derlių Sudane.

Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2021 m. turėtų sudaryti 298,6 mln. t, tai būtų 4,1 proc. daugiau nei 2020 m. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2021 m. turėtų sudaryti 138,6 mln. t (2020 m. buvo 126,7 mln. t), o kitų grūdų būtų labai panašus į paskutinių penkerių metų vidurkį ir turėtų sudaryti 157,2 mln. t.

2022 metų derliui Europos Sąjungoje kviečių sėjos plotai, įskaitant žieminius ir vasarinius, turėtų būti šiek tiek mažesni už paskutinių metų vidurkį. Meteorologinės sąlygos kviečių pasėliams daugumoje ES šalių buvo palankios, nors vyravo sausesnės nei įprastai augimo sąlygos pietinėje Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Artimiausiu metu tikimasi sulaukti daugiau kritulių, kurie reikalingi pasėlių augimui palaikyti. FAO prognozuoja, kad 2022 m. kviečių derlius ES šalyse gali sudaryti 132 mln. t, tai būtų mažesnis grūdų derlius nei 2021 m.

Šaltinis: Agro rinka, 2022-03-15