Žemės ūkio naujienos: 2022-03-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K. Navickas: būtina tęsti paramą Ukrainai, kovojančiai už mūsų vertybes
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kovo 21 d. Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje paragino tęsti Europos paramą Ukrainai. Ministro K. Navicko inciatyva susitikime nuotoliniu būdu dalyvavęs Ukrainos žemės ūkio ministras Romanas Leščenko informavo apie situaciją ir poreikius jo šalyje.
„Rusijos išpuoliai vykdomi kasdien, bombarduojami miestai, užblokuoti uostai, jūrų keliai. Ukrainos ūkininkai rizikuoja kiekvieną dieną ir kovodami, ir dirbdami laukuose, trūksta išteklių, ypač kuro,“ – sakė Ukrainos žemės ūkio ministras. Jis prašė ES finansinės pagalbos vietos įmonėms, kurios toliau gamina maistą, tiekia jį regionams, sakė, kad reikia paramos ir tiems, kurie vėliau padės atstatyti šalį. Ukraina jaučia ES solidarumą ir yra labai dėkinga už visą teikiamą pagalbą.
Ministrai, ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija bei už žemės ūkį atsakingas komisaras Janušas Vojciechovskis vieningai reiškė solidarumą su Ukraina, sakė, kad yra pasiruošę visokeriopai padėti.
Ministras K. Navickas ragino tęsti paramą Ukrainai, kovojančiai už visų mūsų vertybes. „Visų mūsų paramos reikės ne tik karo Ukrainoje metu, bet ir atstatant šalį. Siūlytume svarstyti galimybę teikti paramą ir Europos įmonėms, praradusioms rinkas Ukrainoje, dauguma jų teikia neatlygintiną paramą, bet ilgai tai negalės tęstis“, – sakė ministras.
ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija akcentavo, kad šiuos svarbius klausimus aptars ir su užsienio reikalų ministrais.
Ministrai aptarė ir karo Ukrainoje poveikį pagrindinėms žemės ūkio rinkoms, ES apsirūpinimo maistu aspektus, reiškė nerimą dėl itin išaugusių gamybos kaštų, ragino Komisiją neatidėliojant imtis veiksmų, siekiant padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams.
„Karas smarkiai paveikė Ukrainos žemės ūkio rinkas, būtina nedelsiant didinti apsirūpinimo maistu suverenumą bei atsparumą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras.
Jau šią savaitę Komisija planuoja pateikti komunikatą dėl apsirūpinimo maistu bei konkrečių priemonių, kurios bus finansuojamos ES bei nacionalinėmis lėšomis, paketą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-22
Supažindiname su priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimais
Š. m. kovo 16 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose yra aktualių pakeitimų pareiškėjams, deklaruojantiems laukus pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Taisyklėse numatyti nauji reikalavimai veiklos sričiai „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“. Nurodyta, jog ūkiai, kuriuose tręšiama organinėmis (įskaitant tręšimą mėšlu mažiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus), mineralinėmis ar kalkinimo medžiagomis, privalo į Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) sukurtą Trąšų naudojimo apskaitos posistemę įvesti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus.
Lauko atpažinimo numeris, pasėlio kodas arba augalo pavadinimas, tręšiamas arba kalkinamas plotas, trąšų ar kalkinimo medžiagos pavadinimas, kiekis ir tręšimo data į PPIS turi būti įrašyti per 5 darbo dienas nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo. Jei duomenys į PPIS apie panaudotas organines ir mineralines trąšas arba kalkinimo medžiagas nebus įvesti, bus taikomos sankcijos – išmoka mažinama 1 proc. nuo visos apskaičiuotos paramos sumos pagal veiklos sritį.
Atkreiptinas dėmesys, jog Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą ūkininkai turi pildyti ir tais atvejais, kai žemės ūkio valdoje yra naudojami neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai. Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo būdai ir terminai nustatyti Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai naudojimo taisyklėse. Žurnalas turi būti užpildytas per 15 kalendorinių dienų.
Taip pat pareiškėjai, kurie valdose privalo laikytis nustatytų šienavimo terminų, tvarkydami pievas ir (ar) ganyklas, privalo pildyti Atliktų ūkio darbų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos žurnalą, nurodydami šienavimo ir nupjautos žolės išvežimo iš lauko datą. Atlikus pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbus, žurnalas turi būti užpildomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas PPIS.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-22
Pasiekus geriausius finansinius rezultatus, ŽŪK „Pienas LT“ pelno dalį skiria išmokėti nariams
2021 metais ŽŪK „Pienas LT“ (toliau – Kooperatyvas) pajamos sudarė 91 mln. EUR ir buvo 20 proc. didesnės nei 2020 m. Pernai kooperatyvas uždirbo 1,84 mln. eurų grynojo pelno ir tai yra geriausias rezultatas nuo gamyklos paleidimo pradžios. „Nepaisant sudėtingo laikotarpio ir iškilusių iššūkių, mums pavyko įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus tikslus“, – sako „Pienas LT“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.
Pasak įmonės vadovo, gerus pelningumo rodiklius lėmė geras įdirbis eksporto rinkose, kurios augdamos leido subalansuoti pieno kainų augimą, gamybos procesų efektyvinimas ir naujų produktų kūrimas. „2021-aisiais vienas svarbiausių tikslų buvo orientuotas į kooperatyvo narių gaunamas naudas kooperatyve, todėl plėtėsi centralizuotai perkamų produktų krepšelis, pradėjome teikti ir gyvulininkystės konsultavimo paslaugas. Verta pažymėti, jog praėjusiais metais ne tik įgyvendinome eilę projektų, leidusių efektyvinti įmonės procesus, tačiau taip pat investavome į maišymo įrangą skystu būdu ir taip praplėtėme savo produktų krepšelį“, – teigia M. Rudaitis.
Atsižvelgiant į sėkmingus rezultatus, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininko Tomo Raudoniaus teigimu, pirmąjį kartą planuojama Kooperatyvo nariams išmokėti trečdalį pelno. „Valdybos ir stebėtojų tarybos sutarimu bus siūloma apie 624 tūkst. Eur sumą išdalinti visiems kooperatyvo nariams, likusia pelno dalimi planuojama padidinti narių pajinį kapitalą, – teigia T. Raudonius. – Galutinis sprendimas bus tvirtinamas visuotiniame narių susirinkime, vyksiančiame š.m. balandžio mėn. viduryje“.
Per 2021-uosius metus Kooperatyvas uždirbo gryno pelno 1,2 cnt patiektam nario baziniam pieno kilogramui. Pasak valdybos pirmininko T. Raudoniaus, šalia tiesioginių pajamų nariai gavo naudos iš pigiau perkamų sėklų, trąšų, pašarų ir suteiktų konsultacijų ir tai yra pagrindiniai faktoriai, leidžiantys piginti pieno gamybos savikainą.
Rezultatyviai įgyvendinami investiciniai projektai ir sėkmingas pieno ūkių interesų atstovavimas rinkoje nuosekliai augina kooperatyvo narių skaičių. Šiuo metu „Pienas LT“ bendruomenę sudaro 207 pieno ūkiai ir apie 200 darbuotojų.
„Kooperatyvo bendruomenei praėjusieji metai – lūžio metai: įmonė iš stabilios veiklos perėjo į plėtros etapą. Augo pelnas, pajamos, plėtėsi produktų krepšelis, didėjo mūsų perdirbimo pajėgumai, didėjo suteikiamų naudų įvairovė nariams ir labai džiaugiamės, jog prie mūsų prisijungė daugiau kaip 20 naujų narių“, – sako T. Raudonius.
Pasak bendrovės vadovo M. Rudaičio, 2022 metų pradžia teikia daugiau optimizmo dėl tinkamo įmonės gamybinio pasirengimo ir rizikų valdymo.
„Šiais metais reguliariai pradėjome perdirbti ekologišką pieną, palankiai pieno gamintojų įvertinta ir nauja pieno supirkimo kainodara, suefektyvintas pieno surinkimas, sukurti nauji produktai, pradėtas įgyvendinti sausų mišinių gamybos projektas. Valdydami rizikas pardavimus plėtojome ES ir kitose šalyse mažindami pardavimus Rusijoje, todėl dar net neprasidėjus karui nutraukėme produkcijos tiekimą šaliai agresorei,“ – teigia M. Rudaitis.
„Pienas LT“ yra didžiausias Baltijos šalių regione pieno gamintojų kooperatyvas. Nuo 2017 m. Kauno LEZ įsikūrusioje gamykloje pagal pažangiausias technologijas gaminama grietinėlė ir sausi aukštos pridėtinės vertės pieno produktai eksportuojami į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.
Gyventojai atsakingi už jų žemėje šalia elektros linijų augančių medžių priežiūrą
Atėjus pavasariui, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena apie medžių, augančių gyventojų sklypuose ir privačiuose miškuose, priežiūrą. Labai dažna elektros avarijų priežastis – šalia elektros oro linijų augantys neprižiūrėti medžiai. Pučiant stipriam vėjui, siaučiant audrai, medžiai ir jų šakos gali nutraukti laidus ar nuversti atramas. Svarbu nepamiršti, už privačioje žemėje augančių medžių ir kitų želdinių priežiūrą atsakingi patys gyventojai.
Savo valdose augančius medžius būtina apžiūrėti kiekvieną pavasarį, kad jie nesukeltų nuostolių patiems gyventojams ir nepatogumų kaimynams. Įvairius medžius ir vaismedžius reikia genėti anksti pavasarį, kai medžių pumpurai dar nėra išsprogę, o gyvatvores ir kaulavaisius – baigiantis vasarai, jau po derliaus nuėmimo. Riešutmedžių šakų retinimą reikėtų atidėti iki rugpjūčio ar rugsėjo mėnesių, rašoma pranešime. Primenama, kad medžius savo sklype būtina sodinti saugiu atstumu nuo elektros linijų. Jei sodinamas medis, kuris augs netoli elektros linijų, iš anksto svarbu žinoti, koks ateityje bus medžio aukštis ir kaip šakosis jo vainikas.
Pavyzdžiui, obelis per kelis metus užauga iki apie 2 metrų aukščio, o jos vainikas gali siekti 2,5 m. Pastebėję pavojingai prie elektros linijų priartėjusį želdinį, ESO specialistai turi teisę ir patys nupjauti šakas, tačiau tokiu atveju didžiausias dėmesys skiriamas elektros tiekimo saugumui ir patikimumui, o ne aplinkos estetikai, todėl gyventojai raginami patys tinkamai pasirūpinti medžiais ir krūmais savo valdose. ESO savo ruoštu skiria didelį dėmesį miškuose esančių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų augančių medžių, kurie griūdami gali pažeisti linijas, genėjimui, tvarkymui bei proskynų valymui. Taip užtikrinamas saugesnis ir patikimesnis elektros energijos persiuntimas Lietuvos gyventojams.
Svarbu žinoti, kad privačių miškų savininkai atsakingi, jog jiems priklausančiose miškuose augantys medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir nedarytų žalos elektros linijoms ir energijos tiekimui. Bendrovė specialia „LiDAR“ technologijos pagalba apžiūri tūkstančius kilometrų oro linijų miškuose ir kreipiasi į miško savininkus, siekiant gauti sutikimus tvarkyti pavojingus medžius jeigu šie aukštesni nei atstumas nuo jų iki elektros linijos. Artimiausiu metu miško savininkai gaus pranešimus apie tokių medžių žymėjimą, o tai padarius, ESO kreipsis sutikimui gauti juos šalinti. Svarbu, jog nesuteikus sutikimo šalinti pavojingus medžius ir tokiems medžiams nuvirtus ant elektros oro linijų, miško savininkams teks padengti visus dėl to patirtus nuostolius.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-21
Sankcijų pasekmės Rusijai: pieno yra, bet į parduotuves negali vežti, nes nėra pakuočių
Keli mažmenininkai Rusijoje papasakojo turintys sunkumų dėl sulčių ir pieno tiekimo į parduotuves, kadangi trūksta taros minėtų produktų pakavimui, skelbia „Vedomosti“, remdamasis rinkos dalyvio informacija.
Vienas iš didesnių produktų gamintojų patvirtino, kad ši problema egzistuoja. Šiuo metu kompanija ieško alternatyvių tarp pienui ir sultims variantų, galvojama net apie bidonus. Mažmenininkų informacija, rinkoje susidarė tetrapako (pakuotė iš kelių kartono, polietileno ir folijos sluoksnių). Trūksta žaliavos, todėl mažmenininkams sunku gauti pirkti plėvelės. Su tikėtinu pakuočių pienui, kefyrui ir sultims trūkumu, tikėtina, susidurs kompanija „Vkusvill“.
Priežastis – ribojimai importinei žaliavai. „X5 Group“ neturi sunkumų dėl prekių tiekimo, kita vertus, kompanija ieško alternatyvių pakavimo medžiagų tiekėjų, papasakojo kompanijos atstovas. Rusijos Žemės ūkio ministerija pranešė surinkusi iš rinkos dalyvių duomenis apie įvairių pakuočių poreikį, šie duomenys perduoti į Pramonės ir prekybos ministeriją. Šios ministerijos atstovas patvirtino, kad padidėjo pieno pakuočių poreikis, tačiau pridūrė, kad gamintojai turi žaliavų ir medžiagų atsargų. Pakuotojų nacionalinės konfederacijos vykdomasis direktorius Aleksandras Boiko įspėjo – jei užsieniečiai savininkai sustabdys gamyklų Rusijoje darbą, gali atsirasti lanksčių pakuočių, pakuočių su gofruotomis sienelėmis ir stiklinės taros trūkumas.
Taros deficitą jau sukėlė jos kainos didėjimas. Transportavimui skirtos pakuotės su gofruotomis sienelėmis nuo vasario pabrango 30 proc. (iki 1400 rublių mažiausiai dešimčiai populiariausių dydžių), polipropileno plėvelė pabrango du kartus (kilogramas dabar kainuoja 372 rublius). Kartono pakuočių druskos pakavimui (1 kg) kaina nuo 3,92 rublio padidėjo iki 8,69 rublio, polietileno plėvelė fasavimui – nuo 243 rublių iki 460 rublių už vienetą.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-21
FAO duomenys apie grūdų derlių Rusijoje
FAO duomenimis, Rusijoje 2021 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 116,8 mln. t, tai būtų 10,1 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. derliumi. Iš minėto skaičiaus kviečių derlius 2021 m. turėtų sudaryti 75,9 mln. t ir tai būtų 11,6 proc. mažiau negu 2020 m. Rusijoje žieminių javų sėja 2022 m. derliui buvo baigta 2021 m. lapkričio mėn.
Prognozuojama, kad pasėlių plotas gali būti šiek tiek didesnis nei paskutiniais metais. Sausesnės nei vidutinės oro sąlygos 2021 m. spalio mėn. sumažino dirvožemio drėgmės lygį ir uždelsė sėją kai kuriuose Rusijos ir Ukrainos regionuose. 2022 m. pradžioje pakankamas kritulių kiekis, iškritęs sniego pavidalu, pagerino sąlygas žiemkenčių augimui, o pakankama sniego danga tinkamai apsaugojo augalus nuo šalčio.
Prasidėjus pavasariui (kovo–balandžio mėn.) turėtų būti užtikrintos pakankamos drėgmės atsargos, o augalams, po žiemos ramybės pradėjus augti, turėtų būti pakankamas drėgmės kiekis. Tačiau 2022 m. vasario mėn. prasidėjęs karas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė tam tikrą netikrumą dėl derliaus rezultatų, nes paslaugų tiekimo sutrikimai, žala infrastruktūrai ir gyventojų migracija gali neleisti pasėti visų numatytų vasarinių grūdinių bei aliejinių augalų, nuimti derlių ir parduoti grūdus.
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2021 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 83,3 mln. t ir būtų 28,9 proc. didesnis, palyginti su 2020 m., bei 24,3 proc. didesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį. 2021 m. kviečių derlius prognozuojamas 28,5 proc. didesnis nei 2020 m. ir turėtų sudaryti 32,0 mln. t, tai būtų 23,1 proc. daugiau už paskutinių penkerių metų vidurkį. Ukrainoje eksportas 2021–2022 m. dėl didesnio kviečių ir kukurūzų derliaus turėjo viršyti vidutinį ir atitinkamai sudaryti 33 ir 24 mln. t, bet prasidėjus kariniam konfliktui didelė žala padaryta uostų ir geležinkelių infrastruktūrai, o tai sumažins grūdų eksporto pajėgumus.
