Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-04

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Foto: Ieva Skučienė, Kazlų Rūdos sav.

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: tvarus ūkininkavimas – pelninga idėja

Raseinių rajone inovatyviai ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas sėja ne ardamas, o įterpdamas sėklas. Tai naudinga ir dirvožemiui, ir augalui. Kaip sekasi tvariai ūkininkauti raseiniškis papasakojo jo ūkį aplankiusiems žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir Raseinių r. merui Andriui Bautroniui.

„Šalyje daugėja ūkininkų, kuriems tvarus ūkininkavimas – ne prievolė, o idėja, kuria jie tiki ir sėkmingai įgyvendina savo kasdienėje veikloje. Taikoje su aplinka ūkininkaujančiųjų veikla gali būti ir yra sėkminga bei pelninga, tai įrodo Alfredo ūkis“, – sako ministras K. Navickas.

„Tvariai ūkininkauti reikia žinių – ne tik teorinių, bet ir praktinių, pavyzdžiui, kiek centimetrų įterpti sėklas, kad augalas tinkamai šaknytųsi, o per karščius pakaktų drėgmės,“ – teigia Alfredas Bardauskas. Jis agronomas, studijų metais stažavosi Švedijoje, teorinių ir praktinių žinių įgijo bendraudamas su kolegomis užsienyje.

Dabar savo kelių dešimčių patirtimi Alfredas dalijasi su kitais. Kurti inovatyvų bei tvarų ūkį palengvino bendradarbiavimas su trijų kaimyninių ūkių savininkais. Kartu lengviau įsigyti technikos bei maksimaliai ją panaudoti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-02

Pateiktos paraiškos ūkiams modernizuoti

Šalies ūkio subjektai nuo kovo 1 d. iki balandžio 29 d. buvo kviečiami teikti paraiškas gauti paramą savo ūkiams modernizuoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Per šį, šiais metais pirmąjį paraiškų surinkimo etapą, preliminariais duomenimis, buvo pateiktos 57 paraiškos, prašoma paramos suma sudaro beveik 12 mln. Eur – trečdalį visos šiam kvietimui skirtos paramos sumos.

Iš visų į specializuotą žemės ūkio sektorių ketinančių investuoti pareiškėjų daugiausia paraiškų pateikė pieninės galvijininkystės atstovai – 30: jų paraiškose prašoma paramos suma sudaro 7,4 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 19,4 mln. Eur paramos lėšų.

Užsiimantieji sodininkyste, daržininkyste, uogininkyste pateikė 14 paraiškų – jose prašoma paramos suma sudaro 2,7 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 3,7 mln. Eur paramos lėšų.

Mėsinės gyvulininkystės, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę, sektoriaus atstovai pateikė 11 paraiškų – jose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 1,6 mln. Eur, o šiam sektoriui skirta beveik 1,06 mln. Eur paramos lėšų.

Paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, atstovai pateikė 2 paraiškas, kuriose prašoma paramos suma sudaro beveik 237 tūkst. Eur, šiam sektoriui skirta per 5,7 mln. Eur.

Taigi, remiantis turimais duomenimis, beveik visiems būsimiems paramos gavėjams pakaks paramos lėšų, išskyrus paraiškas dėl mėsinės gyvulininkystės, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę, pateikusiems sektoriaus atstovams – jų prašoma paramos suma viršijo skirtąją. Šiems pareiškėjams lemiamą įtaką dėl paramos skyrimo turės paraiškų pirmumo eilės, kurios sudaromos įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams.

Likusiems pareiškėjams paraiškų pirmumo eilės įtakos neturės.

Primintina, jog bus sudaromos atskiros kiekvieno remiamo specializuoto sektoriaus paraiškų pirmumo eilės. Norint gauti paramą privaloma surinkti 35 atrankos balus (pagal visus žemės ūkio sektorius) – šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos toliau nebebus vertinamos. Paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos, o visas paraiškų vertinimo laikotarpis apima 3 mėnesius nuo paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos.

Papildomai informuojame, kad šiuo metu vyksta kitas paraiškų pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kai taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai, rinkimas – paraiškos bus renkamos iki gegužės 18 d.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-03

Ar plieninius žirgus keisime į natūralius?

Biržų ūkininkas V. Indrašius, valdantis 300 ha ūkį, savo techniką išsiparduoda, o ūkio žemę įdirba savo ūkyje auginamais Žemaitukų veislės žirgais, kurių turi daugiau nei šimtą. Ūkyje yra trečdalis ariamos žemės, o likusi – pievos. Ką rodo paskaičiavimai. Ūkininkai žino, kokia brangi technika, koks brangus kuras, tepalai, nepigiai atsieina technikos priežiūra, be to, vertę mažina amortizacija, dirvožemis blogėja dėl jo suslėgimo, didelė tarša ir pan.

O kokie pranašumai, žemę įdirbant arkliais, tiksliau – vystant arklininkystę?

10 ha ariamos žemės arkliais galima apdirbti per savaitę, vieno gyvulio išlaikymui reikia 3 ha valdos, o intensyviai ūkininkaujant, užtenka ir 1,5 ha.

Už retų veislių žirgus mokama 200 eurų išmoka.

Ūkininkas mano, kad turint 300 ha žemės, netikslinga turėti galingą techniką, kurią geriau kelioms dienoms ar savaitei samdytis (sava technika juk daugiau laiko stovi be darbo). Žemę įdirbant arkliais, reikalinga speciali įranga (padargai), kurią ūkininkas perka iš JAV amišų bendruomenės. Tai labai sparčiai besiplečianti JAV bendruomenė, kurioje daugiau nei 360 tūkst. žmonių, o jie praktiškai gyvena be šių laikų civilizacijos pasiekimų (nesinaudoja telefonais, neturi televizijos, autotransporto priemonių ir pan.), šeimoje dažnai yra 6–7 vaikai. Baigę 8 klases, jie turi galimybę išeiti iš bendruomenės, bet paprastai 90 proc. grįžta atgal. Yra daug atšakų su labai įdomiais papročiais, gyvenimo būdu.

Ką galima „išspausti“, užsiimant arklininkyste (žirgininkyste)?

Perspektyvu įdirbti žemę, kai dabar einama prie beariminės žemdirbystės. Tauposi kuras, tepalai, brangi technika ir jos aptarnavimas bei priežiūra. Perspektyvu kultivuoti sportinę žirgininkystę, turizmą, žirgus panaudoti terapiniam tikslui – hipoterapijai.

Veisiant nykstančias žirgų veisles, gaunamos 200 eurų išmokas. Iš kumelių pieno gaminamas kumysas.

Brokuotus žirgus galima realizuoti užsienio supirkėjams. Kaina – 2–3 Eur/kg, o jaučių – 1,6 Eur/kg. Vertingas arklių mėšlas, tai ideali biologinė trąša, galinti pakeisti 50–60 proc. mineralinių trąšų.

Mėšlas labai tinka inspektams, šiltnamių gruntui šildyti, nes palaipsniui išskiria šilumą, šviežias mėšlas tinka papildomam vištų lesinimui, kiaulių šėrimui (tai teko praktikuoti, kai su tėvais gyvenau Pamario krašte).

Apibendrinant, ūkininkauti, vystant arklininkystę, turėtų būti perspektyvus ir tuo pačiu archajiškas verslas. Žinoma, reikia turėti optimalų žirgų skaičių, ko gero, ne mažiau šimto, ir žemės, ne mažiau 200 ha. Manau, kad tokių žemės valdų savininkų mūsų šalyje yra nemažai, taip pat ir Ignalinos rajone. Bene pagrindinis kriterijus – mylėti žirgus, kas dar netolimoje praeityje visiems kaimo žmonėms buvo normalus, savaime suprantamas reiškinys.

Pagal JAV gyventojų ir amišų skaičių specialiai paskaičiavau, Lietuvoje galėtų būti apie 3000 gyventojų, išpažįstančių kažką panašaus į amišų gyvenimo būdą. Praktiškai tai apie 400 šeimų (kai jų šeimoje 6–8 nariai, kai 1–2, žinoma daugiau). Mes visais būdais stengiamės modernizuoti, robotizuoti žemės ūkį, kas, be abejo, pažangu. Bet, manau, pačius žemės valdytojus tai tolina nuo harmonijos su gamta, ryšio su ja. O išsivysčiusiose tautose po truputį grįžtama prie žmogaus prigimtinės veiklos, archajiško gyvenimo būdo. Nes kai skaičiuojami pelnai milijonais, tas tariamai tvarus žaliasis kursas kažkaip devalvuojasi, nublanksta.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-03

Ūkininkams: visi turės tvarkyti finansinę apskaitą, pieną galės priduoti tik atšaldytą

Keičiama finansinės apskaitos tvarka – visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, nuo gegužės 1 d. privalės tvarkyti buhalterinę apskaitą. Iki šiol tai daryti turėjo tik ūkininkai, pretenduojantys ar gaunantys valstybės, Europos Sąjungos fondų paramą, jei tai buvo numatyta, ir ūkininkai bei gyventojai, įsiregistravę pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais. Ūkininkai nuo kitų metų galės priduoti tik atvėsintą pieną, kaip ir kitose ES šalyse.

Išimtis, leidžianti ūkininkams neatšaldyti pieno, jeigu jis pristatomas per dvi valandas po melžimo, nustos galioti, tam pasiruošti buvo skirtas 2 metų laikotarpis. Finansinės apskaitos pokyčiai būtini siekiant įgyvendinti Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos visi savarankiška veikla užsiimantys gyventojai ir ūkininkai, privalo tvarkyti savo veiklos buhalterinę apskaitą.

Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją peržiūrėti galiojančią ūkininkų buhalterinės apskaitos tvarką ir priderinti ją prie įstatymo reikalavimų. Ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo bus patvirtinta supaprastintos finansinės apskaitos bei dvejybinės apskaitos tvarka. Ūkininkai galės patys pasirinkti, kokią apskaitą nori tvarkyti – supaprastintą ar tvarkomą dvejybiniu įrašu.

Vietoje šiuo metu egzistuojančių trijų teisės aktų, reglamentuojančių ūkininkų apskaitą, bus vienas įsakymas, patvirtinantis visas apskaitos tvarkas. Didelių pokyčių ūkininkų finansinės apskaitos tvarkose nenumatoma: supaprastintoji apskaitos tvarka nustatys pinigų kasoje, banko sąskaitose, pirkimo ir pardavimo apskaitos reikalavimus pildant vieną Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą, kurį ir dabar pildo ūkininkai. Į dvejybinės apskaitos tvarką perkeliamos šiuo metu galiojančių Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų nuostatos. Ūkininkams renkantis apskaitos tvarkymo būdą, kaip ir anksčiau, įtakos turės tai, ar ūkis gauna (ar planuoja gauti) valstybės ar ES paramą.

Dažnai paramos teikimo sąlygose yra numatyti reikalavimai, susiję su apskaitos tvarkymu ir (ar) finansinių ataskaitų pateikimu. Pereinamasis laikas baigėsi Pieno supirkimo taisykles, nustatančias, kad superkamas pienas būtų atšaldytas iki 8 laipsnių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė dar 2021 m. sausį.

Pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti suteiktas pereinamasis 2 metų laikotarpis. Jie buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangos įsigijimui, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemones. Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 000 Eur.

Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė svarbi visai maisto tiekimo grandinei. Per 2 metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar apie 200 paraiškų pateikė šiemet. Nors ES teisės aktuose numatyta, kad pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki 8 laipsnių, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien.

Lietuvoje, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo, dėl pieno atšaldymo iki šiol dar taikoma išimtis. Pagal tyrimų duomenis, nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus, ir jo kokybę blogina tai, kad pienas nėra atšaldomas iškart po melžimo. Todėl svarbu, kad šaldymo įranga pasirūpintų visi pieno gamintojai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-03

Ukrainoje įstrigo milijonai tonų nepanaudotų grūdų – jų eksportas nepaprastai sunkus

Jungtinės Tautos perspėjo, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose. „Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti“, – dpa sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) Vokietijoje direktorius Martinas Frickas. Maisto eksportas yra nepaprastai sunkus, nes Ukrainos uostai ir jūrų keliai į šalį nepasiekiami dėl Rusijos invazijos.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. „Pasaulyje skubiai reikia Ukrainos maisto“, – sakė M.Frickas. Jis pridūrė, kad Pasaulio maisto programa iki šiol suteikė pagalbą maistu maždaug 2,5 mln. ukrainiečių – daugiausia pačioje Ukrainoje ir keliems šimtams tūkstančių Moldovoje. „Maistas turi patekti pas įstrigusius ir kenčiančius žmones Ukrainoje, bet taip pat jis turi išeiti iš regiono ir patekti į pasaulį, kad sušvelnintų pasaulinę maisto krizę“, – sakė M.Frickas.

WFP reikia humanitarinės prieigos, tiek prie žmonių, tiek prie uostų, kad būtų galima atnaujinti maisto eksportą, sakė M.Frickas ir pridūrė: „Alkis neturi būti ginklas“.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-05-01

Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2021–2022 m., palyginti su prieš tai buvusia

Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2021–2022 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 0,88 mln. t ir turėtų sudaryti 1 492,66 mln. t. 2021–2022 m. kitų grūdų eksporto prognozė balandžio mėn. sumažinta 3,09 mln. t (iki 246,93 mln. t), o importo – 3,57 mln. t (iki 231,43 mln. t).

Pagrindinius 2021–2022 m. kitų grūdų prekybos pokyčius sudaro laukiamas mažesnis kukurūzų eksportas iš Ukrainos, Serbijos ir Paragvajaus. Didesnio kukurūzų eksporto laukiama iš Brazilijos, Kanados ir Indijos. Kukurūzų importas prognozuojamas mažesnis iš Kinijos, Čilės ir Bangladešo, o didesnis laukiamas Irane. Prognozuojama, kad 2021–2022 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargos gali būti didesnės 4,18 mln. t ir sudaryti 330,24 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė padidinta 4,49 mln. t (iki 305,46 mln. t). Kukurūzų atsargų prognozė padidinta Ukrainoje, Serbijoje, ES ir Indonezijoje, o šį padidėjimą turėtų sumažinti laukiamos mažesnės kukurūzų atsargos Kanadoje.

Šaltinis: AgroRINKA, 2022-04-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos