Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-13

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pagalba deklaruojantiems pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja ūkininkus, deklaruojančius laukus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kad laukai turi būti įbraižyti atsižvelgiant į jų statusą bei įsipareigojimų laikotarpį.

Ūkininkai, dalyvaujantys KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ ir deklaruojantys laukus, juos turi įbraižyti atsižvelgdami į laukų statusą, t. y. ar vykdoma ekologinio ūkininkavimo (E) veikla, ar pereinama prie ekologinio ūkininkavimo (P), bei įsipareigojimų laikotarpį:

-Kai pirmą kartą pagal priemonę deklaruojamas laukas, kurio plotas yra ne mažesnis kaip 0,10 ha, ir prisiimami nauji įsipareigojimai, laukas, nepriklausomai nuo jo statuso (E arba P), turi būti įbraižomas kaip atskiras.
-Šalia esantys skirtingų statusų (E ir P) laukai, kurių plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha, turi būti įbraižomi ir deklaruojami kaip atskiri laukai.
-Laukai, kurių statusas (E arba P) ir įsipareigojimų laikotarpis sutampa bei kurie ankstesniais metais buvo deklaruoti kaip atskiri laukai (juose buvo auginamos skirtingos kultūros), einamaisiais metais gali būti įbraižomi ir deklaruojami kaip vienas laukas, kuriame auginama tam tikros rūšies kultūra.
-Tais atvejais, kai laukų įsipareigojimų laikotarpis nesutampa (pvz., vienas laukas pagal priemonę deklaruotas 2021 m., o kitas – 2022 m.), jie turi ir toliau būti deklaruojami atskirai, nors auginama ta pati kultūra ir sutampa statusas.
-E arba P statusą turintį lauką, kuris ankstesniais metais buvo deklaruotas kaip vienas laukas, einamaisiais metais galima suskaidyti ir įbraižyti kaip du atskirus laukus (turintys E arba P statusą), kuriuose gali būti auginamos skirtingos kultūros.
-Tuo atveju, kai mažesnis negu 0,10 ha P statusą turintis laukas įbraižomas kartu su greta esančiu E statusą turinčiu lauku, o kontroliuojanti institucija VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoja visą lauką ir suteikia P statusą, parama už visą lauką mokama kaip už E statusą turintį lauką.

Bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti mokama kompensacinė išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha. Lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal priemonės veiklas, turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha. Tais atvejais, kai kontrolės institucija VšĮ „Ekoagros“ praėjusiais metais laukui buvo nustačiusi ekologinio ūkininkavimo statusą (E), o einamaisiais metais – perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo (P), už šį lauką mokamos pagal priemonės veiklos sritį „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ (P) nustatytos išmokos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-12

ES prašo logistinės pagalbos Ukrainai, kad ši galėtų eksportuoti žemės ūkio produktus

Ukrainai reikia pagalbos eksportuojant savo žemės ūkio produktus, nes Rusija blokuoja uostus, per kuriuos jie paprastai gabenami į užsienį, ketvirtadienį teigė Europos Komisija, kurianti planus, kaip padėti atkurti Ukrainos ekonomiką. „Dvidešimt milijonų tonų grūdų turi būti išvežta iš Ukrainos per mažiau nei tris mėnesius“, – ketvirtadienį sakė už transportą atsakinga EK narė Adina Valean. Tai būtina siekiant atlaisvinti saugyklas, kurios bus reikalingos naujam derliui priimti.

EK duomenimis, 90 proc. Ukrainos grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksporto iš šalies iškeliaudavo per Juodosios jūros uostus, kuriuos dabar blokuoja Rusija.

Todėl Komisija ragina privačius ir valstybinius subjektus suteikti daugiau transporto priemonių ir sukurti logistikos platformą procesams koordinuoti.

Maisto produktų eksportas iš Ukrainos turi būti prioritetas. ES šalys raginamos aprūpinti muitines ir kitus dalyvius pakankamu darbuotojų skaičiumi ir „taikyti maksimalų lankstumą“, sakoma Komisijos pareiškime.

Eksportui sausuma kyla keletas kliūčių, nes daug sunkvežimių regione jau naudojami humanitarinėms prekėms gabenti, o skirtingas bėgių plotis trukdo eksportui geležinkeliais.

„Tūkstančiai grūdų prikrautų vagonų vis dar laukia prie Ukrainos sienų su Lenkija ir Rumunija“, – sakė A. Valean. Vidutinis laukimo laikas – 16 dienų, o kai kuriais atvejais išsitęsia net iki 30 dienų.

Ukrainos grūdų eksportas yra labai svarbus pasauliniam maisto produktų tiekimui. Prieš karą Ukrainos eksportas buvo skirtas Europai, Kinijai ir Afrikai, po trečdalį kiekvienai krypčiai, teigia Komisija.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-05-12

Jaunieji ūkininkai greitai galės teikti paraiškas

Nuo birželio 1 d. šalies jaunieji ūkininkai vėl turės galimybę teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 22 821 887 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Kas gali pretenduoti į paramą

Į paramą gali pretenduoti jaunieji ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) jaunojo ūkininko valdoje, apdorojimu, perdirbimu bei tiekimu rinkai bei atstovaujantys šiems sektoriams:

gyvulininkystės;
sodininkystės;
daržininkystės;
uogininkystės;
augalininkystės.

Pareiškėjai – jaunieji ūkininkai – turi būti ne vyresni nei 40 metų (paraiškos teikimo metu dar nėra suėję 41 metai), ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai.

Jaunasis ūkininkas turi būti įgijęs (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigoja įgyti) bent vieną iš šių profesinių įgūdžių bei kompetencijų: profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba žemės ūkio srities profesinę kvalifikaciją, aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, išklausęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.

Jaunojo ūkininko planuojamas valdos ekonominis dydis (VED) turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus. Pienininkyste užsiimančių jaunųjų ūkininkų planuojamas pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10. VED ir vidutinis metinis karvių skaičius skaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą.

Jaunasis ūkininkas bus tinkamas gauti paramą, jei jis, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojas, nebuvo ir nėra pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Kreiptis dėl tiesioginių išmokų jis galės ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Parama mokama dviem dalimis

Paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 40 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma negali viršyti minėtos išmokos sumos.

Taip pat bendrai visų pareiškėjų, kurie kuriasi padalytose valdose, kurios buvo sukurtos iš tos pačios vienos valdos sklypų, paramos suma negali viršyti 40 000 Eur.

Parama mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis mokama po sprendimo skirti paramą. Likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo, bet tik tuo atveju, jei verslo planas tinkamai įgyvendintas. Tinkamai neįgyvendinus verslo plano, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Mokėjimo prašymas dėl likusios paramos sumos dalies turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai verslo planas buvo įgyvendintas tinkamai.

Tinkamos išlaidos

Tinkamomis laikomos išlaidos, kurios yra būtinos, naudojamos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti bei tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir planuojamu įkurti žemės ūkio sektoriumi. Jos negali būti įsigytos iš susijusių asmenų.

Atrankos kriterijai

Paraiškos bus vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį šiems įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams.

1. Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, sudarys ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus (apvalinama iki sveikojo skaičiaus):

nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur – suteikiami 4 balai;
nuo 15 001 Eur iki 20 000 Eur – suteikiami 8 balai;
nuo 20 001 Eur iki 25 000 Eur – suteikiama 12 balų;
nuo 25 001 Eur iki 30 000 Eur – suteikiama 16 balų;
nuo 30 001 Eur ir daugiau – suteikiama 20 balų.

2. Kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrusis ūkis (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“), kai:

2.1. pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį (kai pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą, sutartinių gyvulių (SG) skaičius ūkyje sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus (SG skaičiuojamas vadovaujantis Ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentele, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-246 „Dėl ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius“):
– nuo 6,00 iki 8,99 SG – suteikiami 4 balai;
– nuo 9,00 iki 11,99 SG – suteikiami 8 balai;
– nuo 12,00 iki 14,99 SG – suteikiama 12 balų;
– nuo 15,00 iki 17,99 SG – suteikiama 16 balų;
– nuo 18,00 SG ir daugiau – suteikiama 20 balų;

2.2.pareiškėjui, kuriančiam bitininkystės ūkį (kai pajamos iš bitininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), suteikiama 15 balų;

2.3. pareiškėjas, kuriantis daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, ne mažiau kaip 50 proc. jo teisėtais pagrindais valdomų žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais, suteikiama 15 balų;

2.4. pareiškėjas, kuriantis mišrųjį ūkį, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą, pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus ne mažesnės kaip:
– nuo 30,00 proc. iki 39,99 proc. visų veiklos pajamų – suteikiama 10 balų;
– nuo 40,00 proc. iki 49,99 proc. visų veiklos pajamų – suteikiama 15 balų.

3. Pareiškėjas paraiškos teikimo metu turi daugiau ha nuosavybės teise valdomų ŽŪN, įtrauktų į valdą, kurias įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos. Už vieną ha nuosavybės teise valdomų ŽŪN suteikiama po du balus, tačiau didžiausias balų kiekis negali viršyti 10 balų (atrankos balai skiriami už pareiškėjo nuosavybės teise valdomas ŽŪN).

4. Pareiškėjas yra asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinimo dokumentas) – suteikiami 5 balai.

5. Verslo planui įgyvendinti prašoma mažesnės paramos sumos, nei galima didžiausia įgyvendinimo taisyklėse nustatyta paramos suma, už kiekvieną sumažintą procentą pareiškėjui suteikiama 0,5 balo, bet ne daugiau kaip 20 balų (pvz., pareiškėjas didžiausią galimą prašomą paramos sumą susimažina 10 proc., už tai jam suteikiami 5 balai).

6. Verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo ŽŪN ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“), kai kuriamas gyvulininkystės (kai planuojamos pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrusis ūkis, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, – suteikiama 10 balų (vertinama pagal paramos paraiškos pateikimo dienos duomenis).

7. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, turi profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba žemės ūkio srities profesinę kvalifikaciją, arba aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą – suteikiama 15 balų. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma vadovaujantis Lietuvos švietimo klasifikatoriumi. Kokiai švietimo sričiai priskiriama konkreti specialybė, galima patikrinti pagal Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenis, kurie skelbiami AIKOS.

Norint gauti paramą, būtina surinkti 50 atrankos balų. Paraiškos, nesurinkusio šio balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.

Paraiškų teikimo tvarka

Dokumentai bus priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-12

Atsinaujinančiosios energetikos atstovai: žalioji energetika grėsmės Lietuvos žemės ūkiui nekelia

Ūkininkams sunerimus, kad jų dirbamą žemę planuojama užstatyti saulės ir vėjo jėgainėmis, žaliosios energetikos vystytojai traukia skaičius ant stalo. Jų teigimu, saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, kad būtų pasiektas Energetikos ministerijos keliamas tikslas iki 2030 m., užteks vos apie 0,1 proc. derlingos Lietuvos žemės – tai neturės reikšmingos įtakos žemės ūkiui, tačiau labai sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, lyderystę tvarumo srityje.

O pastačius 1 GW galios saulės elektrinių ir 1 GW galios vėjo elektrinių, Lietuva sutaupytų bent 650 mln. eurų per metus, skaičiuojant dabartinėmis elektros kainomis, t. y. 150 eurų už 1 MWh.

Energetikos ministerijai paskelbus proveržio paketą, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti atsinaujinančiosios energetikos plėtrą Lietuvoje taip, kad būtų sukurta alternatyva iš Rytų importuojamai energijai, sunerimo šalies ūkininkai. Anot jų, plečiant saulės ir vėjo energetiką Lietuvoje, kyla grėsmė, kad neliks derlingų žemės plotų, jei jie bus užstatyti moderniomis elektrinėmis. Tačiau atsinaujinančiosios energetikos atstovai tikina, kad ūkininkų baimė nepagrįsta – esą ne visada derlinga žemė šiandien yra dirbama, be to, Energetikos ministerijos užbrėžtiems tikslams iki 2030 m. pasiekti užteks vos 0,1 proc. derlingos Lietuvos žemės. Tačiau tikėtina, kad ir to neprireiks, nes jėgainės planuojamos ne tik ant žemės, bet ir pastatų stogų ar jūroje. Tad Lietuvoje vietos užteks visiems – ir ūkininkams, ir energetikams.

Žemės plotai – ne vienintelė išeitis

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau negu 3 mln. ha derlingos žemės. Tačiau ne visa ji yra dirbama. Visgi Energetikos ministerija brėžia tikslą iki 2030 m. Lietuvai išvystyti 2 GW pajėgumo saulės energetikos, tad dalis saulės elektrinių tikrai atidurs ant įvairios paskirties žemės. „Užsienio patirtis rodo, kad ne mažiau kaip 0,5 GW iš šio skaičiaus nuguls ant gyvenamųjų, individualių, viešojo sektoriaus pastatų stogų. Tad žemės reikės ne daugiau kaip 1,5 GW galios saulės elektrinėms“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos tarybos narys Laimonas Dapšys.

Jo skaičiavimu, 1 GW galios saulės elektrinės užima 2 000 ha ploto, tad 1,5 GW saulės elektrinėms reikia 3 000 ha. Tai sudaro vos 0,1 proc. visos 3 mln. ha derlingos Lietuvos žemės. Be to, saulės elektrinės moduliai technologiškai nuolat sparčiai tobulėja ir jų generuojama elektros energijos galia nepertraukiamai auga. Todėl su kiekvienais metais, siekiant tų pačių saulės energetikos tikslų, elektrinėms reikia vis mažiau žemės ploto.

O vėjo jėgainių keliamos grėsmės žemės ūkiui

L.Dapšys apskritai nemato – vėjo elektrinių bokštams reikalingas plotas skaičiuojamas ne hektarais, o arais. Be to, įprasta praktika, kad aplink vėjo jėgaines žemdirbiai ir toliau sėkmingai ūkininkauja. Dar svarbiau – nuo 2030 m. Lietuva planuoja sparčią vėjo elektrinių plėtrą jūroje, tad sausumoje žemės elektrinių plėtrai reikės vis mažiau.

Elektrinėms statyti žemės derlingumas nėra reikšmingas

Anot L.Dapšio, saulės elektrinių įrengti vien pramoninės, inžinerinės ar nederlingos žemės plotuose tikriausiai nepavyks, todėl ūkininkų susirūpinimas suprantamas. Visgi, pasak jo, diskusijoje svarbu nepamesti ir akivaizdžių skaičių. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad žaliosios energijos įmonės elektrinėms statyti jokiu būdu neieško būtent derlingos žemės – vietovės elektrinėms parenkamos pagal kitus kriterijus.

„Pagrindinis kriterijus, lemiantis, ar atsinaujinančioji energetika gali būti vystoma konkrečiame žemės plote, yra potencialios elektrinės prijungimo prie elektros tinklų galimybė. Įtaką taip pat daro teritorijų saugos zonos, saulės elektrinėms nepalankus didelis šešėliuotumas, vėjo – užuovėjos, – sako L.Dapšys. – Derlinga žemė dažniausiai yra brangesnė, todėl, esant galimybei rinktis, modernių elektrinių vystytojai derlingos žemės nesirinks.“ Saulės elektrinė Žeimiuose.

Žemės ūkio ir energetikos priešpriešos nemato

Pasak atsinaujinančiosios energetikos įmonės „Green Genius“ vadovo Ruslano Sklepovičiaus, žemės ūkio ir energetikos sektorių supriešinimas apskritai yra dirbtinis ir neracionalus.

„Žalioji energetika iki šiol daugiausia spręsdavo tvarumo klausimus, o šiandien ji tampa kertine dedamąja Europai siekiant energetinės nepriklausomybės ir taikos regione, – teigia R.Sklepovičius. – Tačiau, atrodo, pamirštame, kad mes nesirenkame tarp tik žemdirbystės ar tik žaliosios energetikos – šie du sektoriai vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo. Kad ir kokia maža Lietuva būtų, ir žemės ūkio, ir ministerijų, ir mūsų praktiniai skaičiai rodo, kad vietos čia užteks visiems.“

Įmonės vadovas pabrėžia, kad prasidėjus karui Ukrainoje Europos Komisija per rekordiškai trumpą laiką išleido komunikatą, kuriuo skatina visas ES šalis atsinaujinan iosios energetikos vystymą laikyti ypatingu viešuoju interesu – pagreitinti procesus, palengvinti procedūras, supaprastinti prisijungimą prie tinklų. „Už energijos išteklius Europos Sąjunga moka po maždaug milijardą eurų per dieną – užtikrinus energetinę nepriklausomybę, šie pinigai gali likti Europos Sąjungoje“, – sako R.Sklepovičius.

Jo skaičiavimu, esant dabartinėms elektros kainoms (kai 1 MWh kainuoja 150 eurų), 1 GW saulės elektros energijos Lietuvai padėtų sutaupyti 150 mln. eurų per metus. 1 GW vėjo energija – dar daugiau, t. y. per 500 mln. eurų per metus. „Šie pinigai gali likti Lietuvoje, didinti mūsų nacionalinį saugumą, energetinę nepriklausomybę ir ekonominę gerovę“, – pabrėžia R.Sklepovičius.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-05-12

Augalų apsaugos produktų naudotojams – gera žinia

Kaip ir kasmet, Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai vyksta į ūkius tikrinti, kaip laikomasi augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų. Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus vadovo Dariaus Baškio, jei patikrinimo metu augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnale bus rasta netikslumų ar klaidų, trūks įrašų, ūkininkas neturės augalų apsaugos produktų naudojimo įrangos ar augalų apsaugos pažymėjimo, kurio galiojimo terminas pasibaigęs ne anksčiau kaip prieš 3 mėn., nuobauda nebus skirta, tačiau žmogus turės raštu argumentuotai išdėstyti reikalavimų pažeidimų priežastis.

Be to, visi rasti neatitikimai turės būti ištaisyti per Augalininkystės tarnybos duotą terminą. Pateikti užpildytą augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą ar patikslinti žurnalo įrašus bus galima per 5 kalendorines dienas, o įrangos, naudojamos augalų apsaugos produktams purkšti, techninę apžiūrą atlikti per 15 kalendorinių dienų. Administracinė atsakomybė ūkininkui taip pat nebus taikoma, jeigu tikrinimo metu bus nustatyta, kad augalų apsaugos pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigęs ne daugiau kaip prieš 3 mėn.

Visgi, jei patikrinimų metu bus nustatyta, kad augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalas nepildomas, o įrašai nesaugomi 3 metus, nėra apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos ar augalų apsaugos pažymėjimo arba jų galiojimo terminas jau pasibaigęs daugiau kaip prieš 3 mėn., nuobauda bus taikoma nedelsiant.

D. Baškys taip pat pažymėjo, kad augalų apsaugos produktų naudotojai, kurie teikia duomenis apie šių produktų panaudojimą į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą, planuojant kasmetines patikras bus priskiriami prie mažiau rizikingų ir sulauks mažiau tarnybos dėmesio. Į šią sistemą jau dabar informaciją teikia nemažai pažangių ūkių. „Planuojant metinius ūkių patikrinimus bus atsižvelgta į tai, ar minėtoje sistemoje pateikta informacija apie naudojamus augalų apsaugos produktus yra tinkama“, – sako specialistas, tikindamas, kad pareigingi ūkininkai bus tikrinami rečiau.

Šaltinis: vatzum.lt, 2022-05-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos