Žemės ūkio naujienos: 2022-05-16

Praėjusių metų gruodžio 17-ąją Seimas balsų dauguma per pateikimą pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma leisti kaimo turizmo sodybas turintiems ūkininkams gaminti naminę degtinę. Vyriausybės paprašyta įvertinti šias pataisas, preliminarią išvadą jau parengė ŽŪM. ŽŪM pasisako už tai, kad naminės degtinės ir kitų ne stipresnių kaip 65 laipsnių tradicinių gėrimų gamyba bei vartojimas būtų įteisinti.

Tokių alkoholinių gėrimų gamybos, laikymo ir vartojimo teisę turėtų ūkininkai, kurių ūkis registruotas Lietuvos ūkininkų ūkių registre ir kurie sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

Gamyba ir prekyba – tik savo ūkyje

Visgi Seime svarstomas naminės degtinės legalizavimo pataisas ŽŪM siūlo šiek tiek pataisyti. Pasak ministerijos, tradicinius alkoholinius gėrimus gaminančiam ūkininkui juos turėtų būti leista gaminti ir parduoti tik savo ūkyje ir tik tame ūkyje esančiose ir ūkininkui priklausiančiose ar kitomis teisėmis valdomose patalpose.

„Įvertinus tai, kad iš 293 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, ūkininkų yra tik 72, nenumatomi dideli gamybos mastai“, – rašoma nutarimo projekte.

Taip pat, ministerijos teigimu, ūkininkams per kalendorinius metus turėtų būti leista pagaminti ir parduoti ne daugiau kaip 1 000 litrų ne stipresnių kaip 65 laipsnių alkoholinių gėrimų, ūkininkai turėtų sudaryti sutartis su laboratorijomis ir tikrinti savo gaminamų gėrimų saugą ir kokybę.

Siūlo numatyti kontrolės mechanizmą

ŽŪM vertinimu, reikėtų taisyti ir alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką ir įtraukti nuostatas ūkininkų pagamintų produktų atžvilgiu. „Siekiant išvengti nepagrįsto administracinės naštos didinimo, siūlyti nustatyti, kad ūkininkams išduota alkoholinių gėrimų gamybos licencija taip pat suteiktų teisę ir mažmeninei prekybai šiais gėrimais“, – rašoma nutarimo projekte.

Taip pat pataisose siūloma numatyti ūkininkų gaminamų alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos kontrolės mechanizmą, įvardyti už tai atsakingas institucijas, siūloma tikslinti ir pataisų nuostatas dėl naminių gėrimų pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų. Pasak ŽŪM, atsižvelgiant į tai, kad siekiama reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, susijusius su naminių alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, reikėtų atlikti pataisų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

Ragina vertinti, kaip tai paveiks visuomenės sveikatą

„Siūlymas leisti ūkininkams gaminti ir parduoti alkoholinius gėrimus savo ūkyje ir tame ūkyje esančiose ir ūkininkui priklausančiose patalpose padidintų alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą bei turėtų neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Todėl siūloma atlikti planuojamos vykdyti naminių alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą“, – taip pat pažymima parengtoje išvadoje. Siūloma, kad Seime svarstomi pakeitimai dėl naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų legalizavimo įsigaliotų vėliau – ne šių metų liepos 1-ąją, o lapkričio 1-ąją.

ŽŪM parengtam nutarimo projektui dar turės pritarti Vyriausybė, po to pataisas toliau galės svarstyti Seimas. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, susijusius su naminių alkoholinių gėrimų gamyba, registravo 21-as įvairioms valdančiųjų ir opozicinėms frakcijoms priklausantis parlamentaras.

Tikisi, kad bus daugiau turistų, darbo vietų

Anot jų, legalizavus naminukę, būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą, atsirastų galimybė perdirbti šalyje užaugintus perteklinius rugius ir uogas, medų, būtų sukuriama daugiau darbo vietų kaimo turizmo sodybose.

Pataisų iniciatoriai sako, kad dėl neįteisintos naminės degtinės gamybos blogėja kriminogeninė situacija. Jų duomenimis, pernai už naminukės gamybą policija įvairias bausmes skyrė 138 žmonėms. Pataisų kritikai teigia, kad siūlymas legalizuoti naminės degtinės ir kitų panašių gėrimų gamybą nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.

Be to, tai esą gali prisidėti prie rinkos iškraipymų ir sunkiai kontroliuojamo etilo alkoholio produktų gamybos bei prekybos proceso Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo.

Šaltinis: 15min.lt, Indrė Jurčenkaitė, 2022-05-16

Pakruojo rajone Pamūšio kaime kukurūzais apsodinamas paskutinis laukas. Grūdai – raudoni, nes padengti specialia apsauga nuo kenkėjų.

Ūkininkas Egidijus Bužavas sako šiemet kukurūzais apsėjęs 32 hektarus. Šiek tiek daugiau nei pernai.

„Dvejais hektarais maždaug daugiau tiktai. Tiesiog pagal sėjomainą taip gavosi ir gyvulių šiek tiek padaugėjo, tai nusprendėm, kad reikia 2 hektarais daugiau dar“, – aiškina ūkininkas.

Pamūšyje Bužavai ūkininkauja 30 metų. Kukurūzus sėja kasmet, nes tai yra pagrindinis gyvulių pašaras. Iki šiol dalį pirkę iš Ukrainos, ateityje planuoja patys šių kultūrų užsiauginti daugiau.

„Labai, labai subrango visi pašarai. Ir taip, visi po turputį žiūri, kaip patiems užsiauginti. Mes ir turbūt į priekį jau galvosim. Dabar šiemet dar nieko nesugalvojom, bet į ateitį turbūt, kad reikės galvot. Nes kainos tai šoko dešimtim kartų“, – teigia ūkininkė Inga Bužavienė.

Rajonuose kukurūzais užsėtų plotų – daugybė. Kukurūzas – naši kultūra. Pašarui iš hektaro nuimama 50 tonų derliaus. Pasak ūkininkų sąjungos, matydami kainų kilimą, ateityje ūkiai kukurūzų stengsis auginti daugiau.

„Žemės ūkis yra verslas, o versle kitaip ir negali būti – tenka skaičiuoti ir dėlioti, kas apsimoka, kas neapsimoka. Tai, vadinasi, pasiūlos paklausos dėsnis sureguliuos tikriausiai ir šitą reiškinį“, – aiškina Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Šalyje daugėja gyvulininkystės ūkių, kukurūzų poreikis auga. Tačiau didžioji dalis importuojama. Atsisakius šias kultūras pirkti iš Rusijos ir Baltarusijos, pagrindinė tiekėja liko Ukraina. Tačiau dėl karo sutrūkinėjusias logistikos grandines atstatyti sunku. Pasak premjerės patarėjo Igno Jankausko, Ukrainos ūkininkams sudėtinga apsiprasti su mintimi, kad kroviniai turi būti gabenami nebe laivais, kaip anksčiau, o vilkikais.

„Anksčiau būdavo pripili baržą 5000 t kukurūzų, išrašai 1 sąskaitą, iškeliauja grūdai. Problema baigiasi su tuo. Dabar reikia muitinti kiekvieną autotransporto mašiną, kiekvieną užpilti, rūpintis jos užkrovimu, rūpintis logistika kiekvieno automobilio atskirai. Sukelia problemų, prie kurių Ukrainos ūkininkai nėra įpratę“, – nurodo premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais.

Pernykščiais kukurūzais prekiaujanti Ukraina, remiantis žemės ūkio prognozėmis, šiemet nuims trečdaliu mažesnį derlių. O tai smarkiai atsilieps pasaulinei rinkai. Tačiau, pasak specialistų, kukurūzų kaina nebus didesnė nei kviečių.

Lietuva per metus pašarams sunaudoja apie 50 tūkstančių tonų kukurūzų. Šalies ūkiai neužsiaugina nė penktadalio reikiamo kiekio.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, 2022-05-13

Kyla humanitarinė krizė

Rusijos karinė agresija pražudė ne tik tūkstančius ukrainiečių, bet kelia ir humanitarinę krizę pasaulyje. Ukraina – penktoji pagal dydį kviečių eksportuotoja. Rusijai toliau apšaudant ir bombarduojant Ukrainos teritoriją, Ukrainos žemdirbiai negali užtikrinti sėjos. Rusijai užblokavus šalies jūrų uostus, Ukraina negali išvežti 20 milijonų tonų pernai metų derliaus grūdų. Dėl to labiausiai pažeidžiamuose regionuose pakilusios kainos ir žaliavų trūkumas gali sukelti badą. Vis garsiau kalbama, kad gyvenimo lygio blogėjimas Artimųjų Rytų ar Afrikos regione skatina skurdą ir migracijos srautus.

Prieš kelias savaites Lietuvoje lankęsis Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solskyi teigė, kad prieš karą Ukraina eksportuodavo iki 5 mln. t grūdų per mėnesį. Balandį šalis eksportavo juos per Dunojų, Rumunijos Konstancos uostą, taip pat per Vengriją, Lenkiją. Okupantams nesitraukiant, Ukraina priversta ieškoti naujų eksporto krypčių. Pastarosios veda ir per Baltijos šalių uostus. Ministras pastebėjo Klaipėdos ir Rygos uostų potencialą teigdamas, kad per juos galima gabenti nemažai grūdų. Pasak jo, eksporto mastas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip pavyks išspręsti transportavimo klausimus. Didžiausias iššūkis – traukinių bėgiai. Lenkijoje geležinkelių vėžė siauresnė nei Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje, dėl to pasienyje tenka keisti vagonų riedmenis.

Balandžio pabaigoje suplanuotas bandomasis vežimas geležinkeliu per Lenkiją į Klaipėdos uostą. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, Ukrainos partneriams pasiūlytas maršrutas eina nuo Medykos terminalo (Lenkijos ir Ukrainos pasienyje) iki Klaipėdos uosto Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad Lietuvos krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ yra visiškai pasiruošusi gabenti šį krovinį ir prieš kelias savaites pateikė pasiūlymų Ukrainos bendrovėms dėl grūdų vežimo. Ministro M.Skuodžio teigimu, siekiant įveikti krovinių pristatymo problemas, su Lenkijos infrastruktūros valdytoju sutarta, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio stotis prie Trakiškių galėtų dirbti visą parą.

Grūdų gabenimo data dar nepatvirtinta

Kaip VL sakė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos atstovė Kotryna Dzikaraitė, bendrovė „LTG Cargo“ šiuo metu dirba ieškodama naujų veiklos diversifikacijos krypčių ir būdų, kaip padėti klientams pervežti krovinius – tarp jų ir grūdus. Praėjusią savaitę bendrovė pradėjo bandomąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo į Ukrainą per Lenkiją. Laukiama konteinerinio traukinio, kuris turi atgabenti 50 konteinerių su kroviniais. „Tai pirmasis reisas „Lietuvos geležinkelių“ grupės istorijoje, kai kroviniai iš Ukrainos Lietuvą geležinkeliu pasieks aplenkiant Baltarusiją“, – pabrėžia K.Dzikaraitė.

Tačiau kol kas bandomasis traukinys Lietuvos dar nepasiekė. „Lietuvos geležinkelių“ atstovės teigimu, jis yra Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir kol kas dar nėra pakrautas Ukrainoje. Šiuo metu sprendžiami įvairūs klausimai, tarp jų – organizaciniai logistikos Ukrainoje aspektai. „Šio bandomojo vežimo metu siekiama įvertinti technologinius naujo maršruto aspektus, krovinių gabenimo terminus, galimus logistikos iššūkius ir jų sprendimus. Pakrovus traukinį suplanuotomis prekėmis bus galima įvertinti, kada jis pasieks Lietuvą. Kol kas pirmojo grūdų gabenimo reiso iš Ukrainos data nėra patvirtinta. Įvertinus visas aplinkybes ir technologinius sprendimus, bendrovė detaliau informuos apie grūdų vežimus“, – VL sakė K.Dzikaraitė.

Lietuvoje nauju maršrutu krovinius gabens „LTG Cargo“, o nuo Ukrainos–Lenkijos pasienio – dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“.

Klaipėdos uostas pasiruošęs

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, uostas yra pasirengęs krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų, tačiau iki šiol nežinoma, kada bus galima sulaukti reguliaraus grūdų srauto. Pasiteiravus, kiek Klaipėdos uostas būtų pajėgus krauti ir išgabenti ukrainietiškų grūdų, akcentavo, kad 2021 metais Klaipėdos uoste grūdų krauta 3,3 mln. t, o metinis uosto grūdų krovos pajėgumas siekė 5,8 mln. t.

„Taip pat neatmetama galimybė esant poreikiui panaudoti kitų terminalų pajėgumus, atsiradusius dėl rusiškiems ir baltarusiškiems kroviniams taikomų sankcijų. Klaipėdos uostui svarbūs prekybiniai ryšiai su kiekviena šalimi. Daug metų dirbome, kad išplėstume prekybos partnerių, kurie drauge taip pat augina bendrus uosto krovos rezultatus, ratą. Krovinio praradimas iš kiekvieno, net ir mažiausio prekybos partnerio, atsiliepia Uosto direkcijos pajamoms, konkrečių uoste veikiančių įmonių pajamoms, taip pat įtakos turi ir kitiems susijusiems verslams: laivų agentams, ekspeditoriams, deklarantams ir kitiems“, – dėl sumažėjusių krovos apimčių įsigaliojus sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai apgailestauja A.Latakas.

Pasiteiravus, ar karo niokojama Ukraina yra pajėgi sumokėti už jai teikiamas paslaugas gabenant ir kraunant grūdus, A.Latakas komercinių susitarimų atskleisti tikino negalintis, nes įprastai atsiskaitymai už suteiktas paslaugas yra apibrėžti komerciniais susitarimais tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo.

Gelbsti grūdų kaina

Nors viešai tikslūs skaičiai nėra skelbiami, Ukrainai grūdų eksporto kelias pabrango. Kol nebus išlaisvinti Juodosios jūros uostai, o drauge ir jūros eksporto keliai, besiginanti Ukraina priversta ieškoti sausumos maršruto savo kroviniams. Ukrainiečius gali paguosti tik tai, kad šiuo metu laikosi aukštos grūdų supirkimo kainos. Pirmadienį Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras leidinyje „Agro rinka“ skelbė, kad šių metų balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje kviečių supirkimo kaina padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų paskutinę balandžio savaitę kviečius supirko vidutiniškai po 341,68 Eur/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę, balandžio 18–24 d., ji padidėjo 7,45 proc. ir buvo 64,02 proc. didesnė nei prieš metus.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sutinka, kad šiandieną Ukrainos ūkininkus ir grūdų pardavėjus gelbsti rekordinėse aukštumose besilaikančios grūdų kainos. Tai esą jiems suteikia progą grūdus gabenti lankstu per Lenkiją į Lietuvą, Latviją ne tik traukiniais, bet ir vilkikais.

„Dabartinės grūdų kainos ir praėjusiais metais turėti javų auginimo kaštai Ukrainoje leidžia pelningai juos transportuoti net ir planuojant ilgesnę jų kelionę. Kalbu apie tai, kad grūdai gali pasiekti uostus ne tik geležinkeliu, bet ir krovininiais automobiliais. Pirmosios grūdų siuntos krovininiais automobiliais jau pasiekė ir Lietuvą. Dalis grūdų, pavyzdžiui, kukurūzai, lieka Lietuvoje, nes mums jų labai trūksta. Ypač žaliavos trūksta paukštynams“, – apie iš Ukrainos atgabenamus grūdus į Lietuvą kalba parlamentaras. Į Lietuvą iš Ukrainos taip pat atkeliauja ir aliejinės kultūros, kurių tiekimas anksčiau buvo sutrikęs. Tikimasi, kad atsinaujinęs tiekimas padės normalizuoti ir aliejaus, ir kitų produktų, kurių gamybai reikalingas aliejus, kainas.

Humanitarinis koridorius per Baltarusiją

K.Starkevičius įsitikinęs, kad Lietuva gali būti tvirta partnerė Ukrainai, tačiau jis pripažįsta, jog būtume pajėgūs transportuoti tik 2 mln. t grūdų per metus. Tam, kad grūdai Lietuvą pasiektų greičiau ir patogiau, valstybės svarsto galimybę atverti humanitarinį koridorių per Baltarusiją. Tačiau planus temdo besitęsiantis karas ir agresyvi kaimynės politika.

„Kol nesibaigs karas, kol nebus pasiekta Ukrainos pergalė, diskutuoti apie eksportą per Juodąją jūrą beprasmiška. Su Ukrainos žemės ūkio ministru diskutavome, kad jiems labai padėtų humanitarinis koridorius per Baltarusiją. Tai siejama su pasauline maisto krize. Jeigu toliau vyks karas, maisto krizė Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse tik gilės. Jeigu ir toliau jų nepasieks ukrainietiški grūdai, kils badas, didės migracijos srautai į Europą. Humanitarinio koridoriaus atvėrimą sunkina tai, kad Baltarusija įsitraukusi į karą. Ji savo karines bazes yra atidavusi Rusijos kontrolei ir toliau tęsia agresyvią politiką. Abiem šioms šalims įvestos sankcijos, tačiau, siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, būtų galima susitarti dėl humanitarinio koridoriaus. Juk ir dabar rusiškas transportas vyksta į Kaliningrado sritį visiškai netrikdomai, nes mes laikomės susitarimo. Tačiau neaišku, ar Baltarusijos šeimininkas Putinas leistų atidaryti koridorių, labai realu, kad jis tam priešintųsi. Vis dėlto, apie tai yra kalbama“, – pabrėžė K.Starkevičius. Dar vienas trikdis, kuris gali paveikti humanitarinio koridoriaus tiesimą per Baltarusiją, yra tai, kad pasienyje su Ukraina apgadinti bėgiai. Tačiau ukrainiečiai sutinka, kad gedimai nėra rimti ir juos būtų galima nesunkiai sutaisyti, tačiau tam nesiryžtama baiminantis, kad jais iš Baltarusijos gali judėti kariniai ešelonai.

K.Starkevičius užsiminė, jog Seimo Ekonomikos komiteto delegacija planuoja greitu metu lankytis Ukrainoje ir spręsti grūdų eksporto klausimą per Lietuvą. Kada tiksliai ir kur planuojamas mūsų parlamentarų susitikimas su Ukrainos Rados Ekonomikos komiteto nariais – neskelbiama.

Baltarusiška vėžė neatsivers ir pasibaigus karui

Ekonomistas Marius Dubnikovas daug vilčių į Baltarusiją nededa ir netiki, kad greitu metu būtų atnaujintas krovinių gabenimas per šią šalį. Jo žiniomis, „Orlen Lietuva“ naftos krovinius į Ukrainą gabena apeidama Baltarusiją. „Kol nesibaigs karas Ukrainoje, esu įsitikinęs, kad lietuviški kroviniai pigiausiu keliu, t.y. per Baltarusiją, nekeliaus. Net ir pasibaigus aktyviai karo fazei, nemanau, kad sankcijos nustos galioti. Gali būti, kad bus pereita į ekonominius ir diplomatinius mūšius, todėl senieji importo ir eksporto keliai taip greitai neatsikurs“, – atvirai kalba ekonomistas M.Dubnikovas.

Jis sutinka, kad stipriai pabrangę grūdai – savotiška gelbėjimosi valtis karo talžomai Ukrainai. „Sunku nutuokti, kiek Ukrainai pabrango grūdų gabenimas. Aišku tai, kad kaina tikrai didesnė. Tačiau kviečių, sojų, rapsų kainos yra rekordinėse aukštumose ir tai leidžia amortizuoti pervežimo kaštus. Mes netekome krovinių iš Baltarusijos, todėl ukrainietiški kroviniai praradimus padėtų kompensuoti, tereikia išspręsti logistikos klausimus. Ukraina užaugina tiek produkcijos, kad mes, net jei ir turėtume idealias sąlygas juos transportuoti, nebūtume pajėgūs visko eksportuoti. Turime probleminį „butelio kakliuką“ – nesutampančias vėžes, ir reikia skubiai spręsti šį klausimą“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.

Ekonomistas neabejoja, kad ukrainietiški kroviniai naudingi Lietuvai, nes tai padėtų išnaudoti didesnę geležinkelių infrastruktūros dalį. Šiuo metu ne visi jos pajėgumai išnaudojami ir taip nukenčia ne tik geležinkelio darbuotojai, bet ir verslas, ant kurio pečių gula didesni transportavimo kaštai.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-05-13

Parama bus teikiama per tiesiogines subsidijas. Ji sieks iki 35 tūkst. eurų vienam gavėjui Ispanijoje ir bus suteikta iki šių metų pabaigos, teigiama Europos Komisijos pranešime.

Parama patvirtinta pagal valstybės pagalbos laikinąją krizių sistemą, Komisijai pripažinus, kad ekonomika išgyvena rimtus sutrikimus.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, mūsų šalies pieno pramonė patiria didelių sunkumų, tačiau valstybė nenumato priemonių išaugusioms gamybos sąnaudoms švelninti.

„Lietuvos pieno pramonei svarbu užtikrinti stabilų gamybos ir eksporto augimą. Tačiau didžiulė infliacija ir milžiniškos gamybos sąnaudos kelia didelį susirūpinimą dėl sektoriaus ateities“, – sakė E. Simonis.

Jis priduria, kad rekordinė infliacija ir sparčiausiai Europos Sąjungoje augusios žaliavinio pieno kainos Lietuvoje smarkiai apribojo šalies perdirbėjų konkurencingumą regione.

Pasak E. Simonio, per metus elektra pabrango daugiau kaip triskart, o gamtinės dujos – penkiskart, todėl dabartinės kainos yra milžiniška našta ir gamintojams, ir vartotojams.

Lietuvos pienininkų atstovas ragina valstybės institucijas bent jau supaprastinti paramos teikimą pieno ūkių investicijoms pagal Kaimo plėtros programą (KPP).

„Didelė dalis KPP lėšų lieka nepanaudota, kadangi dėl perteklinių reikalavimų ir biurokratinių kliūčių pinigai ūkininkų net nepasiekia. Tokią ydinga praktiką reikia skubiai taisyti ir žemdirbiams užtikrinti pinigų prieinamumą dabar, kai jų labiausiai reikia“, – Eltai sakė E. Simonis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-13

Visi galiojantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teritorinių skyrių vedėjų įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme duomenys (trumpalaikė nuoma) prieš pasėlių deklaravimą buvo automatiškai integruoti į Valdų registrą ir periodiškai atnaujinami.

Siekdami išvengti atvejų, kai pasėlių deklaravimo metu nustatoma, kad NŽT teritorinių skyrių vedėjų įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme negalioja, taip pat išvengti galimų netikslumų ir klaidų bei užtikrinti sklandesnį paraiškų priėmimą, raginame prisijungti prie PPIS ir patikrinti, ar laukams, įbraižytiems valstybinės žemės sluoksniuose, turimi visi galiojantys valstybinės žemės naudojimo ar valdymo dokumentai.

Konsultuotis galima paskambinus ŽŪIKVC bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 266 0620:

Jei skambindami paspausite mygtuką 1 „Bendrosios informacijos teikimo klausimai“, pakonsultuosime Jus dėl valstybinės žemės valdymo / naudojimo dokumentų įregistravimo Valdų registre. Taip pat galite mums parašyti el. pašto adresu pagalba@vic.lt.
Jei skambindami paspausite mygtuką 2 „Pasėlių deklaravimo klausimai“, pakonsultuosime Jus dėl pasėlių deklaravimo valstybinės žemės sluoksniuose. Taip pat galite mums parašyti el. pašto adresu e-ibraizymas@vic.lt.

Šaltinis: vic.lt, 2022-05-12

Tikimasi, kad įsteigus naujus fitosanitarijos postus pagrindiniuose, didžiausiuose siuntų gavimo ir paskirstymo punktuose, bus labiau užtikrinama atsisiunčiamų iš trečiųjų šalių augalų apsauga nuo kenksmingų kenkėjų, kurie gali daryti didelę ekonominę žalą mūsų šaliai. Net ir nedideli sėklų ar sodinamosios medžiagos kiekiai gali kelti didelę grėsmę, jei atkeliautų iš trečiųjų šalių pažeisti kenksmingų bakterijų ar virusų.

Todėl visos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntos iš trečiųjų šalių (nepriklausančių Europos Sąjungai) turi turėti joms išduotą fitosanitarinį sertifikatą ir prieš jas išleidžiant į rinką (atiduodant klientui) turi būti atliktas jų fitosanitarinis patikrinimas.

Per Vilniaus oro uostą daugiausia atvežamos sodinamosios medžiagos komercinės siuntos, o per Lietuvos paštą gyventojai dažniausiai siunčiasi sodinamąją medžiagą ir sėklas savo reikmėms.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-16

Tame pat pranešime kalbama, kad Zaporižės srityje grūdų saugyklose esantys grūdai ir saulėgrąžų sėklos rengiamos išvežti į Rusiją. Šis derlius kraunamas į sunkvežimius ir, tikėtina, bus gabenamas į Krymą.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-05-10