Žemės ūkio naujienos: 2022-05-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
VšĮ „Ekoagros“ pradeda 25-ąjį sezoną
VšĮ „Ekoagros“ veiklos 25-erių metų sukakties proga pasodinti 25 ąžuoliukai VDU Žemės ūkio akademijos ąžuoliukų giraitėje. Talkoje dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė bei kolektyvas, VDU Žemės ūkio akademijos kanclere prof. dr. Astrida Miceikienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto studentai.
„Jau ketvirtį amžiaus ši vienintelė Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas teikianti įstaiga rūpinasi, kad vartotojus pasiektų išties ekologiški produktai. Vartotojai maisto kokybei skiria vis daugiau dėmesio, tad ir įstaigos veikla bei uždaviniai tampa vis aktualesni“, – teigia žemės ūkio ministras.
Ekologinė gamyba apima visus etapus – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui.
Visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami.
Kiekvienas ekologiškai ūkininkaujantis kasmet privalomai patikrinamas vietoje. Dar ne mažiau kaip 10 proc., atrinktų pagal rizikos įvertinimą, yra tikrinama papildomai. Jeigu tikrinant randama draudžiamų medžiagų, prarandama teisė realizuoti produkciją kaip ekologišką.
Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti ES ženklu. Greta šio dedamas ir nacionalinis ženklas, kuris privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų.
Pagrindinius reikalavimus ekologiniam sektoriui nustato Europos Komisija, taisykles rengia Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-16
G-7 kritikuoja Indijos sprendimą apriboti kviečių eksportą
Indija šeštadienį uždraudė eksportuoti kviečius be vyriausybės pritarimo, rekordiškai karštą kovo mėnesį smarkiai sumažėjus gamybai, o šis žingsnis tolygus smūgiui šalims, susidūrusioms su tiekimo trūkumu ir sparčiai augančiomis kainomis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Delio sprendimą aštriai sukritikavo Vokietijoje susirinkusių Didžiojo septyneto (G-7) šalių žemės ūkio ministrai, perspėję, kad tokios priemonės tik pagilins krizę, prasidėjusią dėl kylančių žaliavų kainų. „Jei visi pradės taikyti eksporto apribojimus arba uždarys rinkas, krizė dar labiau pagilės“, – per spaudos konferenciją Štutgarte sakė vokiečių žemės ūkio ministras Cemas Ozdemiras.
Pasaulyje šiuo metu brangsta kviečiai tvyrant nuogąstavimams dėl pasiūlos, kadangi Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą, kuriai anksčiau teko 12 proc. pasaulinio eksporto. Kainų šuolis, pablogėjęs dėl trąšų stygiaus ir prasto derliaus, prisidėjo prie pasaulinės infliacijos bei sukėlė bado ir socialinių neramumų pavojų skurdesnėse šalyse. Indonezijai uždraudus eksportuoti palmių aliejų, o Indijai apribojus kviečių eksportą, kilo susirūpinimas ir dėl didėjančio protekcionizmo.
Šaltinis: 15min.lt, 2022-05-14
Ūkininkai, kaip ir motinos, neturi laiko sirgti
Bėdavoji ir bėdavoji. Nebūtai ūkininkas, – sako pašnekovas, pasakodamas apie ūkininko ir su kaimu neturinčio nieko bendro žmogaus susitikimą. – Užklausk, kaip reikalai ūkyje, tai tu tik dejuoji. Tiesa, girdėtos frazės jau net ir televizijoje. Šalies valdžiai irgi išsprūsta, kad ūkininkai labai daug inkščia dėl esamos padėties. Ekonomika kandžiojasi, o žemdirbiai ir gyvulių augintojai iškart pajunta jos pasekmes.
Pieno produkcija mūsų krašte užsiimantys ūkininkai visą laiką kalbėdavo apie ne per dideles pieno kainas, lyginant su papildų gyvuliams ir, apskritai, pašarų kainomis bei visomis veterinarijos paslaugomis. Tačiau, kaip jie sakydavo, kažkaip tenka verstis ir eiti pirmyn, nes nebus iš ko gyventi. Jeigu ne ūkininkai, tai ir šalies piliečiai neprasimaitintų. Importuotas maistas nepadės, jeigu valstybės žemės ūkis pairs.
Iš tiesų, norint plačiau pagvildenti šią šalies ekonomikos sritį, reikėtų ilgai kalbėti, norint suprasti, į kokį užburtą ratą pasaulis yra įtraukęs žemės ūkio verslus. Šiemet valstybėje infliacija net skambina pasiektų viršūnių varpais. Nuo ankstyvo pavasario kaime gaspadoriai stvėrės už galvų, pamatę trąšų kainas. Viskas pabrango dvigubai arba ir 150 proc. Akys ant kaktos iššoko, susipažinus su du kartus didesnėmis javų kainomis. Rodos, neseniai kalbėta, kad neapsimoka javų sėti, nes iš jų pelno nėra, o šiemet situacija apsivertė 180 laipsnių.
Linksma nebus, teks kažko atsisakyti, kai kas sakė, kad mažiau tręš laukus, nes finansiškai neišsivers. Nukentės ūkiai, derlius gali būti kūdesnis. Ūkininkai – tai sumaniausi pasaulyje verslininkai. Beveik visada sugeba išsisukti iš padėties. Juokai juokais, bet norėdami įlįsti į jų kailį, galime greitai panorėti iš jo ištrūkti. Kaip sakoma: Neparagavęs – nesuprasi. Pienininkyste užsiimantis ūkininkas privalo griežtai laikytis visų pieninės nustatytų reikalavimų. Pagrindas – higiena. Mažiausias melžimo aparato neprižiūrėjimas gali privesti prie liūdnų pasekmių.
Finansai kertami aštriu kirviu. Nėra galimybės pasiteisinti. Niekam neįdomu, ar kažkokia technika nesugedo, ar sveikata neleido sutelkti viso dėmesio į rytą ir vakarą melžiamas karves. Sakoma, kad motina neturi laiko sirgti, tai šiuo atveju panašiai yra su ūkininkais. Neturintis ūkyje pagalbininkų gali nemaloniai nusvilti. Mėsinių galvijų augintojai sako, kad pardavimų kainos gana pastovios. Žinoma, jiems irgi vienodai brangūs pašarai, dideli žemės plotų apdirbimo kaštai.
Kiaules laikantis ūkininkas teigė, kad dabar kiaulių augintojas, norėdamas oriai gyventi, esant tokioms javų ir papildų kainoms, turėtų uždirbti 10 zlotų už kilogramą. Man į veidą juokiasi, sakydami: Taip, taip, norėtum tiek uždirbti. Tada parduotuvėje bus brangu. Ir niekas nepagalvoja, kiek reikia į ūkį įdėti ir nuosavų lėšų, ir jėgų, ir protinio darbo. Žvelgiant į jų ūkius iš šalies, neatrodo, kad yra blogai: nauji traktoriai, galingos ūkio mašinos, tvartai didžiausi… Vienas ūkininkas sako: Na ir kas? Viskas banko, o mano gal bus tada, kai pasensiu. O tada man jau nereikės, gal net ir mano vaikams…
Karas Ukrainoje kelia vis didesnę įtampą pasaulinėje grūdų rinkoje. Pasak ekspertų, situacija tampa sunkiai nuspėjama, tačiau prie pokyčių bus priversti greitai prisitaikyti tiek ūkininkai, tiek gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiai. Kaip skelbiama naujausioje JAV žemės ūkio departamento (USDA) ataskaitoje, Rusijos karo veiksmai Ukrainoje iš pasaulio „atims“ apie 23 mln. tonų kukurūzų – tiek, prognozuojama, sumažės būsimas jų derlius Ukrainoje. Skaičiuojama, kad šios kultūros eksportas iš karo siaubiamos šalies sumažės 14 mln. tonų ir sieks tik 9 mln. tonų.
„Kol kas į šias prognozes pasaulio rinkos audringai nesureagavo, ir kukurūzų kainų augimas buvo santūrus. Tačiau akivaizdu, kad toks ženklus kukurūzų pasiūlos sumažėjimas bent jau kuriam laikui sukels jų deficitą rinkoje, kuriai teks keisti šios kultūros auginimo įpročius ir vartojimą. Kukurūzai naudojami maistui, etanolio gamybai, o didžioji jų dalis naudojama pašarams, todėl ūkininkams gali tekti ieškoti, kuo juos pakeisti“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.
Kviečių balansas pasiekė pastarųjų 6 m. žemumas
USDA savo ataskaitoje ženkliai – net 12,7 mln. t – sumažino būsimo kviečių derliaus prognozę. Tai gerokai daugiau nei tikėjosi rinkos (-5 mln. t). Ukrainos derlius sumažintas perpus iki 21,5 mln t. – tai žemiausias lygis nuo 2012 m. Į šią prognozę tarptautinė grūdų supirkimo Euronext MATIF birža sureagavo 11 Eur už toną ūgtelėjusia kviečių supirkimo kaina.
„Kviečių balansas pasiekė 6 pastarųjų metų žemumas, ir tai – tik pradžia. Kaip toliau klostysis situacija, priklausys ir nuo karo Ukrainoje situacijos, ir nuo orų, kurie lems kviečių derlių“, – pažymi S.Banelis. „Lietuvoje kol kas pasėlių situacija pusėtina, tačiau daugelyje rajonų jau trūksta drėgmės, o vėsus užsitęsęs pavasaris atitolina augalų vegetaciją, todėl šiemet derlių, ko gero, nuimsime vėliau – apie liepos antrąją pusę“, – prognozuoja S.Banelis.
Aukštos ir vis kylančios grūdų kainos turės neigiamos įtakos maisto gamybos grandinei: tiek pienininkystei, tiek gyvulininkystei ar paukštininkystei.
Sojos derliaus prognozės kelia optimizmą
Tuo metu kai grūdinių kultūrų rinkose tvyro nežinomybė ir suirutė, sojų derliaus prognozės, eksportas ir vartojimas auga. Sojos – svarbi žaliava pašarų gamybai. Spėjama, kad Brazilijoje jų derlius bus rekordinis – net 24 mln. tonų didesnis ir sieks 149 mln. tonų.
Didinamos ir kitų didžiųjų sojų augintojų – Argentinos, Paragvajaus, JAV – derliaus prognozės. Tikimasi, kad jų išaugintas geresnis derlius padės išlaikyti stabilumą rinkoje, nepaisant to, kad Ukraina dėl karo praras sojų derliaus potencialą, kurio prognozės sumažintos 1,5 mln. t iki 2,3 mln. tonų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-16
Kuo pupiniai augalai tokie svarbūs sėjomainoje?
Pupiniai augalai laikomi neatsiejama sėjomainos dalimi. Jų pasėliuose sunaudojama mažiau azoto trąšų ir pesticidų, o dirvožemis praturtinamas azotą fiksuojančių mikroorganizmų, maisto elementų būsimiems žieminiams pasėliams ir kitiems sėjomainos augalams. Rezultatas – padidėja augalų produktyvumas, auga visos sėjomainos sistemos ekonominė nauda.
Pagrindinis pupinių augalų biologijos ypatumas – atmosferinį azotą fiksuojančios Rhizobia bakterijos kaupiasi ant pupinių augalų šaknų ir suformuoja gumbelius. Kuo daugiau gumbelių ir kuo labiau jie paplitę ant šaknų, tuo daugiau bakterijos fiksuos atmosferinio azoto. Rhizobia bakterijos konvertuoja atmosferinį azotą į amoniaką ir aminorūgštis. Labai svarbu, kad pupiniai augalai suformuotų kuo didesnį ir tankesnį šaknyną, būtų kuo didesnis gumbelių kiekis ir tolygus jų pasiskirstymas ant šaknų.
Sklandžiam procesui būtinos tolygios tirpaus fosforo atsargos dirvožemyje. Tai lemia lapų fotosintezės procesą, spartina augalų ir bakterijų simbiozę – tai turi įtakos biologinio azoto fiksacijos procese. Kai trūksta fosforo, gumbelinės bakterijos silpniau formuoja gumbelius, mažėja jų sklaida augalo šaknyse. Fosforas taip pat didina ankščių skaičių augale, skatina jų vystymąsi, stambumą ir augalų atsparumą ligoms.
Gumbeliai ir jų spalva
Įvairių augalų rūšių gumbelių dydis ir forma skiriasi: didesni yra pupų, mažesni – žirnių, mažiausiai – ant dobilų ar liucernų šaknų. Skirtingų pupinių šeimos augalų šaknyse būna ir gumbeliai išsidėstę skirtingai. Gumbelinių bakterijų skaičių lemia maistinių medžiagų kiekis, dirvožemio struktūra ir deguonies prieinamumas. Neteisinga lyginti skirtingų augalų, pavyzdžiui, žirnių ir pupų, gumbelių skaičių ir dydį.
Gumbeliai ant augalų šaknų pradeda formuotis, kai augalas turi 5–8 lapus. Tolygiai pasiskirstę reguliaraus dydžio gumbeliai geriau fiksuos azotą, nei keli labai dideli gumbeliai. Tik ant pagrindinės šaknies esantys gumbeliai rodo, kad azoto fiksavimas yra sutrikęs. Gumbeliai tik viršutinėje šaknų zonoje reiškia prastą deguonies prieinamumą apatinėje šaknų zonoje.
Iškasę augalą ir kruopščiai atskyrę dirvožemį nuo šaknų, turėtumėte rasti apie 15 gumbelių. Jeigu daugumos jų vidus yra raudonos spalvos, manoma, kad azotą fiksuojančios bakterijos yra gyvybingos ir atlieka savo funkciją. Aktyviai azotą fiksuojančiuose gumbeliuose yra pigmentinio baltymo, vadinamo legoglobinu. Dėl šio baltymo gumbelio spalva yra raudona. Raudonas gumbelio vidus indikuoja, jog gumbelyje esančios bakterijos yra gyvybingos. Negyvų, neaktyvių ar senstančių gumbelių vidus būna pilkai žalias arba rudas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-16
Pakeistos nykstančių gyvulių ir paukščių saugojimo taisyklės
Gegužės 12 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ (toliau – Veikla) įgyvendinimo taisyklės, kuriose nurodyta, kad paraiškos teikiamos vadovaujantis tiesioginių išmokų kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose taisyklėse nurodyta, jog paramos paraiškų teikimo pradžios data yra nustatoma kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu, o paramos paraiškos pildomos, teikiamos ir duomenys keičiami vadovaujantis Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka.
Iki įsakymo įsigaliojimo paraiškas buvo galima teikti iki birželio 14 d., o pavėluotai, iki liepos 8 d., tačiau priėmus įsakymą Veiklai sankcijos dėl vėlavimo nebus taikomos. Šiais metais paraiškas galima teikti iki Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyto pavėluoto paraiškų pateikimo termino, tai yra iki liepos 8 d.
Šaltinis: nma.lt, 2022-05-16
Dėliojasi grūdų kelias iš Ukrainos – Baltarusijos jame nėra, bet atsiranda Kaunas
Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys, LNK žinioms papasakojo, kaip dėliojamas dešimčių milijonų tonų ukrainietiškų javų išvežimas iš karo draskomos šalies. V. Sinkevičius sako, kad Ukrainos saugyklose yra 40 milijonų tonų grūdų, o 90 proc. jų buvo pervežama per uostus, kuriuos dabar blokuoja Rusijos agresoriai. Alternatyvūs keliai traukiniais ir automobiliais iki uostų.
„Ukrainos grūdai per Lenkiją europine geležinkelio vėže galėtų keliauti iki Kauno, ten juos perkrautų ir vežtų į Klaipėdą, Javų paklausa didelė, nes Afrika priklauso nuo Ukrainos derliaus“, – aiškina V. Sinkevičius. V. Sinkevičius sako, kad jau yra duomenų, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus ir juos veža į Siriją. Lietuvos geležinkeliai jau išbandė vežti šį derlių per Lenkiją.
Tačiau didžiausia problema, kad Lenkijoje vėžė kita nei Lietuvoje ir Ukrainoje ir vežant į Lietuvą atsiranda dar vienas perkrovimas Kaune, kur baigiasi Europinė vėžė. „Siūlymas gabenti grūdus per Baltarusiją keistas ir nepriimtinas“, – apie trumpesnį kelią kritiškai atsiliepia V. Sinkevičius ir nesiima spėti, kiek mes galėtume perkrauti javų, nes kol kas trūksta vagonų. EK kreipsis į visas šalis ir mėgins surinkti visus laisvus grūdovežius ir nukreipti į Ukrainą. Kitas dalykas tai žalieji koridoriai, kad būtų supaprastintos muitinės ir kitos procedūros. Trečias aspektas perkrovimas – tai turi tapti prioritetine sritini ir šiems kroviniams nereikėtų laukti eilėse.
Kiek tai sumažintų atleidimų bangą Lietuvos geležinkeliuose ir uoste kol kas sunku pasakyti. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, šie maršrutai svarbūs gilinant Ukrainos integraciją į ES. V. Sinkevičius sako, kad papildomo finansavimo šiam keliui nereikės, tai normalus verslas. Svarbiau procedūrų supaprastinimas ir prioritetų nustatymas. Kitas tikslas – išvengti maisto trūkumo Afrikoje, kurios priklauso nuo ukrainietiško derliaus.
