Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-31

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas išlieka viena populiariausių

Gegužės 18 d. buvo baigtos rinkti paraiškos gauti paramą savo ūkiams modernizuoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kai gauti paramą taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai. Paraiškos buvo teikiamos aktyviai, tad kuriems pareiškėjams atiteks parama, paaiškės sudarius paraiškų atrankos prioritetines eiles.

Iš viso kvietimu teikti paraiškas (balandžio 19 d. – gegužės 18 d.) pagal KPP veiklos sritį šiuo metu turimais duomenimis buvo pateikta 40 paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 43,8 mln. Eur. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta beveik 36 mln. Eur.

Pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai vėl aktyviausiai naudojosi paramos galimybėmis – pateikta 25 jų paraiškos. Jose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 28,8 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta kiek daugiau nei 18 mln. Eur paramos lėšų.

Sodininkystės, daržininkystės ir (arba) uogininkystės sektorių atstovai, žemės ūkio produktų gamybą vykdantys atvirame grunte (auginantys lauko daržoves, vaisius, uogas), pateikė 10 paraiškų, kuriose bendra paramos suma sudaro beveik 9,3 mln. Eur. Šiam sektoriui buvo skirta 6 mln. Eur paramos lėšų.

Minėtų sektorių atstovai, žemės ūkio produktų gamybą vykdantys uždarame grunte (auginantys daržoves, vaisius, uogas šildomuose šiltnamiuose), pateikė 5 paraiškas ir iš viso paprašė daugiau kaip 5,7 mln. Eur paramos. Šiam sektoriui buvo skirta 4 mln. Eur paramos lėšų.

Kadangi visų šių sektorių atstovų prašoma paramos suma didesnė nei skirtoji, lemiamą įtaką dėl paramos skyrimo turės paraiškų pirmumo eilės, sudaromos per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo dienos įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams. Bus sudaromos atskiros kiekvieno remiamo specializuoto sektoriaus paraiškų pirmumo eilės, o mažiausias balų skaičius norit gauti paramą – 35 atrankos balai.

Paraiškas buvo kviečiami teikti ir kiaulininkystės bei paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektorių atstovai – jie šiuo paraiškų teikimo etapu paraiškų dėl paramos nepateikė.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-30

V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.

„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.

Jis vertina, kad ir valstybė prisideda prie šio visiems žmonėms svarbaus tikslo ir padeda ekologiškai ūkininkaujantiems. Ekologinę produkciją auginantys ūkininkai jau kviečiami ir šiemet kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Be plūgo ūkininkauja daugiau nei 25 m.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis agronomas V. Genys nuo 1996 m. nebeturi plūgo ir dirba pasirinkęs minimalaus žemės dirbimo technologiją. Pastaruosius 15 metų savo ekologiniame sėklininkystės ūkyje nenaudoja jokių sintetinių trąšų ir herbicidų.

Jo įsitikinimu, ekologiniam ūkininkavimui labiausiai reikia dviejų dalykų, kad derlumas įgautų maksimalų potencialą. Visų pirma – žinių. „Turi gerai pažinti savo žemę, nes nėra tokio pat upelio, tokio pat dirvožemio. Dabar visi kalbam apie inovacijas, bet agronomija neina inovacijų keliu – ji eina pažinimo keliu. Kaip nuo žodžių nesikeičia nei Niutono, nei termodinamikos dėsniai, taip nuo nuomonių ir norų nepriklauso gamtos dėsniai. Visa ko pagrindas yra žinios“, – sako jau 41-ąjį sezoną žemės ūkyje dirbantis V. Genys.

Antra, ko reikia – tai kantrybė. 230 ha ūkyje V. Genys taiko 9 laukų sėjomainą, augindamas kmynus ir sėklai skirtas daugiametes žoles, spelta kviečius, rugius, grikius bei avižas. Kad biologinis aktyvumas dirvožemyje visiškai atsistatytų, reikia trijų sėjomainos „apsisukimų“ – 27-erių metų. „Todėl parama ekologiniams ūkiams ypač svarbi, nes padeda „pagalvę“ ir leidžia lengviau tvarkytis“, – teigia ūkininkas.

Kiekvienas euras padeda ūkiui

Jau ne kartą parama ekologiniam ūkininkavimui pasinaudojęs V. Genys džiaugiasi, kad tai padėjo įsigyti naujų padargų, imtis melioracijos problemų sprendimo, atnaujinti senesnę techniką, pavyzdžiui, traktoriuose įtaisyti GPS ir laisvų rankų įrangas.

„Kaip automobiliui – degalai, kaip jums – kvėpavimas, taip ūkininkams yra būtina parama. Kiekvienas pinigas „pakišamas po žeme“ – investuojamas į pagrindinę gamybos priemonę, į hektarą, ir tuomet per trumpesnį laikotarpį galima padaryti daugiau. O iš to nauda yra mums visiems“, – įsitikinęs ūkininkas.

Pašnekovas pateikia paprastą pavyzdį: Ukmergės rajono žemės našumo balo vidurkis, jo žodžiais tariant, nei šioks, nei toks. „Tai reiškia, kad šio regiono ūkininkai savo tikslų pasiekti ir pinigų sutaupyti gali tris kartus lėčiau nei ūkininkaujantys „geruosiuose“ regionuose. Todėl kiekvienas paramos euras padeda geriau prižiūrėti dirvožemį ir taip užsidirbti“, – sako V. Genys.

Jau kviečia teikti paraiškas

Lietuvos ūkininkai jau gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus ir gyvulius. Tą jie kviečiami padaryti iki birželio 14 d. Pavėluotai paraiškos priimamos iki liepos 8 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos sumą mažinant 1 proc.

Ekologinę produkciją auginantys ūkininkai gali kreiptis Europos Sąjungos paramos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pagal ją remiamos dvi veiklos: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.

2021 m. beveik 2,5 tūkst. ūkininkų buvo išmokėta daugiau kaip 42 mln. Eur. Šiais metais paramos gali kreiptis ūkininkai ir juridiniai asmenys, vykdantys su ekologine žemės ūkio gamyba susijusią veiklą.

„Kasmet stebime vis didesnį ūkininkų susidomėjimą parama ekologiniams ūkiams. Kreipiasi tiek jau turintys patirties, tiek tik pradedantys veiklą šia kryptimi – visi jie mato finansinės pagalbos prasmę ir noriai ja naudojasi“, – sako Virginija Petkienė, Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos žemės ūkio specialistė. Jos teigimu, daugiausia paraiškų sulaukiama iš bulvių ūkių savininkų.

Paraiškas galima teikti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per elektroninius valdžios vartus. V. Petkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tą padaryti galima ir atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. „Nerimaujančius ūkininkus galiu nuraminti – procesas nėra sudėtingas, padedame jiems kiekviename žingsnyje“, – patikina žemės ūkio specialistė.

Didžiausia parama – auginantiems daržoves, bulves, uogynus ir sodus

Pasinaudoti parama pagal minėtą priemonę gali ekologinę produkciją auginantys ūkininkai, kurių bendras tinkamas paramai plotas yra ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha.

Taip pat svarbu, kad pareiškėjai, kurie yra juridiniai asmenys, neturėtų įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, o pareiškėjai, kurie yra fiziniai asmenys, – tik „Sodrai“. Be to, pareiškėjų valda turi būti įregistruota, ir jos duomenys atnaujinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

javus – 218 Eur už 1 ha;

javus pašarams – 232 Eur už 1 ha;

javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1 ha;

daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1ha;

daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;

daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;

uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.

Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

javus – 238 Eur už 1 ha;

javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha;

javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha;

daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;

daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha;

daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha;

uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-27

Grūdininkams ir mokslininkams gegužė atsipalaiduoti neleido

Kai pavasaris atsisveikindamas pažeria šalnų, žemdirbiai suklūsta – ar dėl to nenukentės pasėliai? Žvelgdami į žaliuojančius laukus, vasarai artėjant Lietuvos ūkininkai jau pasvarsto ir apie būsimą derlių. Rekordinio derliaus jau nesitiki. Babtų seniūnijos (Kauno r.) ūkininkas Romas Majauskas ūkyje Antagynės kaime augina nemažus plotus grūdinių kultūrų – rapsų, kviečių, miežių. Stebėdamas tokius permainingus gegužės mėnesio orus R.Majauskas VL sakė, kad labai sunku prognozuoti, koks šiemet laukuose galėtų būti derlius.

„Rapsų žydėjimas šiemet vėlesnis nei ankstesniais metais. Buvo itin šalta, tad ir bitės neskrisdavo į laukus. Jos tūnojo avilyje ir laukė, kol atšils, – kalbėjo ūkininkas. – Juk ir mes neiname į lauką neapsirengę. O bitėms apsirengti nėra kuo. Tai jos vargšės vis laukė šilumos.“

Anot R.Majausko, tas pats ir augalams – žiedai išskiria nektarą tada, kai jaučiasi gerai ir viskas vyksta pagal gamtos dėsnius, o šiemetę gegužę buvo gana šalta. Šalnos Kauno rajone spustelėjo taip, kad ūkininkas Romas savo laukuose po šaltųjų naktų pamatė nušalusių žydinčių rapsų ir kviečių nušalusiais lapais.

„Tik tiek, kad dėl tokio nušalimo gal didelio nuostolio dar nebus. Augalai yra aktyvioje fazėje, nušalo ne vėliausias, o antras arba trečias lapas. Taip nutiko, kai dvi dienos buvo karštos, o po to vėl atšalo. Šiais metais gamta labai dažnai keičiasi, sunku prognozuoti, ką ji dar iškrės“, – nei peikė, nei gyrė pavasarį patyręs Kauno rajono grūdų augintojas.

Todėl jam sunku prognozuoti, kas bus, kai reikės imti derlių. R.Majausko teigimu, pagal dabartinę situaciją pasėlių plotuose, pagal išžiemojimą ir dabartinį išsivystymo lygį, tikėtina, kad derlius galėtų būti panašus į pernykštį, žinoma, jeigu nebus labai alinančių vasaros karščių, sausrų, kas vėl gali koreguoti ūkininko grūdinių kultūrų derliaus prognozes.

Ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos ūkininkai gegužei baigiantis nekantriai laukė atšilimo. R.Majauskas sakė, kad augalai irgi laukė atšilimo, ir vardijo sustojusius darbus. „Reikia nupurkšti pasėlius nuo ligų, o miežius nuo piktžolių. Laukėme palankaus oro. Baiminomės, kad nenušaltų, nes augalui stresas, o dar šalnos kurį laiką nesitraukė. Vos pagerėjo orai, puolėme purkšti, kad galėtume išnaikinti piktžoles miežių pasėliuose. Turime ką veikti ir apie ką galvoti, o situacija neeilinė, kaip ir kiekvienais metais“, – aiškino R.Majauskas.

Prognozės kuklesnės

Šio pavasario šalnas pajautė ir Suvalkija. Anot Vilkaviškio rajono ūkininko agronomo Algirdo Pilipavičiaus, šalnos jų regione pasėliams neturėjo lemiamos įtakos. A.Pilipavičiaus duomenimis, kai kuriose lomose šalnų buvo pakąsti žydintys rapsų pasėliai, bet jiems, kaip ir kviečiams, didesnės žalos šiame rajone šalnos nepadarė.

Kalbėdamas apie būsimą grūdinių kultūrų derlių ūkininkas A.Pilipavičius sakė, kad jie, tardamiesi su kolegomis, galvoja, jog rajone gali būti vidutinis kviečių derlius. „Nebus kuliama daugiau kaip 5–5,5 t iš 1 ha kviečių. O rapsų, galvojame, kad bus 3,2–3,4 t ribose iš 1 ha“, – prognozavo Vilkaviškio krašto grūdų augintojas.

Rekordinio derliaus vilkaviškiečiai žemdirbiai nelaukia dėl kelių faktorių. „Visi puikiai žinome, kas nulėmė – trąšos. Tiksliau – trąšų kainos. Todėl daugelis grūdinių kultūrų augintojų tiek rapsus, tiek kviečių pasėlius tręšė tik būtiniausia, t. y. minimaliausia trąšų norma, kuri sudaro 30–40 proc. anksčiau tręšiamų kiekių“, – tai, kad suvalkiečiai taupė, skaičiais įrodė ūkininkas iš Vilkaviškio rajono.

Bitės, vabzdžiai padarydavo daug gerų darbų pasėliuose. Tačiau šiemet žydinčiuose rapsuose bitės mažiau lankėsi. „Pastebimas toks dalykas, kad bičių žymiai mažiau. Ypač trukdė dideli smarkūs vėjai, kai rapsai buvo pačiame žydėjime. Anksčiau būdavo, įbrendi į rapsų pasėlius, sustoji ir klausaisi, nes būdavo girdėti ištisas dūzgimas. Tokios „muzikos“ šiemet gegužę nebuvo girdėti ir ta tyla turės tam tikros įtakos derliui. Kokią, žinoma, čia dar sunku pasakyti, bet visi suprantame, kad jeigu bičių mažiau, reiškia ir apdulkinimas vyko ne taip sparčiai, derlius nuo to kentės. Kuklesni patręšimai, mažiau bičių, šalti orai, žinoma, turės įtakos“, – beveik neabejoja A.Pilipavičius.

Pasak ūkininko, gerai, kad numirkusių plotų jau nėra, tai jau praėjęs etapas jų rajone. Nedaug numirkimų Vilkaviškio krašte būta tik anksti pavasarį.

Vertina atsargiai

Pietų Lietuvoje ūkiuose dažnai apsilankantis Žemės ūkio rūmų konsultantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis Jundulas pajuokaudamas tikino, kad jie į aruodus dar nežiūri. Anot S.Jundulo, prognozės gali būti liūdnos, tai dabar dar geriau neprognozuoti.

„Nėra taip, kad būtų kažkas žiauriai baisaus, bet rapsų stiebai tokie patrūkinėję nuo šalnų. Kur žemesnės vietos, ten ir kviečiai pageltę, vietomis net tokie parudę. Nuostolių yra, bet Suvalkijai pliusas, kad sausros dar nėra. Šiaurės Lietuvoje ir sausra yra prasidėjusi, nebent artimiausiu metu dar lietus palaistytų gausiau. Pas mus Suvalkijoje dar palyja, negalime skųstis“, – kalbėjo konsultantas.

S.Jundulo teigimu, nors yra pliusų, šalnos ir šaltos naktys padarė savo, nedavusios nieko teigiamo, ir rekordinio derliaus laukai visiškai nerodo. „Rekordinio derliaus šiemet tikrai nesulauksime, bus toks vidutinis, bet kadangi kainos aukštesnės, ūkininkai kažkaip išsivers – į nuostolį gal ir nenueisime“, – apie kukloką šiemetį derlių užsiminė S.Jundulas.

Jam dažnai tenka užvažiuoti į ūkius. Neseniai vėl lankėsi. „Tikrai gražių pasėlių matėme, bet jie gražūs tik tol, kol neišlipi iš mašinos. Kai išlipi ir prieini arčiau, pamatai, kad rapsų stiebai išpūsti, tokie sutrūkinėję nuo šalnų, visiškai susiraitę. Teko būti žirnių plotuose, ten kitos bėdos – laukiniai žvėrys padarė didelės žalos žirnių laukui. Bedygstantys žirniai jau išknisti, o kurie sudygę – irgi susiraitę šaknys ir pats daigas. Yra ir tokia dar bėda. Pas aplankytą ūkininką kviečiai buvo gražūs, pakankamai geri. Šalnos vis tiek jiems pakenkė. Ir trąšų kiekis šiemet mažesnis duotas, nes trąšos brangios ir ūkininkas taupo, stengiasi optimaliai, net mažesne norma negu vidutiniškai, salietrą ar kitas azotines trąšas barstyti. Dėl to derlius gali būti mažesnis“, – apie situaciją laukuose papasakojo ŽŪR ir LŪS atstovas S.Jundulas.

Tuo tarpu kitas Zanavykijoje dirbantis ŽŪR konsultantas Rimantas Valiukas apibendrindamas VL teigė, jog pas juos per žiemą neblogai išsilaikė tiek kviečiai, tiek rapsai. Vienu metu Šakių rajone trūko drėgmės, bet nulijo ir dar pranašauja lietaus, todėl drėgmės stygiaus jau nebus. „Šiai dienai nėra konkrečių nusiskundimų iš ūkininkų. Pasėliai, kiek teko važinėti, Šakių rajone neblogai atrodo, o toliau – kaip Dievas duos. Dabar ūkininkai užsiėmę purškimais, pasėlių deklaracijomis, derlius – ateities klausimas. Iki derliaus nuėmimo visko dar gali būti“, – atsargiai apie būsimą grūdinių kultūrų derlių kalbėjo R.Valiukas iš Šakių.

Mokslininkai ieško atsakymo

Šiemet, kaip ir visą laiką, sakome, kad ūkininkai skaičiuoja derlių, kai jis jau būna aruoduose, o ne laukuose. Prognozuoti derlių tikrai yra labai nedėkingas užsiėmimas, nes iki derliaus nuėmimo dar labai daug laiko ir gali atsitikti visko. Ūkininkaujame po atviru dangumi – neturime stogo virš galvos, tai esame labai priklausomi nuo gamtos. O gamtos išdaigų dar gali būti pačių įvairiausių. Taigi, kol kas nesiimčiau prognozuoti, koks bus šiemetis derlius.

Kalbant apie pasėlius, kaip ir kiekvienais metais jų būklė labai įvairi, priklausomai nuo regiono, nuo to, kiek trąšų į juos įdėta. Šiemet dar susiduriame su tokia problema – dėl labai išaugusių trąšų kainų ūkininkai sumažino jų naudojimą. Tad ir pasėlių šiemet turime pačių įvairiausių. Taip pat yra jau pažeistų pasėlių, kurie nukentėjo nuo per didelės drėgmės dar žiemos metu. Prisimename, kai didelę dalį žiemos ištisai lijo, nebuvo sniego dangos, laukuose telkšojo balos, tai yra numirkimų tose vietose, kur tos balos laikėsi ypač ilgai. Paskui buvo gan stiprios pavasarinės šalnos, kur taip pat lengvesnėse dirvose, durpynuose, žemesnėse vietose tiek žieminiai kviečiai, tiek žieminiai rapsai gerokai apšalo. Tad yra tokių laukų, kur visiškai nušalę kviečiai ir rapsai. Bet, aišku, labai lokaliai, nes tos šalnos buvo labai lokalios ir stiprios. Kalbu apie gegužės mėnesio visų savaičių šalnas, nes šį pavasarį jų turėjome labai daug. Ir skirtinguose rajonuose jos buvo stipresnės ne vienu metu. Taigi nėra taip, kad vienos kurios savaitės šalna padarė kažkokį tai nuostolį. Buvo savaitė, kai vietomis Lietuvoje iš viso nebuvo jokių šalnų, o kai kur jos buvo labai stiprios. Nors Lietuva ir nedidelė, gamtinės sąlygos yra labai skirtingos. Tai tų nuostolių, padarytų pasėliams, turime ir jie nulems būsimą derlių.

Taip pat rapsų laukus pažeidinėja kenkėjai. Jau dabar yra gana smarkiai pažeistų laukų. Ne visai būdingas, bet gana stipriai išplitęs rapsų stiebų įplyšimas. Mokslininkai aiškinasi priežastis, dėl ko taip atsitiko ir kodėl jis šiemet taip smarkiai pasireiškia. Rapsas perplyšta išilgai stiebo ir tokių įplyšimų yra gan daug. Jis turi daug reikšmės augalui. Tai, aišku, vėl priklausys, kiek bus ligų užkrato, kuris gali prasiskverbti per tą pažeistą vietą. Pažeistas rapso stiebas yra silpnesnis, tad jeigu būtų kokios didelės vėtros ar liūtys, tikėtina, kad stiebas per pažeistą vietą nulūžtų. Ankstesniais metais irgi pasitaikydavo rapsų stiebų įplyšimų, bet jie nebūdavo taip smarkiai išplitę. Šiemet turime itin daug tokio pobūdžio pažeidimų.

Tik mokslininkai atsakys, kodėl taip atsitiko. Kol kas dar negirdėjome iš jų aiškaus ir vieningo paaiškinimo. Yra įvairiausių versijų. Vieni sako, kad taip atsitiko dėl dažnai besikartojančių šalnų, didelių temperatūrų svyravimų, kiti aiškina, kad tai gali būti kenkėjų pažeidimų pasekmė.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-05-28

R.Gucu: tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link – svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas kandidatas į šį titulą galėtų būti žemės ūkis. Mažai kuriame versle vyksta tokių sandūrų tarp tradicijų ir inovacijų. Mažai kuris sulaukia tiek politikų ir visuomenės dėmesio – bent jau netiesioginio, kaskart apsilankius maisto prekių parduotuvėje. Ir retas kuris kitas susiduria su tiek iššūkių – dėl orų sąlygų, tarptautinės konkurencijos, demografinių pokyčių, žaliavų ir produkcijos kainų svyravimų, kuriuos dar labiau įsiūbavo infliacija ir karas Ukrainoje – sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Dar vienas iššūkis, be abejo, tenkantis ir daugumai kitų ekonominės veiklos šakų, bet ypač aktualus žemės ūkiui – spaudimas transformuotis bei veikti ne tik našiau, efektyviau, bet ir tvariau. Vertinama, kad šiuo metu žemės ūkis sukuria maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje (ES).

Norėdama įveikti grėsmę, kurią kelia klimato šilimas, Europa užsibrėžė laikytis žaliojo kurso – priemonių, kuriomis siekiama iki šio amžiaus vidurio pereiti prie klimatui poveikio nedarančios ekonomikos. O tai, savo ruožtu reiškia ir gana ambicingus tikslus visam sektoriui bei jame veikiantiems ūkininkams. Tiesa, kokius konkrečiai, dar lieka neaišku. Žemės ūkio sektorius vis dar neįtrauktas į ES taikomą aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo sistemą, vadinamąją taksonomiją, kuri apims konkrečius rodiklius ir reikalavimus ūkinės veiklos tvarumui vertinti. Tad gali susidaryti įspūdis, kad aplinkai draugiškas žemės ūkis kol kas daugiau teorinių diskusijų ir žemės ūkio bendrovių rinkodaros kabliukas, negu tikrasis ūkininkų prioritetas. Laimė, toks įspūdis – neteisingas.

Tvariam požiūriui taksonomija nebūtina

Tuo nesunkiai įsitikiname bendraudami su savo klientais ūkininkais. Vienas iš jų – Kauno rajone, Babtų seniūnijoje 490 hektarų žemės ūkį valdantis Vytautas Žmuidzinavičius. Su šiuo tris dešimtmečius ūkininkaujančiu, kviečius, rapsus ir pupas auginančiu ūkininku bendradarbiaujame palyginti neilgai. Šiemet SEB bankas refinansavo ūkininko anksčiau vykdytas investicijas, taip padėdamas tenkinti apyvartinių lėšų poreikį ir įsigyti naujos, modernios žemės ūkio technikos, leisiančios su mažesnėmis darbo laiko ir kuro sąnaudomis vykdyti ūkio darbus.

Pats ūkininkas teigia, kad didinti veiklos efektyvumą, o tuo pačiu – ūkininkauti tvariau, visų pirma skatina ekonominės aplinkybės, tokios kaip keleriopai išaugusios kuro ir trąšų kainos. V.Žmuidzinavičiaus skaičiavimu, kuras per metus pabrango trigubai, o trąšų, pavyzdžiui, amonio salietros kaina buvo pašokusi penkiskart. Tad ūkyje taikomi našesni darbo metodai – pavyzdžiui, ariami tik nedideli žemės plotai, pasitelkiant šiuolaikinę techniką taikoma tiesioginė sėja ir augalų sėklos įterpiamos į dirvą be išankstinio jos apdirbimo, į prieš tai augintos kultūros ražieną. Tai leidžia ūkiui mažinti kuro sąnaudas ir tuo pačiu – oro taršą. Ūkyje siekiama ir naudoti mažiau trąšų – suprantama, visų pirma siekiant mažinti veiklos sąnaudas. Tai taip pat didina ir veiklos ekologiškumą.

Tačiau kalbantis su ūkio šeimininku apie jo paskatas rūpintis aplinka, viena išsakyta mintis buvo itin svarbi. „Mes juk patys valgome mėsą, duoną, pyragus. Mūsų ūkyje yra tvenkinys, iš kurio vanduo išteka į Nevėžį, iš Nevėžio – į Nemuną, iš Nemuno – į Baltijos jūrą. Taigi norisi švarios gamtos. Nėra gi smagu vasarą, nuvažiavus į Palangą, bristi į žydinčią jūrą per krante suplaktas putas“, – paprastai savo požiūrį į tvarumą išdėsto V.Žmuidzinavičius.

Tikslai – našumas ir darni plėtra

Tokie pavyzdžiai labai įkvepia, juolab, kad panašiai mąstančių ūkininkų Lietuvoje sutinkame vis dažniau, ir ne vien tarp valdančiųjų stambesnius ūkius. Nors siekiame būti aukštosioms technologijoms, inovacijoms ir jaunam verslui palankia valstybe – šis siekis labai svarbus ir prie jo nuosekliai prisidedame savo paslaugomis, konsultacijomis bei įvairiais projektais, – žemės ūkis, sukuriantis apie 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo ir liks viena atraminių šalies ekonomikos kolonų, kurios stiprinimas turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų.

Pasitempti turime kur. Lietuva yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų Baltijos jūros regione. Palankiais metais, eksportuojamų kviečių kiekiu prilygstame kur kas didesnėms valstybėms, pavyzdžiui, Lenkijai ar Rumunijai, o Vokietija mūsų šalį lenkia tik 30 procentų. Vis dėlto, žemės ūkio sektoriaus efektyvumu ir kuriama pridėtine verte vis dar gerokai atsiliekame. Tad planuojant tolesnę šios ūkio šakos raidą, itin didelį dėmesį svarbu skirti našumui skatinti. Kitas žemės ūkio sektoriaus raidos prioritetas – tvari plėtra. Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2030 m. teršalų emisijas sumažinti daugiau negu perpus – 55 procentais. Laikas bėga labai greitai, ir kad šį tikslą pasiektume, daugelyje ūkio šakų, įskaitant žemės ūkį, per artimiausius kelerius metus turės įvykti esminių pokyčių.

Svarbiausias iš jų – mąstysenos ir požiūrio į tvarią veiklą pokytis. V.Žmuidzinavičiaus ir daugelio kitų, didesnių ir mažesnių ūkių, su kuriais bendradarbiaujame, pavyzdžiai rodo, kad šis pokytis daugeliu atvejų jau įvykęs ar įsibėgėjęs. Ūkininkai investuoja į pažangią techniką, inovacijas ir sprendimus, kurie ne tik leidžia veikti efektyviau, mažiau naudoti kuro, trąšų, bet ir tausoti aplinką. Be abejo, šioms permainoms ir investicijoms reikalingos lėšos ir finansavimas. Kaip ir iki šiol, SEB bankas tvirtai pasiryžęs būti ne tik Lietuvos žemės ūkio tvarios raidos stebėtojas, bet ir aktyvus dalyvis bei partneris. Siekiame būti arti ūkininkų, kartu ieškoti geriausių sprendimų, būdų veikti ir efektyviau, ir tvariau. Ligšiolinė bendradarbiavimo su šalies ūkininkais patirtis leidžia būti optimistais ir neabejoti, kad žalioji ūkio transformacija – visiškai įmanoma.

Šaltinis: 15min.lt, Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, 2022-05-31

Kinija paragino atidaryti žaliąjį koridorių grūdams iš Ukrainos

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi vaizdo ryšiu vykusiose derybose su savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock paragino nutraukti ugnį ir atidaryti žaliąjį koridorių grūdų eksportui iš Ukrainos. Pasak ministro, Pekinas pasirengęs rengti konsultacijas šiuo klausimu su visomis suinteresuotomis šalimis. „Susiklosčiusiomis aplinkybėmis tarptautinė bendrija turi dėti pastangas, kad kuo greičiau būtų nutraukta ugnis ir atidarytas žaliasis koridorius grūdų eksportui iš Ukrainos“, – pareiškė Kinijos URM vadovas. Pasak Wang Yi, „Kinija negali likti nuošalyje, kai sprendžiamos pasaulio visuomenei svarbios problemos“.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino pasaulio lyderius daryti spaudimą Rusijai, kad ši atblokuotų jo šalies uostus ir Ukraina galėtų eksportuoti grūdus.

Šaltinis: delfi.lt, Stasys Gimbutis, 2022-05-25

„AUGA group“ ruošiasi pirmosios biometanu ir elektra varomų traktorių partijos gamybai

2021 m. rudenį ekologiško maisto gamintoja „AUGA group“ pristatė biometanu ir elektra varomą traktorių – „AUGA M1“, skirtą profesionaliam naudojimui. Šiemet įmonių grupė kartu su vienu stipriausiu žemės ūkio technikos gamintoju regione – „Rokiškio mašinų gamykla“ – pradeda ruoštis pirmosios traktorių partijos gamybos darbams. „AUGA group“ planuoja, kad 2022 m. antroje pusėje traktoriai bus įdarbinti grupei priklausančiuose ūkiuose, rašoma pranešime.

„Pastarasis pusmetis žymi aktyvaus prototipo bandymų periodą mūsų ūkiuose. Tam, kad technologijos vystymo sparta būtų dar didesnė, o traktorius būtų galima pritaikyti realiuose darbuose kuo greičiau, išplėtėme ir savo inžinierių komandą, kuri per šį laiką išaugo daugiau nei 3 kartus“, – sako Kęstutis Juščius, „AUGA group“ generalinis direktorius. Jis priduria, kad aktyvūs traktoriaus bandymai vyksta ir iki šiol, tam, kad inžinierių komanda galėtų susirinkti kuo daugiau duomenų ir užtikrintų sklandų pirmosios partijos gamybos procesą. „Pastarieji bandymai leido sukaupti dar daugiau techninių žinių ir patobulinti technologiją. Sėkmingi bandymų rezultatai leido mums žengti naują žingsnį – pradėti pasiruošimą pirmosios partijos gamybos darbams kartu su „Rokiškio mašinų gamykla“. Šiuo metu jau yra konstruojami hibridinių traktorių rėmai, o gamybai reikalingos detalės jau atkeliauja į Lietuvą“, – teigia K. Juščius.

Sutartį su „Rokiškio mašinų gamykla“ dėl kontraktinės hibridinių traktorių gamybos „AUGA group“ pasirašė dar praėjusių metų pabaigoje. Lietuvoje įsikūrusi gamykla turi ilgametę patirtį žemės ūkio mašinų gamybos ir metalo apdirbimo srityse. „Turime gamybinę bazę, pajėgumus ir patirtį, kurią panaudosime šio projekto įgyvendinimui. Džiaugiamės, kad perspektyvios ir naujos technologijos yra gaminamos pas mus. Inovacijos yra būtinos žemės ūkio sektoriui, juk visas pasaulis visas yra susirūpinęs aplinkai daromu poveikiu. Viena tokių reikalingų technologijų jau pradėta gaminti būtent Lietuvoje“, – sako Rimgaudas Kilas, „Rokiškio mašinų gamyklos“ generalinis direktorius.

Biometanu ir elektra varomas traktorius yra pirmasis „AUGA group“ žingsnis kuriant tvarias technologijas žemės ūkio sektoriui. Įmonių grupė šiuo metu kuria ir kitas technologijas, kurios sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą, atsirandančią iš dirvožemio dėl tręšimo organinėmis trąšomis ir pasėlių likučių bei iš galvijų virškinimo procesų. Tikimasi, kad 2022 m. taps esminiais grupės technologinio proveržio metais. Be hibridinių traktorių įdarbinimo ūkiuose, „AUGA group“ planuoja per šiuos metus paleisti biometano gamybą ir užbaigti specializuotų pašarų technologijos bandymus. Šių inovatyvių projektų įgyvendinimas yra dalis grupės strategijos, kuria siekiama tapti žemės ūkio technologijų (angl. AgTech) bendrove.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-05-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos